captcha

Jūsų klausimas priimtas

NATO apsispręs dėl greitojo reagavimo būrių Lietuvoje ir dar penkiose šalyse

NATO gynybos ministrai ketvirtadienį Briuselyje turi patvirtinti planus stiprinti Baltijos šalių ir kitų Rusijos kaimynių gynybą. Laukiama sprendimo steigti šešias vadavietes rytinėse NATO narėse ir išplėsti dar vieną regioninę vadavietę vakarų Lenkijoje. Taip pat – patvirtinimo dėl itin greito reagavimo pajėgų sukūrimo.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

NATO gynybos ministrai ketvirtadienį Briuselyje turi patvirtinti planus stiprinti Baltijos šalių ir kitų Rusijos kaimynių gynybą. Laukiama sprendimo steigti šešias vadavietes rytinėse NATO narėse ir išplėsti dar vieną regioninę vadavietę vakarų Lenkijoje. Taip pat – patvirtinimo dėl itin greito reagavimo pajėgų sukūrimo.

Pirmosios septynios NATO vėliavos bus iškeltos Rytų Europoje, skelbia Jungtinių Valstijų pasiuntinys. Viena iš šešių vadaviečių Rusijos kaimynystėje per metus pradės veikti ir Lietuvoje. Keliasdešimt Amerikos ir kitų NATO šalių karininkų čia padės rengti pratybas ir koordinuos pasirengimą priimti sąjungininkų pajėgas. Didesnė regioninė vadavietė Ščecine vadovaus Aljanso veiklai Baltijos šalyse ir Lenkijoje, jei čia prireiktų jų pajėgų.

Tai bus milžiniškas uždavinys ir šįkart Amerikos vaidmuo nebus didelis. Kiekviena iš didžiųjų Europos valstybių – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, o galbūt ir Lenkija, Italija bei Ispanija, turės skirti apie penkis tūkstančius karių.

Jei visos NATO sąjungininkės nuspręs, du bataljonai galės būti pasiųsti per dvi dienas, dar trys bataljonai – per kiek ilgesnį laiką. O tada jau bus siunčiamos anksčiau įsteigtos didesnės NATO reagavimo pajėgos – jų statusą ministrai šiandien taip pat sustiprins, dabar jos bus skirtos ir teritorinei gynybai.

Ministrai patvirtins planą per metus įsteigti labai greito reagavimo pajėgas – penkis tūkstančius oro, jūrų, sausumos ir specialiųjų operacijų karių. Dalis jų galės būti pasiųsta į bet kurią NATO vietą per porą dienų. Jau esamoms didesnėms NATO reagavimo pajėgoms bus nurodyta rengtis ir teritorinei gynybai.

Visa tai bus didžiausia Aljanso pajėgų pertvarka nuo Šaltojo karo, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Jo nuomone, reikės, kad sąjungininkės nebemažintų išlaidų gynybai, nes Rusija, net ir ištikta krizės, jų nekarpo.

„Įskaitant ir didesnes išlaidas gynybai, matome, kad ji (Rusija, - red. past.) išplėtojo pajėgumus, leidžiančius dešimtis tūkstančių karių dislokuoti labai greitai, per kelias valandas ar dienas. Greta išlaidų gynybai ir didesnių pajėgumų bei aukštos parengties, matome, kad Rusija pasirengusi naudoti jėgą“, – sakė NATO generalinis sekretorius.

Šis planas, pagrįstas praėjusių metų rugsėjį Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime priimtais sprendimais, neišpildo kai kurių rytinių Europos valstybių lūkesčių dėl didelių Aljanso karinių bazių įsteigimo šiame regione.

Tačiau ir mažų vadaviečių tinklo įkūrimas neabejotinai suerzins Rusiją, kuri yra kategoriškai nusistačiusi prieš NATO artėjimą prie jos sienų.

NATO pareigūnai tvirtina, kad mažesnio masto priemonės atitinka 1997 metų įsipareigojimą nedislokuoti nuolatiniu pagrindu didelių kovinių pajėgų Rytų Europoje ir yra skirtos užtikrinti sąjungininkes tame regione, kad likusios Aljanso šalys ateitų joms į pagalbą agresijos atveju.

Ministrai ketvirtadienį taip pat ketina aptarti didėjantį NATO susirūpinimą dėl Rusijos branduolinės strategijos ir ženklų, kad Rusijos kariškiai galbūt ketina įtraukti į šalies karinę doktriną daugiau atvejų, kada konflikte gali būti panaudoti atominiai ginklai, nurodė diplomatai.

Planuojama, kad Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija ketvirtadienį paskelbs tapsiančios „atraminėmis šalimis“, kurios pakaitomis vadovaus naujoms ypač greito reagavimo pajėgoms. Šios pajėgos bus įkurtos per ateinančius penkerius metus. Vadovaujantį vaidmenį taip pat gali prisiimti Ispanija, Italija ir Lenkija.

Numatoma, kad tas pajėgas sudarys apie 5 tūkst. karių, palaikomų oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų dalinių. Jungtinės Valstijos užtikrins tų pajėgų palaikymą transporto ir žvalgybos orlaiviais.

Kiekvieno iš šešių štabų, kurie oficialiai vadinsis pajėgų integravimo vienetais, personalą tikriausiai sudarys tik apie 50 karininkų, kurie bus atsakingi už pratybų organizavimą ir greitojo reagavimo pajėgų priėmimą, jeigu būtų nuspręsta jas dislokuoti.

Planuojama, kad Jungtinės Valstijos pasiųs savo kariškių į kiekvieną iš tų septynių NATO centrų, sakė D.Lute'as.

Šis NATO gynybos ministrų susitikimas bus pirmasis po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama ir kitų Aljanso šalių lyderiai, rugsėjį susitikę Didžiojoje Britanijoje, sutarė stiprinti Aljanso pajėgumus ir gynybą, reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir konfliktą Rytų Ukrainoje.

Pernai NATO sustiprino Baltijos šalių oro policijos misiją ir patruliavimą Baltijos jūroje, o Jungtinės Valstijos atsiuntė po karių kuopą į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją.

NATO atstovė Oana Lungescu pabrėžė, kad Aljanso vykdomos arba planuojamos priemonės yra ginamojo pobūdžio, proporcingos ir atitinkančios tarptautinius įsipareigojimus.

„Kolektyvinės gynybos aljansui, tokiam kaip NATO, yra normalu užsitikrinti, kad bus atlikta viskas, ko reikia savo sąjungininkės apsaugoti ir apginti“, - sakė ji.

NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad Aljansas daugiau negu dvigubai padidins savo greitojo reagavimo pajėgas (NATO Response Force, NRF), reaguodamas į Rusijos agresiją Ukrainoje ir islamo ekstremizmo keliamus iššūkius.

Jensas Stoltenbergas sakė, kad ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame Aljanso šalių gynybos ministrų susitikime turi būti patvirtintas sprendimas tas pajėgas padidinti nuo 13 tūkst. iki 30 tūkst. karių.

„Mūsų sprendimai siunčia aiškią žinią, kad NATO pasiryžusi ginti visus sąjungininkes nuo bet kokių grėsmių bet kuria kryptimi“, – pabrėžė J.Stoltenbergas.

Paklaustas, ar šie JAV vadovaujamo Aljanso žingsniai gali išprovokuoti Šaltojo karo laikus primenantį įtampos paaštrėjimą santykiuose su Kremliumi, jis atsakė, kad NATO veiksmai yra grynai gynybinio pobūdžio ir jie tėra atsakas į Rusijos veiksmus.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...