captcha

Jūsų klausimas priimtas

Urologas: maudymosi kostiumėlio džiovinimas ant kūno – tiesus kelias į ligą

Šlapimo takų ligomis galima susirgti paprasčiausiai vaikštant apnuoginus pilvą arba po maudynių ežere, sako urologas prof. dr. Balys Dainys. Anot jo, įprotis maudymosi kostiumėlius džiovinti tiesiog ant kūno gali sukelti šlapimo takų infekciją.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Šlapimo takų ligomis galima susirgti paprasčiausiai vaikštant apnuoginus pilvą arba po maudynių ežere, sako urologas prof. dr. Balys Dainys. Anot jo, įprotis maudymosi kostiumėlius džiovinti tiesiog ant kūno gali sukelti šlapimo takų infekciją.

„Sėdėti ant šaltų daiktų: akmenų, kelmų, betono, ypač – drėgno, yra negerai. Vasarą, pasimaudę jūroje ar ežere, vaikinai ir merginos maudymosi kostiumėlius džiovina ant savo kūno. Tai – labai blogai, iki infekcijos – vienas žingsnis“, – teigia B. Dainys.

– Kartais atrodo, kad kaklu, norėdami nesusirgti, rūpinamės labiau nei visomis kitomis kūno dalimis.

– Pritariu, kad turėtume saugoti kaklą, vaikščioti su kepure, šaliku. Tai – labai gerai. Deja, saugodami šį galą, pamirštame kitą, kuris nė kiek ne mažiau svarbus ir nė kiek ne mažiau bijo peršalimų, skersvėjų, perpūtimų, kojų šalimų ir kitokių temperatūros pakilimų. Kalbu ne tik apie juosmens sritį, bet ir apie tai, kas žemiau juosmens – dubens sritį, kurioje yra labai svarbūs šlapimo organai. Jie linkę peršalti, ypač, kai susilpnėja imunitetas, būna mažiau saulės.

Visi kalbame apie vitamino D trūkumą. Kiek darau šio vitamino tyrimą, dažniausiai randu mažą vitamino D kiekį. Esama ir kitų vitaminų stokos. Nors, atrodo, maitinamės neblogai, imuniteto pakankamai netausojame, jo nestipriname, nes yra saulės stoka, kai maiste gausu konservantų, dažiklių, skonio stipriklių ir kitokių priedų.

Susilpnėjus imunitetui, neretai susergame įvairiomis šlapimo takų ir sezoninėmis infekcijomis: virusais, gripo epidemijomis. Mano patirtis rodo, kad pavasarį, kai baigiasi šildymo sezonas, būtinai  atšąla orai. Žiemos metu gyvename gana komfortiškoje aplinkoje, o staiga susiduriame su oro atšalimu. Žmonės pradeda vaikščioti plonai apsirengę. Tada prasideda bėdos. Pavasaris – pirmas pavojingas laikotarpis. Antras pavojingas laikotarpis – ruduo. Oras atšąla, o po vasaros esame įpratę vaikščioti plonai apsirengę. Šie laikotarpiai – šlapimo takų infekcijų paūmėjimo metas.

Daug žmonių, ypač moterų, ateina su šlapimo pūslės uždegimais, vadinamais cistitais, o vyrai ateina su kita problema – po tokių peršalimų paūmėja arba susergama prostatitais. [...] Viena iš pavojingiausių ir, atrodo, labai paprastų ligų – cistitai. Nuo jų prasideda dar sunkesnės ligos. Šlapimo takų infekcija gali kilti aukščiau, atsiranda geldelių ir inkstų uždegimas.

– Džiaugiamės žiema, bet netrukus ateis pavasaris, o tada jau šildomės saulėje, sėdame ant akmenų, šaligatvio bortelių.

– Gerai pastebėjote. Nors ir gana daug kalbama apie šias ligas, tos kalbos pro vieną ausį įeina, pro kitą – išeina. Jaunimui atrodo, kad jie sveiki bus visą laiką. Įprotis vaikščioti pliku pilvu, žinoma, gražus. Kai šilta – prašau, bet, kai oras vėsus, to daryti nereikėtų. Sėdėti ant šaltų daiktų: akmenų, kelmų, betono, ypač – drėgno, yra negerai. Vasarą, pasimaudę jūroje ar ežere, vaikinai ir merginos maudymosi kostiumėlius džiovina ant savo kūno. Tai – labai blogai, iki infekcijos – vienas žingsnis.

– Žmogus toks sutvėrimas, kad, jeigu skauda, jis greičiau kreiptis į gydytoją, bet populiarioji žiniasklaida apie inkstų ligas rašo, kad jos dažniausiai neskauda. Kokie pojūčiai turėtų vesti pas gydytoją, jei žmogus neseniai sirgo gripu ar peršalimo liga?

– Jeigu infekcija kilo anksčiau, ji pakyla į inkstus, sukelia geldelių ir inkstų uždegimą. Tada būtinai pakyla temperatūra. Ji gali pakilti gana smarkiai, gali netgi krėsti šaltis. Tokiais atvejais žmogus priverstas atsigulti, kreiptis į gydytoją.

Mano paminėtų ligų atvejais, pavyzdžiui, nefritinio sindromo, žmogus gali neturėti nusiskundimų. Vieninteliai požymiai – toks žmogus blogai jaučiasi, jam silpna, vakarais pakyla nedidelė temperatūra, yra nedarbingas, negali susikaupti. Tai reiškiniai, kurie, atrodo, nieko bendro neturi su inkstų liga. Pavojingiausias inkstų uždegimas nesukelia diskomforto inkstų srityje ar šlapimo takuose. Jis neretai pražiūrimas, neįtariama, kad tai gali būti bėda.

Yra ir kitų šlapimo sistemos ligų, kurios nesukelia skausmo. Pavyzdžiui, inkstų vėžys, šlapimo pūslės vėžys. Šios ligos gali nesukelti jokių skausmų ar diskomforto, bet šlapime gali atsirasti nedideli pakitimai.

– Kaip inkstų sveikata susijusi su mūsų dantų sveikata?

– Labai pavojinga inkstų liga, kurią anksčiau vadindavome glomerulonefritu. Jis prasideda nefritiniu sindromu. Šis uždegimas kitos kilmės, bet irgi susijęs su infekcija kur nors kitur [ne šlapimo takuose – LRT.lt], pavyzdžiui, atrodo, visiškai ryšio su šlapimo takų ligomis neturinčiu tonzilitu, dar vadinamu angina. Būna, kad žmogus perserga viršutinių kvėpavimo takų infekcija ir po to nepasveiksta taip greitai, kaip visi laukiame. Jeigu laiku nediagnozuosime, tokie simptomai gali pereiti į tikrą ligą – specifinį inkstų uždegimą, kuris, jeigu nepradedamas gydyti pradžioje, vėliau tampa neišgydomu. Jis veda prie inkstų funkcijos nepakankamumo, dializės ir inksto persodinimo. Kaip minėjote, dantų pūliniai, negydomi dantys, tonzilitas, ypač kai susidaro pūlingi kamščiai, – beveik tiesus kelias į inkstų ligas.

– Kas dar gali turėti įtakos inkstams? Ar juos gali neigiamai veikti druska?

– Druska inkstams nekenkia. Tačiau, jeigu inkstai serga, asmuo turi padidintą kraujospūdį ar yra širdies problemų, patinimų, žinoma, druską reikia riboti. Druskos perteklius nėra gerai. Jis išjudina sistemas, gali sąlygoti kraujospūdžio padidėjimą. Tai, kas per daug, tikrai nesveika.

Inkstai kenčia nuo daugelio vaistų. Jeigu (pabrėžiu – jeigu) tie vaistai neišvengiami, pavyzdžiui, nuo kraujospūdžio, žinoma, juos reikia vartoti, tačiau neperdėkime. Kartais ateina pacientas ir ant stalo iškrauna visus vartojamus vaistus. Vien nuo pakilusio kraujospūdžio naudoja trejus–ketverius vaistus. Klausiu – kaip sekasi naudoti tuos vaistus, o man sako – vis tiek kraujospūdis nėra toks, kokio reikia, vis tiek pakyla. Visada sakau, kad reikia kompromiso. Vaistus irgi vartokime su saiku. Yra vaistų, kurie – specifiški nuodai inkstams. Tai – nuskausminamieji. Nuo tabletės ar kelių inkstų tikrai nesugadinsime, bet reikia turėti galvoje, kad, jeigu galima jų išvengti, reikėtų vengti.

Šlapimo tyrimas turi būti daromas reguliariai. Kaip dažnai? Jeigu žmogus visiškai sveikas – gal vieną kartą per pusmetį ar metus. Jeigu viskas gerai, to gal užtenka. Jeigu persirgome infekcija, turėjome problemų su infekcijos židiniais: dantų, gerklės, persirgus bronchitu ar ypač gripu, turime būtinai pasidaryti šlapimo tyrimą. Dabar šlapimo tyrimą galima pasidaryti visur ir nebrangiai arba šeimos gydytojas gali jį  padaryti nemokamai.

Kokie būtų patarimai, kad išsaugotumėm sveikus inkstus? Kasdieniame gyvenime turėtume prisiminti, kad inkstams kenkia įvairūs konservantai, maisto priedai, užteršta aplinka. Tai turi tiesioginės įtakos inkstų sveikatai, nes inkstai šalina visas medžiagas, kurias gauname su maistu. Taip pat – ir toksines medžiagas.

Turėčiau priminti, kad inkstams sunku daryti koncentruotą šlapimą. Jeigu naudojame mažai skysčių, inkstai gamina koncentruotą šlapimą, dirbą įsiręžę. Jiems daug lengviau padaryti skystą šlapimą. Norint padėti inkstams, visada turime prisiminti, kad reikia naudoti daugiau skysčių. Nesvarbu, kokių. Galime naudoti paprasto vandens, mineralinio vandens, kurio perkame parduotuvėse. 75–80 kg sveriančiam žmogui per parą reikėtų sunaudoti 2,5–3 l skysčių. Tai nereiškia, kad ant stalo pasistatome trijų litrų stiklainį ir geriame. Į skysčių kiekį įeina ir agurkai, obuoliai, arbata, sriuba. Visa tai – skysčiai. Jeigu naudosime daugiau skysčių, rečiau sirgsime akmenlige. Lietuva – endeminėje inkstų akmenligės zonoje.

– Kalbame apie tai, kaip išsaugoti sveikus inkstus. Gal čia Jūsų žodis turėtų būti ištartas ir mankštos naudai?

– Judėjimas yra gyvenimas. Jeigu žmogus dėl kokių nors priežasčių prikaustytas prie lovos (kamuoja neurologinės ligos ar po insulto), neretai nejudančiam arba mažai judančiam žmogui atsiranda šlapimo takų infekcija. Judėjimas – geresnė kraujotaka, medžiagų apykaita, visų organų funkcija. Judėjimas inkstams yra gerai. Reikėtų pabrėžti, kad sunkus fizinis darbas, ypač ekstremaliais atvejais sunkus raumenų darbas, gali pabloginti inkstų funkciją. Nebėkime maratonų, jeigu turime nesveikus inkstus.

– Rūkantys žmonės dažnai sako, kad nėra akivaizdžių įrodymų, kad šis jų pomėgis kaip nors reikšmingai kenkia. Mokslu pagrįsta medicina turėtų atrasti poveikį žmonių sąmonėje, kad rūkymas – negerai. Inkstams – taip pat.

– Rūkymas – kraujagyslių nuodas, aterosklerozę skatinantis faktorius. Kadangi inkstai visą laiką intensyviai dirba, nesiilsi nei dieną, nei naktį, jiems labai svarbu – kraujo pritekėjimas. Inkstų kraujagyslių aterosklerozė rūkoriams išsivysto dažniau. Tokiu būdu rūkymas kenkia inkstams. Žmonės, sergantys inkstų ligomis, kategoriškai turi mesti rūkyti. Vis dėlto galėčiau patvirtinti, kad pacientų (kai pas mane ateina, būtinai paklausiu apie rūkymą), kurie nerūko, pas mane ateina daugiau, negu prieš 10 metų.

– Sakoma, kad kai kurios žolės padeda inkstus išlaikyti sveikus. Ar arbatžolės turi įtakos?

– Prisimenu pas mus kaime anais laikais, pokary, kaimynė sakydavo – sopėjo pūslės uždegimas, peršalau, raudama linus, rudenį, rugsėjo pabaigoje, merkiau juos į kūdrą ir man prasidėjo šlapimo pūslės uždegimas, bet žinau, kaip gydytis – pageriu meškauogių arba bruknių lapų, prisirinktų miške, po kelių dienų – kaip sveika.

Kaime tokioms ligoms gydyti naudojo petražolių arbatą. Dabar įrodyta, kad šios vaistažolės turi tam tikrų medžiagų, dezinfekuojančių šlapimo takus. Jeigu šlapimo takų infekcija nelabai agresyvi, dažniausiai to ir užtenka. Dar sakau – atsisėskite į šiltą vonią, patalą, išgerkite arbatos. To dažnai užtenka. Žinoma, ne visada.

Dabar madinga ir moksliniais tyrimais įrodyta, kad spanguolės ir įvairūs jų patiekalai turi šlapimo takus dezinfekuojančių komponentų. Iš spanguolių gaminama gausybė visokių vaistų. Aš tik pritarčiau, kad tai – tikrai gerai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...