captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologas: savivaldybių rinkimuose turime ne nusipelniusius, o žinomus kandidatus

Nors 60-yje savivaldybių mero posto siekia 500, o į tarybos kėdę pretenduoja 15 tūkst. kandidatų, lyderių tarp jų nėra, įsitikinę politologai. Todėl, anot jų, rinkėjai tiesiog gali balsuoti už žinomus veidus. Vytauto Didžiojo universiteto docento politologo Bernaro Ivanovo teigimu, dėl šios priežasties dažnai turime ne posto nusipelniusius, o tiesiog žinomus kandidatus.
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. V. Skaraičio (BFL) nuotr.
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Nors 60-yje savivaldybių mero posto siekia 500, o į tarybos kėdę pretenduoja 15 tūkst. kandidatų, lyderių tarp jų nėra, įsitikinę politologai. Todėl, anot jų, rinkėjai tiesiog gali balsuoti už žinomus veidus. Vytauto Didžiojo universiteto docento politologo Bernaro Ivanovo teigimu, dėl šios priežasties dažnai turime ne posto nusipelniusius, o tiesiog žinomus kandidatus.

„Lyderių konkurencija – daugiau įsivaizduojama. [...] Turime ne tiek nusipelniusius užimti pareigas, kiek žinomus. Yra didelis skirtumas tarp žinomumo ir gebėjimo dirbti. Deja, žinomumas kartais nulemia. Tai – mūsų politinės kultūros fenomenas“, – sako B. Ivanovas.

A. Krupavičius: stebėsime rinkiminių agitacijų sprintą

B. Ivanovo teigimu, didelis kandidatų skaičius sudaro įspūdį, kad rinkėjams yra iš ko pasirinkti. Be to, pasak eksperto, tai rodo, kad nemažai kandidatų posto siekia dėl asmeninių interesų, o ne galvodami apie visuomenės interesus.

Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius atkreipia dėmesį, kad rinkėjams keblumų turėtų kelti ne didelis kandidatų skaičius, bet dveji vienu metu vykstantys rinkimai – reikės išsirinkti atstovus ir į savivaldybių tarybas, ir į mero postus.

„Išties kandidatų skaičius yra didesnis, bet jis nėra iš esmės kitoks, negu būdavo kituose rinkimuose. Reikia atsiminti, kad savivaldybių tarybose yra per 1,5 tūkst. vietų, mandatų. Dėl to rinkimuose dalyvauja gna daug kandidatų“, – sako A. Krupavičius.

Jis vardija, kad rinkimuose dalyvauja 24 partijos, į mero postą Kaune kandidatuoja net 15 kandidatų, Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje – po 12. Politologas akcentuoja, jog toks kandidatų kiekis sudarys sunkumų dėl to, kad politinė kampanija, kuri turėtų padėti rinkėjams pasirinkti, prasideda labai vėlai.

„Matyt, stebėsime savotišką rinkiminių kampanijų sprintą – kandidatai agituos paskutinėmis savaitėmis. Tokia taktika paprastai yra patogi ir naudinga tiems, kurie jau turi įdirbį, yra žinomi visuomenei. Jiems įrodinėti savo vertės ar darbų nereikia“, – prognozuoja A. Krupavičius.

Pasyvūs rinkėjai ir nuvilianti valdžia kuria užburtą ratą

A. Krupavičiui pritaria ir B. Ivanovas, tvirtindamas, kad rinkėjus gali atbaidyti ne didelis kandidatų skaičius, o politinė apatija. Anot docento, didžiausia problema – politinės valdžios kontrolė. Ekspertas įsitikinęs, kad rinkėjai paprasčiausiai yra nusivylę valdžia, kuri numoja ranka į paprastą žmogų.

„Ypač tai akivaizdu savivaldybės lygmenyje. Ilgą laiką buvo renkamos tik partijos, kurioms labiau rūpėjo partijos vadų nuomonė. Tai, žinoma, labai žeidžia žmones ir jie paprasčiausiai patiria politinę apatiją, depresiją. Dėl to, manau, vangiai dalyvaudavo rinkimuose arba juos nuvertindavo. Tai – užburtas ratas“, – pastebi B. Ivanovas.

Jis aiškina, kad pasyvumas, kontroliuojant valdžią, skatina žmones nusivilti, bet, kita vertus, pati visuomenė nieko nedaro, kad ši situacija pasikeistų, o į tarybas būtų išrinkti žmonės, kurie iš tiesų dirbtų bendruomenėms ir viešajam interesui, o ne sau.

B. Ivanovas: lyderių konkurencija – įsivaizduojama

A. Krupavičius pripažįsta, kad rinkėjai labai dažnai nori balsuoti už jau gerai pažįstamus politikus. Jis atkreipia dėmesį, kad tarp kandidatų yra įvairių asmenybių, turinčių skirtingų politinių patirčių, bet nėra lyderių.

„Politinės partijos ir net visuomeniniai komitetai, kurie yra naujas reiškinys savivaldybių rinkimuose, susiduria su lyderystės problema. Lyderių skaičius tikrai yra per mažas. Lyderių konkurencijos daugelyje vietų nelabai yra. Ją galime matyti tik kai kur“, – tvirtina A. Krupavičius.

Jam antrina ir B. Ivanovas, sakydamas, kad žinomos asmenybės dažnai patraukia rinkėjus ir juos tarsi mobilizuoja, bet egzistuoja pasirinkimo problema. Politologo teigimu, ši problema kyla ir iš partijų, kurios nesukuria tinkamų sąlygų lyderių atėjimui, ir iš bendruomenės, kuri nesugeba rasti tokių lyderių.

„Lyderių konkurencija – daugiau įsivaizduojama. [...] Turime ne tiek nusipelniusius užimti pareigas, kiek žinomus. Yra didelis skirtumas tarp žinomumo ir gebėjimo dirbti. Deja, žinomumas kartais nulemia. Tai – mūsų politinės kultūros fenomenas“, – sako B. Ivanovas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...