captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kalbos komisija pasibaisėjo studentų baigiamaisiais darbais: tai – penktos klasės kursas

Penki šalies universitetai yra parengę vadovėlių, kurie buvo visiškai neredaguoti, sako Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).  Po dvejų metų tyrimo VLKK nustatė, kad blogiausių kalbos požiūriu vadovėlių yra išleidę Šiaulių, Lietuvos edukologiijos, Kauno technologijos, Vilniaus universitetai bei Lietuvos karo akademija. Vidutiniškai įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų, Vilniaus Gedimino technikos ir Vytauto Didžiojo universitetų leidiniai. Mažiausiai klaidų ekspertai aptiko Lietuvos dailės akademijos, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos Sporto, Mykolo Romerio ir Klaipėdos universitetų vadovėliuose.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Penki šalies universitetai yra parengę vadovėlių, kurie buvo visiškai neredaguoti, sako Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). Po dvejų metų tyrimo VLKK nustatė, kad blogiausių kalbos požiūriu vadovėlių yra išleidę Šiaulių, Lietuvos edukologiijos, Kauno technologijos, Vilniaus universitetai bei Lietuvos karo akademija. Vidutiniškai įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų, Vilniaus Gedimino technikos ir Vytauto Didžiojo universitetų leidiniai. Mažiausiai klaidų ekspertai aptiko Lietuvos dailės akademijos, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos Sporto, Mykolo Romerio ir Klaipėdos universitetų vadovėliuose.

„Ko gero, jei kalbėtumėme apie vadovėlių ir apie daktaro disertacijų dalį, tai kalbėtumėme apie Kauno technologijos universitetą (...) mes jau kalbame su šiuo universitetu – jie jau turi minčių, kaip studijų metu stiprinti raštingumą. Mes labai tikimės, kad jiems pavyks įgyvendinti savo planus ir tai būtų vienas pavyzdžių, kaip pavyksta tuos dalykus padaryti“, - antradienį per tyrimo pristatymą sakė VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė.

Pasak VLKK atstovų, penki blogiausiai kalbos požiūriu rengiant vadovėlius įvertinti universitetai yra išleidę po 3–4 apskritai neredaguotus vadovėlius. Ekspertai taip pat nevertino korektūros klaidų – vertintos tik esminės sintaksės, morfologijos, leksikos, skyrybos, kalbos kultūros klaidos.

Taip pat VLKK ekspertai įvertino 714 daktaro disertacijų, kurios buvo apgintos 2010–2011 metais, santraukas ir nustatė, jog 17 proc. santraukų neatitiko kalbos taisyklingumo reikalavimų, o 31 proc. santraukų kalba reikalavimus atitiko tik iš dalies.

„Klaidos – „kad“ su bendratimi, elementarios pusdalyvių, padalyvių vartojimo klaidos, sakinio dėmenų, vienarūšio sakinio dalių neskyrimas. Tai – penktos klasės kursas“, – sakė VLKK Bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė.

Anot VLKK vadovės, įvertinus per tūkstantį magistro darbų, iš jų žemo raštingumo kategorijai priskirta beveik 40 proc., 18 proc. buvo aukšto raštingumo. Geriausiai kalbiniu aspektu įvertinti Klaipėdos universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Aleksandro Stulginskio universiteto magistrantų darbai.

Nors žemo raštingumo darbuose dešimtyje puslapių vidutiniškai buvo nustatoma 21–30 klaidų, specialistai rado ir tokių darbų, kuriuose klaidų skaičius viršija 60.

„Stebina tai, kad net 32 proc. iš magistro darbų, kurie gavo įvertinimą „puikiai“, t.y. gavo 10 balų, yra žemo raštingumo. Galima svarstyti, kad jei žmogaus žinios yra puikios, bet jis jų nesugeba perteikti – tai nėra joks trūkumas. Mano nuomone, šiame skaitmeninės komunikacijos amžiuje labai svarbu, kad ne tik būtumėme savo srities profesionalai, bet ir gebėtumėme informaciją pateikti. Juk kalbėti, rengti paraiškas, projektus, svarbu ne tik lituanistams, bet ir vadybininkams, teisininkams – bet kurios srities specialistams“, Œ– sakė D.Vaišnienė.

Ji teigiamai įvertino kai kurių aukštųjų mokyklų nuostatas, jog netaisyklinga kalba parašyto darbo įvertinimą galima sumažinti vienu balu, kai kur toks darbas negali būti vertinamas aukščiausiais balais – 9 ir 10. Vis dėlto tokius reikalavimus keliančiuose universitetuose neraštingų magistro darbų, pasak VLKK atstovų, nebuvo mažiau nei kituose.

Tiek vertinant vadovėlius, tiek magistro darbus ir daktaro disertacijas, daugiausia nustatyta kalbos kultūros, sintaksės, taip pat skyrybos klaidų.

VLKK atkreipė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos dėmesį į šią problemą, pastabos taip pat pateiktos Švietimo ir mokslo ministerijai. Ministerija raginama stiprinti lietuvių kalbos mokymą bendrojo ugdymo mokyklose, nes daugelis klaidų, kurios buvo paliktos magistro darbuose ir disertacijų santraukose, yra 5–9 klasių lietuvių kalbos kurso dalykai.

Komisijos atstovai teigiamai įvertino, šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijoje ketinamą patvirtinti sisteminio lietuvių kalbos mokymo programą pradinio ir pagrindinio ugdymo mokyklose, kuri pakeistų šiuo metu „vyraujantį komunikacinį požiūrį“.

„Šiuo metu daugiausia vyrauja komunikacinis požiūris į kalbos mokymą ir lietuvių kalbos mokoma taip, kaip dažniausiai mokoma užsienio kalbos: ja mokoma bendrauti žodžiu ir raštu. Anksčiau vyravo sisteminis mokymas, buvo išdėstoma pati kalbos sistema: pradedama nuo pačių mažiausių sistemos dalių – tarties, fonetikos dalykų, kirčiavimo, toliau – kalbos dalys, sakinio dalys. Aišku, ir toliau mokoma, kaip šia kalba reikėtų bendrauti. Kalba keičiasi ir kalbos mokymas turėtų keistis, šiuolaikinei visuomenei reikia kitų įgūdžių. Bet manome, kad pagrindinius raštingumo gebėjimus mokykla privalo išugdyti“,  – esminius mokyklos uždavinius VLKK požiūriu įvardijo D.Vaišnienė.

Ekspertai pripažino, kad neraštingumas yra susijęs ne tik su ugdymu, tačiau ir su mažėjančiu jaunimo skaitymo lygiu, taip pat stiprėjančia užsienio kalbų įtaka.

Aukštosioms mokykloms parengtuose reikalavimuose komisija pageidauja, kad vertinant visus darbus būtų įvestas taisyklingos kalbos kriterijos, tai pat aukštųjų mokyklų leidyklos raginamos atkreipti dėmesį, kad vadovėliai būtų ypatingai atidžiai vertinami ekspertų ir redaguojami.

Mokslo atstovai taip pat raginami kurti savo srities lietuviškus terminus, nes šiuo metu kai kurių sričių moksliniai darbai rašomi tik anglų kalba.

„Gali būti, kad po kelerių metų žiniasklaida nebegalės lietuviškai rašyti apie kai kurias sritis, nes nebus lietuviškos terminijos. Tad mes siūlome, kad būtų skiriamas didesnis dėmesys mokslo populiarinimui, naujų mokslo sričių, apie kurias dar nekalbėta, kurių terminija dar nėra sutvarkyta ir sukurta, pristatymui visuomenei“, – sakė VLKK pirmininkė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...