captcha

Jūsų klausimas priimtas

NATO sutarė dėl vadaviečių Rytų Europoje ir itin greito reagavimo pajėgų

NATO gynybos ministrai sutarė, kad nedelsiant būtų steigiamos šešios vadavietės Rytų Europoje ir suformuotos 5000 karių itin greito reagavimo pajėgos, atsakant į Rusijos agresiją Ukrainoje, pareiškė NATO Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

NATO gynybos ministrai sutarė, kad nedelsiant būtų steigiamos šešios vadavietės Rytų Europoje ir suformuotos 5000 karių itin greito reagavimo pajėgos, atsakant į Rusijos agresiją Ukrainoje, pareiškė NATO Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Itin greito reagavimo pajėgas, kurių steigimo imtis pirmiausia sutiko Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Lenkija ir Didžioji Britanija, bus galima dislokuoti per savaitę krizės atveju, pažymėjo J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją po susitikimo Briuselyje.

„Mes nusprendėme nedelsiant steigti šešias daugiatautes vadavietes Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje, – sakė jis. – Kilus krizei, jos užtikrins, kad nacionalinės ir NATO pajėgos iš įvairių aljanso šalių galėtų veikti vieningai nuo pat pradžių“.

Dėl to ne tik lengviau bus galima skubiai jas dislokuoti, bet ir jos prisidės prie kolektyvinio planavimo ir padės koordinuoti pratybas.

„Mes nusprendėme, kad tokias itin aukštos parengties pajėgas sudarys sausumos armijos brigada iš maždaug 5 tūkst., karių“, – sakė jis, dar pridurdamas, kad jas parems oro ir jūros laivyno bei specialiosios pajėgos.

Priešakiniai šių pajėgų būriai bus pasirengę veikti per 48 valandas, o kiti – per savaitę, teigė J.Stoltenbergas. Itin greito reagavimo pajėgas parems dar dvi brigados, kad krizės metu būtų galima užtikrinti pastiprinimą.

Įprastos NATO greitojo reagavimo pajėgos bus didinamos iki 30 tūkst. karių nuo dabartinių 13 tūkst.

J. Olekas: tai labai svarbus pasiekimas

Naujosios vadavietės turėtų pradėti darbą maždaug nuo šių metų vidurio, po ministrų susitikimo telefonu iš Briuselio BNS sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Laukiame atvykstančių mūsų sąjungininkų, kad jie pasižiūrėtų ir pateiktų galutinius savo poreikius. Esame įsigiję papildomos aparatūros, technikos, kas reikalinga aprūpinti tokį štabą“, – sakė gynybos ministras.

Pagal susitarimą, apie pusę štabe dirbsiančių karininkų sudarys Lietuvos kariškiai, kitą pusę – atvykstantys sąjungininkų kariai. Konkretus žmonių, dirbsiančių Lietuvos štabe, skaičius, pasak J.Oleko, bus sutartas jau pradėjus štabų veiklą.

Pasak ministro, štabai padės koordinuoti Lietuvos ir tarptautines pajėgas bendrų pratybų ir bendro pasirengimo metu, be to, „tai yra papildoma priemonė atgrasinti potencialiam priešui“.

„Aš manau, kad tai labai svarbus pasiekimas dėl mūsų saugumo“, – BNS sakė J.Olekas.

NATO greitojo reagavimo pajėgų stiprinimas prasidėjo jau šiemet: padidinta budinčių pajėgų parengtis, vyksta intensyvios pratybos. Visą pajėgumą jos turėtų pasiekti 2016 metais.

„Prisidedame prie sustiprintų NATO greitojo reagavimo pajėgų su mūsų specialiųjų operacijų pajėgomis ir kitais pajėgumais. Šios pajėgos dalyvaus NATO greitojo reagavimo pajėgų pratybose, kurios vyks mūsų regione šių metų birželį,“ – sakė ministras J.Olekas.

Dalyvaudamas NATO gynybos ministrų susitikime krašto apsaugos ministras J. Olekas taip pat susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų vyriausiuoju vadu generolu Philipu M. Breedlove`u ir aptarė JAV pajėgų buvimą Lietuvoje. Krašto apsaugos ministras padėkojo JAV už svarų indėlį užtikrinant Lietuvos saugumą.

Siekdama atgrasysi Rusiją, NATO pernai sustiprino Baltijos šalių oro policijos misiją ir patruliavimą Baltijos jūroje, o Jungtinės Valstijos atsiuntė po karių kuopą į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją.

Rusija pareiškė esanti „labai susirūpinusi“

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pareiškė, kad šie NATO planai „yra ne kas kita, o kovinių aljanso pajėgumų didinimas rengiantis įvairiems scenarijams“.

„Todėl mes tikrai labai susirūpinę. Darau prielaidą, kad į šiuos sprendimus mūsų kariniai planuotojai atsižvelgs“, – sakė A. Lukaševičius.

„Tai visiškai atitinka mūsų tarptautinius įsipareigojimus. Tai darome atsakydami į agresyvius veiksmus, kuriuos matome iš Rusijos pusės – tarptautinės teisės pažeidimus ir Krymo aneksiją“, – anksčiau ketvirtadienį sakė NATO Generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.

NATO vadavietei Vilniuje jau skirtos patalpos

Briuselyje esantis LRT korespondentas Vykintas Pugačiauskas teigia, kad NATO patvirtino visą priemonių sistemą.

„Pirmoji priemonė – labai greito reagavimo pajėgos. Tai yra maždaug 5 tūkst. karių iš visų sričių – oro, sausumos, jūrų ir specialiųjų pajėgų. Jie galės būti siunčiami 2–7 paroms į bet kurią aljanso vietą kovoti su bet kuria grėsme. Didinamos ir kitos NATO reagavimo pajėgos. Jų parengtis kiek ilgesnė – maždaug mėnuo, bet tos pajėgos turi būti didinamos nuo 13 tūkst. iki 30 tūkst. karių“, – sako V. Pugačiauskas. Pasak jo, pastarosioms pajėgoms taip pat turi būti suteikti įgaliojimai užsiimti teritorine gynyba.

Pasak V. Pugačiausko, NATO turės tokias pajėgas, kurios galės atvykti į pagalbą kaip pastiprinimas Lietuvos pajėgoms. Tam, kad būtų įmanoma tai padaryti sklandžiai, Lietuvoje ir dar penkiose valstybėse steigiamos mažos vadavietės, kurios rūpinsis šių pajėgų priėmimu, pratybomis ir kita veikla.

„Vadavietėse tarnaus maždaug 80 karininkų. Pusė – iš Lietuvos, kita pusė – iš kitų sąjungininkių. Tikimasi, bent jau to tikisi Lietuva, kad tokia vadavietė Vilniuje bus įsteigta per metus. Tam jau paskirtos patalpos“, – sakė V. Pugačiauskas.

Jo teigimu, tam, kad prireikus būtų galima koordinuoti viso regiono gynybą, šių vadaviečių ir NATO pajėgų veiklą Lenkijoje ir Baltijos šalyse koordinuos teritorinė vadavietė vakarų Lenkijoje.

„NATO buvo atsisakiusi tokios teritorinių vadaviečių koncepcijos, žlugus Sovietų Sąjungai, bet dabar, atsakydama į Rusijos grėsmę, grįžta prie to. Galbūt kaip atsvarą bus nuspręsta steigti panašią vadavietę ir Pietų Europoje“, – sako LRT korespondentas.

A. Matonis: vadavietės užtikrins efektyvesnį NATO veikimą

Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis pastebi, kad Rusijos kaimynės ilgą laiką stokojo sąjungininkų fizinio buvimo jų teritorijose. Jis atkreipia dėmesį, kad netgi pernai priimti sprendimai dėl rotacinių kuopų atsiuntimo pakeitė padėtį.

„Tai pakeitė ne tik mūsų pačių savijautos mikroklimatą (jaučiamės labiau užtikrinti, jaučiame, kad NATO yra čia), bet sustiprino mūsų gynybą. Nuolat vyksta pratybos su amerikiečiais, vengrais, kitų valstybių kariais, kurie čia jau beveik devynis mėnesius. Nuolatinės struktūros, t. y. nedidelės operacinio lygmens vadavietės, kūrimas nulemtas to, kad nuolat vyksta ir vyks pratybos“, – tvirtina A. Matonis.

Jis primena, kad NATO pajėgų vadas generolas Philipas Breedlove`as prieš kelias savaites pareiškė, jog Baltijos šalių teritorijose nevyks daugiau pratybų, tačiau jos bus geriau organizuotos, labiau integruotos.

A. Matonio nuomone, tam, kad pratybos būtų sėkmingos, kariai mokėtų gerai sąveikauti, ir reikalingos jungtinės vadavietės. „Norint, kad veikimas būtų efektyvesnis, geriau vyktų pratybos, esant krizinei situacijai, sąjungininkai gautų konkretesnius, geresnius įsakymus, populiariai aiškinant, ir yra steigiamos tos nedidelės vadavietės“, – aiškina A. Matonis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...