captcha

Jūsų klausimas priimtas

Švedija grąžino lietuvės sūnų į Norvegiją

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienį ryte gavo informaciją, kad Lietuvos nepilnametį pilietį G. B. Švedijos institucijos jau sausio 28 d. perdavė Norvegijos socialinėms tarnyboms.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienį ryte gavo informaciją, kad Lietuvos nepilnametį pilietį G. B. Švedijos institucijos jau sausio 28 d. perdavė Norvegijos socialinėms tarnyboms.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, vaikas Norvegijai perduotas, nes ten – jo gyvenamoji vieta. 

Lietuvos ambasadorius Švedijoje yra paprašęs skubaus susitikimo su šios šalies užsienio reikalų ministerijos atstovais. 

Norima išsiaiškinti, kodėl Lietuva nebuvo informuota apie Lietuvos nepilnamečio piliečio perdavimą švedų socialinėms tarnybos. Lietuvos užsienio reikalų ministerija, teigia, kad bus išnaudojami visi teisėti kanalai – tiek formalūs, tiek neformalūs, kad nepilnametis būtų grąžintas į Lietuvą, ir būtų užtikrinti Lietuvos piliečių interesai bei vaiko gerovė.

Lietuvos ambasada Švedijoje sausio 29 d. iš nepilnamečio G. B. mamos gavo kreipimąsi ir iš karto ėmėsi veiksmų, bei susisiekė su Švedijos institucijomis – Užsienio reikalų ministerija, socialinėmis tarnybomis bei policija.

„Dieną mes gauname iš mamos kreipimąsi, ji mums rašo: „Mano žiniomis, mano sūnus ir dėdė yra suimti Švedijoje.“ Tada mes pradedame skambinti, rašyti ir aiškintis su policija, po to – į tą socialinę tarnybą. Ties šia situacija mes ir buvome „užstrigę“ su švedais. Nebuvome gavę informacijos, kur tas vaikas yra. Tik šiandien ryte mums pasakė, kad jis išvežtas į Norvegiją jau 28 dieną. Lietuvos spaudoje yra minima dvišalė sutartis, kuri yra neteisingai minima. Mes švedams referavom į Vienos konvenciją, pagal kurią jie turi informuoti apie nepilnamečių vaikų sulaikymą“, – pasakoja Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas.

Lietuvos ambasada Norvegijoje žada dėti visas pastangas, kad, bendradarbiaujant su Norvegijos institucijomis bei Lietuvos ir Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybomis, nepilnametis Lietuvos pilietis teisinėmis priemonėmis būtų grąžintas į Lietuvą, ir būtų užtikrinti Lietuvos piliečių interesai bei vaiko gerovė.

Berniuko motinai atstovaujanti advokatė Sandra Latotinaitė sako, kad problemų su Norvegijos tarnyba turi ne tik Lietuvos piliečiai – problemų turi tiek užsienio piliečiai, gyvenantys Norvegijoje, tiek patys norvegai.

„Tokių bylų yra daug, o pastaraisiais metais taip vadinamas vaikų atiminėjimas yra įgavęs pagreitį. O kalbant apie vaiko motiną, galiu pasakyti, kad kitą savaitę bus nagrinėjama byla dėl globos teisių atėmimo. Jai kol kas tik laikinai apribotos motinystės teisės, tad jai straipsnis „Vaikų grobimai“ nėra taikytinas, o vaiko išvežimas iš šalies tokiu atveju, kai globos teisės nėra atimtos, o tik laikinai apribotos, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Bet manau, kad šitas epizodas tikrai nepadės jai susigražinti vaiko“, – aiškina S. Latotinaitė.

DELFI primena, kad sausio 27 d. rytą Norvegijos policija pranešė, kad sausio 26 d. dingęs septynmetis lietuvis buvo pagrobtas ir išvežtas iš šalies. Berniukas dingo po susitikimo su biologine mama prižiūrint vaikų gerovės apsaugos tarnybai „Barnevernet“.

Po paieškos, berniukas rastas Švedijoje, kur buvo atvežtas automobiliu. Manoma, kad vaiką taip norėjo susigrąžinti jo netekę tėvai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...