captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkai: uraganai trunka vis ilgiau

Mokslininkai, parengę studiją apie Baltijos jūros krantų erozijos problemas, pabrėžia, kad uraganų poveikį jaučia ir uostamiesčio gyventojai, ir jūros uostas. Nors, pasak mokslininkų, uraganų nedaugėja, tačiau jie trunka vis ilgiau, todėl reikia pasirengti, kad poveikis taptų kuo mažesnis.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Mokslininkai, parengę studiją apie Baltijos jūros krantų erozijos problemas, pabrėžia, kad uraganų poveikį jaučia ir uostamiesčio gyventojai, ir jūros uostas. Nors, pasak mokslininkų, uraganų nedaugėja, tačiau jie trunka vis ilgiau, todėl reikia pasirengti, kad poveikis taptų kuo mažesnis.

Paskutinė audra, nusiaubusi Baltijos jūros pakrantę, praūžė prieš beveik mėnesį. Uraganinis vėjas „Feliksas“ krantų nepagailėjo – nuniokoti takai, atsivėrė skardžiai. Žala siekia šimtus tūkstančių eurų.

Mokslininkai sako, kad tai ne pati galingiausia audra per pastaruosius dešimtmečius. 1967-aisiais taip pat sausį praūžęs dar bevardis uraganinis vėjas buvo smogęs galingiau. Pasak mokslininkų, gamtos reiškiniai nevaldomi žmogaus, juos reikia stebėti ir žinoti, ką daryti, kad poveikis būtų mažesnis.

Studijos apie krantų eroziją vadovas pateikia Portugalijos pavyzdį, nors ten puikiai veikiantį metodą Lietuvos mokslininkai mūsų pakrantėms siūlė dar prieš kelerius metus.

„Ten, kur yra pastatytos kavinės, persirengimo kambariai, verslininkai maždaug du metrus aukščiau vandens lygio įrengė geotekstilės užtvanką, tai yra 200 metrų  geotekstilės (labai stiprios medžiagos) maišas, į kurį per tam tikras angas yra pripumpuojamas smėlis ir jis tame paplūdimy guli“, – sako Lietuvos mokslų akademijos narys prof. Algimantas Grigelis.

Uraganiniai vėjai prie mūsų krantų siaučia kas kelerius metus. Todėl ir Lietuvos specialistai jau atrado būdų, kaip nors pagelbėti paplūdimiams.

„Jeigu norime turėti Palangos pliažus, turime juos nuolat maitinti smėliu. Tai reikalauja investicijų“, – sako vienas iš studijos rengėjų dr. Petras Zemlys.

Stichija nėra tokia romantiška, kaip gal atrodo iš pirmo žvilgsnio, teigia Klaipėdos universiteto profesorė. Nuo jos labiausiai kenčia gamta. 

„Paprasčiausiai patarimas būtų rečiau lipti į kopas, nes vis dėl to turizmas ir pats žmogus gali padaryti labai daug, neardyti tų lentgalių, nenešioti šakų“, – pataria Klaipėdos universiteto Geofizinių mokslų katedros profesorė Inga Dailidienė.

Šiemet krantams tvarkyti numatyta apie 75 tūkstančius eurų. Tačiau jų neužteks net audros padariniams pašalinti. Aplinkos ministras yra sakęs, kad galima naudoti europinių pinigų. Tikimasi, kad apie 6 milijonų eurų turėtų užtekti Palangos, Kuršių nerijos, Klaipėdos paplūdimiams.S

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...