captcha

Jūsų klausimas priimtas

Balsų pirkimo Darbo partijai byla: prokuratūra apskundė išteisinimą

Generalinė prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė išteisinamąjį nuosprendį kalinių balsų pirkimo Darbo partijos kandidatų naudai byloje.
Kandidatas į sostinės merus J. Pinskus – vienas iš „darbičių“, kurių naudai, prokurorų teigimu, pirkti balsai, A. Ufarto (BFL) nuotr.
Kandidatas į sostinės merus J. Pinskus – vienas iš „darbičių“, kurių naudai, prokurorų teigimu, pirkti balsai, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Generalinė prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė išteisinamąjį nuosprendį kalinių balsų pirkimo Darbo partijos kandidatų naudai byloje.

Prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacine tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėjusios Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 metų lapkričio 8 dienos nuosprendį.

„Valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro manymu, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus“, – rašoma prokuratūros atsakyme BNS.

Išteisinamąjį nuosprendį pernai spalio 24 dieną paskelbė Vilniaus apygardos teismas. Trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad visi anksčiau nuteisti asmenys turi būti išteisinti, jiems panaikinamos kardomosios priemonės.

Teisėja Vitalija Norkūnaitė tada sakė, kad kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka dėl veikos kvalifikavimo – kad nuteistieji savo veiksmais pasikėsino trukdyti pasinaudoti rinkimų teise.

„Šiuo nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistųjų veiksmus, būtina numatytų alternatyvių veiksmų, kuriais būtų pasikėsinę trukdyti rinkėjams realizuoti savo teisę rinkti. Tačiau pats savaime rinkėjo (rinkėjų) papirkimas dar nereiškia nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 str., padarymą. Kaltininką pripažįstant kaltu padarius minėtą nusikaltimą būtina nustatyti, kad papirkdamas rinkėją (rinkėjus), jis taip pat trukdė rinkėjui (rinkėjams) realizuoti savo teisę rinkti“, – rašoma išteisinamajame nuosprendyje.

Teismas taip pat teigė, kad byloje nėra duomenų, liudijančių, kad kokia nors suma buvo perduota konkrečiam ar konkretiems rinkėjams, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Kolegija manė, kad taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinime nurodytais nuteistųjų veiksmais pasikėsinta daryti įtaką rinkėjų netrukdomam ir nekontroliuojamam balsavimui, jų apsisprendimui dalyvauti rinkimuose ir balsuoti, t. y. realizuoti savo teises rinkti.

Vis dėlto teismas pripažino, kad yra įrodyta, jog nuteistieji siekė papirkti rinkėjus balsuoti už tam tikrą politinę partiją ir jos kandidatus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad rinkėjai realiai nebuvo papirkti ir nebuvo įtakotas jų sprendimas balsuoti už jų pasirinktą politinę partiją ir konkrečius kandidatus, šis nuteistųjų ketinimas nebuvo įgyvendintas.

Byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėta pagal dviejų nuteistųjų – Eugenijaus Maciulevičiaus ir Viačeslavo Ždanovičiaus – apeliacinius skundus. Dar du nuteistieji – Vladislavas Gaidis ir Igoris Sologubas – skundų padavę nebuvo, tačiau teismas juos taip pat išteisino. Nauju nuosprendžiu konstatuota, kad asmenys nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas E.Maciulevičiui ir buvusiam Darbo partijos kandidatui į Seimą V.Ždanovičiui buvo skyręs po 200 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio – po 26 tūkst. litų (7 tūkst. 530 eurų) – baudas, V.Gaidžiui – pusės metų laisvės atėmimą, o I.Sologubui – laisvės apribojimą vieneriems metams ir 90 valandų viešųjų darbų.

Nuosprendį paskelbęs teisėjas Mindaugas Striaukas tada pažymėjo, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau sukėlė atgarsį visuomenėje, turėjo įtakos Seimo narių skaičiui.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, V.Gaidis, I.Sologubovas, E.Maciulevičius ir V.Ždanovičius, veikdami bendrininkų grupėje, susitarė už 30 tūkst. litų papirkti 3 tūkst. asmenų, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų Darbo partijos sąraše esančius penkis jos narius: Joną Pinskų, Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Vytautą Gricių ir V.Ždanovičių.

Tyrėjai nustatė, kad įtariamųjų susitikimai dėl balsų pirkimo vyko Darbo partijos būstinėje Gedimino prospekte, taip pat sostinės kavinėse.

Pasak Generalinės prokuratūros, V.Gaidis ir I.Sologubovas iš E.Maciulevičiaus ir V.Ždanovičiaus tam reikalui gavo 5 tūkst. litų (1448 eurų), tačiau nebaigė vykdyti nusikalstamos veikos – sutrukdė pareigūnai.

Skundą dėl Seimo rinkimų rezultatų nagrinėjęs Konstitucinis Teismas (KT) buvo konstatavęs, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. KT savo išvadoje konstatavo, kad Rinkimų komisija turėjo informacijos apie galimą balsų pirkimą minėtų kandidatų naudai, tačiau į ją neatsižvelgė. Todėl remdamasis KT nutarimu, Seimas 2012 lapkričio 14 dieną priėmė sprendimą, kad Darbo partijos kandidatai Ž.Pinskuvienė, J.Gaudutienė bei J.Pinskus nėra išrinkti Seimo nariais. Jų vietas partijos Seime užėmė kito „darbiečių“ kandidatų sąrašo atstovai.

Įstatymas numato, kad asmuo už trukdymą pasinaudoti rinkimų teise gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...