captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė: nustebino į baltą šviesą išlindę uždarbiavimo iš europinių pinigų mastai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo uždrausti valstybės tarnautojams sudaryti papildomas darbo sutartis su savo darbovietėmis, nes, pasak šalies vadovės, ją nustebino uždarbiavimo iš europinių pinigų mastai. Kai kurie valstybės tarnautojai esą tokiu būdu papildomai uždirba didžiulius pinigus, ir taip kuriasi valstybės valdymo privilegijuotas elitas.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo uždrausti valstybės tarnautojams sudaryti papildomas darbo sutartis su savo darbovietėmis, nes, pasak šalies vadovės, ją nustebino uždarbiavimo iš europinių pinigų mastai. Kai kurie valstybės tarnautojai esą tokiu būdu papildomai uždirba didžiulius pinigus, ir taip kuriasi valstybės valdymo privilegijuotas elitas.

„Atsirado naujas reiškinys, kai su savo žinyba, t. y. tarnyba, pasirašomos sutartys ir uždarbiaujama papildomai. Mastai tokie, kad kai kurie uždirba ir 20 proc., ir 30 proc., ir 100 proc. Taip išeina, kad susikuria valstybės valdymo privilegijuotas elitas, kuris dėl vienokių ar kitokių, skaidrių ar neskaidrių priežasčių nuolat gauna galimybę papildomai uždarbiauti. Tuo labiau kad visa tai daroma savo valstybės įstaigos subjektų ir užduočių rėmuose [...]. Tai vadinu ir pinigų pasisavinimu valstybės tarnyboje, ir korupcijos bei neskaidrumo išsikerojimu“, – teigia D. Grybauskaitė.

– Prezidente, savaitgalį dalyvausite Miuncheno konferencijoje, diskutuosite apie Europos saugumą ir konfliktą Ukrainoje. Su kokiomis viltimis vykstate ir kokios pozicijos laikysitės?

– Visada į šią konferenciją vyksta tie žmonės, kurie tikrai gali daryti įtaką saugumo padėčiai Europoje. Pirmiausia turiu galvoje ne save, o tai, kad joje dalyvaus ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) viceprezidentas ponas Joe Bidenas, ponas Petro Porošenko ir daug kitų prezidentų. Aš dalyvausiu diskusijoje su dar trimis prezidentais. Tai bus keturių prezidentų diskusijų stalas apie dabar didžiausią Europos iššūkį – saugumo situaciją Ukrainoje ir tai, kaip tą situaciją spręsti.

Taigi tai yra kasmetinė, viena didžiausių saugumo konferencijų pasaulyje. Ji vyksta 51 kartą. Joje galima išsakyti nuomonę, ir ją girdės visas pasaulis. Ten vyksta tikrai daug dvišalių, daugiašalių susitikimų. Taigi planuoju kalbėtis su ponu P. Porošenko. Taip pat dabar deriname galimą susitikimą su ponu J. Bidenu. Taigi Miuncheno konferencija yra visiems išties svarbi.

Tai, kad esu viena iš pranešėjų, taip pat rodo, jog Lietuvos balsas girdimas europiniais saugumo klausimais. Tikiuosi, kad susitikimas ir Miuncheno konferencija bus taip pat naudingi ir mums, ne tik ieškant bendro sprendimo, bet ir išsakant savo poziciją, nuomonę ir ginant savo interesus.

– Prezidente, šią savaitę pateikėte įstatymo pataisas dėl įmonių bankroto ir siūlote uždrausti valstybės tarnautojams sudaryti papildomas darbo sutartis su savo darbovietėmis. Ką norite keisti šiose srityse?

– Pirmiausia dėl valstybės tarnybos. Tiesiog noriu pasakyti, kad, kai į šviesą pradėjo lįsti faktai, kokie uždarbiavimo iš vadinamųjų europinių pinigų (kurie jau seniai yra Lietuvos biudžeto ir visų Lietuvos žmonių pinigai) mastai, tai tikrai nustebino.

Aš pati užaugau iš valstybės tarnybos. 1990 metų pradžioje visus pirmus dešimt metų dirbdavome iki naktų ir niekada net į galvą neatėjo už tai prašyti papildomo apmokėjimo. Tuo labiau kad visuose dabartiniuose įstatymuose yra daugybė įvairių skatinimo priemonių. Tai yra ir priedai, ir viršvalandžiai – viskas jau yra numatyta.

O čia atsirado naujas reiškinys, kai su savo žinyba, t. y. tarnyba, pasirašomos sutartys ir uždarbiaujama papildomai. Mastai tokie, kad, kai kurie uždirba ir 20 proc., ir 30 proc., ir 100 proc. Taip išeina, kad susikuria valstybės valdymo privilegijuotas elitas, kuris dėl vienokių ar kitokių, skaidrių ar neskaidrių priežasčių nuolat gauna galimybę papildomai uždarbiauti. Tuo labiau kad visa tai daroma savo valstybės įstaigos subjektų ir užduočių rėmuose. Pavyzdžiui, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) 52 darbuotojai – neva papildomos paslaugos, bet tai – jų tiesioginis darbas. [...]

Man į galvą neateina, kad mano patarėjas, kuris padarė šias pataisas, paprašys už tai papildomo apmokėjimo. Tai yra tiesioginis valstybės tarnautojo darbas, mano patarėjo darbas, bet kurio valstybės tarnautojo darbas. Tai iš tiesų rodo, kad valstybė pradeda naudoti lėšas neracionaliai, sudaromos neskaidrumo, korupcijos sąlygos. Realiai tai vadinu ir pinigų pasisavinimu valstybės tarnyboje, ir korupcijos bei neskaidrumo išsikerojimu. Tai iškreipia visą valstybės tarnybą. To neturi būti.

Visi vadinamieji europinių fondų pinigai yra mūsų visų piliečių pinigai. Jie turi būti skirstomi mūsų Lietuvos žmonėms, vaikams, neįgaliesiems, ligoninėms – tiems, kuriems to labiausiai reikia, o ne atskirai, jau besikuriančiai valstybės tarnybos siaurai grupuotei visose žinybose. Šią praktiką reikia baigti.

– O kaip įstatymo pataisos dėl įmonių bankroto?

– Dėl įmonių bankroto turime dar vieną įdomų reiškinį, kurį ilgai studijavome. Jau ne vieną pataisą esu padariusi, kai pasiūlėme, kad bankroto administratoriai būtų renkami automatiškai, t. y. rinktų ne žmogus, o kompiuteris. Tai gerokai sumažina korupcinių apraiškų galimybę, nes būdavo parenkami tokie bankroto administratoriai, kurie už didelę algą ilgai vilkindami procesus praktiškai darydavo taip, kad būtų naudinga tik tam, kas paskelbė bankrotą. Ir kreditoriai, ir žmonės, akcininkai nukentėdavo. Taigi tai buvo pirma pataisa, kuri jau nuo sausio pradėjo veikti ir iš tikrųjų sukelia labai didžiulį pasipriešinimą, labai nenorima to daryti, bet tai labai gerai veikia.

Kitas žingsnis – dėl paties proceso skaidrumo ir jo greitumo. Antras pasiūlymas – kad bankroto bylos būtų neįmanoma vilkinti, kad nuostolių nepatirtų tūkstančiai žmonių, kad savininkai nedelstų kelti bankroto bylų, nes kitaip nukenčia visi: ir valstybė, ir žmonės. [...]

Lietuva pagal bankroto procedūrų ilgumą užima labai prastą poziciją: iš beveik 189 valstybių pasaulyje – tik 67 vietą. [...] Daug geriau atrodo Latvija, Estija. Tai labai mažina valstybės konkurencingumą, patrauklumą investuotojams ir galų gale skriaudžia mūsų žmones. Tai – kitas žingsnis šiame procese, kuris vers arba mažins piktnaudžiavimą, vilkinimą ir gins kreditorių bei mūsų piliečių, o sykiu ir valstybės interesus.

– Prezidente, artėja Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Kaip siūlote minėti šią lemtingą mūsų valstybei dieną?

– Ji tikrai buvo lemtinga gerąja prasme. Tai nulėmė ir praeito amžiaus mūsų laisvę, ir mūsų laisvės siekius bei progresą šiandien, XXI šimtmetyje. Taigi siūlome tokią akciją – „Vasario 16-ąją švęsk išradingai!“. Ji vyks jau trečią kartą. Mes jau dvejus metus tai darėme, ir mus pasiekė beveik 600 įdomiausių iniciatyvų iš viso pasaulio. Žmonės tikrai supranta šios šventės reikšmę, patriotizmą ir ypač – dabar, kai pasirodo, kad laisvė turi būti ginama kasdien ir kad to reikalauja dabartinės aplinkybės bei grėsmės aplink mus, kad ši šventė išlieka ir išliks svarbiausia švente mūsų valstybei. Ką mums, kiekvienam asmeniškai, reiškia trispalvė, ką joje matome, ką mums reiškia mūsų šalies laisvė ir kiekvienam iš mūsų – laisvai gyventi ir kurti savo valstybę?

Todėl ir kviečiame švęsti įvairiai, svarbiausia – nuoširdžiai, su meile, išradingai, bendruomenėse ir šeimose. Žinokite, kad tai mūsų šventė, kurią patys iškovojome, kurios niekam neatiduosime ir kurią visada ginsime: Lietuvos laisvę, Lietuvos nepriklausomybę, savo laisvę spręsti už Lietuvą ir kurti ją patiems. Siūlau švęsti visiems kartu išmoningai, su fantazija. Tai mūsų šventė, tai ir švęskime ją. Niekas mums negali sutrukdyti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...