captcha

Jūsų klausimas priimtas

URM: Lietuva kol kas negavo atsakymo iš Švedijos dėl G. Bumbulio

Lietuva kol kas negavo atsakymo iš Švedijos, kai Norvegijoje iš globėjų šeimos pagrobtas 7 metų lietuvis berniukas buvo rastas Švedijoje ir perduotas jos tarnyboms. Lietuvos ambasada Švedijoje paprašė šios šalies pareigūnų paaiškinti, kodėl Lietuvai skubiai nebuvo suteikta informacija dėl nepilnamečio jos piliečio perdavimo Švedijos tarnyboms.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuva kol kas negavo atsakymo iš Švedijos, kai Norvegijoje iš globėjų šeimos pagrobtas 7 metų lietuvis berniukas buvo rastas Švedijoje ir perduotas jos tarnyboms. Lietuvos ambasada Švedijoje paprašė šios šalies pareigūnų paaiškinti, kodėl Lietuvai skubiai nebuvo suteikta informacija dėl nepilnamečio jos piliečio perdavimo Švedijos tarnyboms.

URM atstovas Kęstutis Vaškelevičius sako, kad Lietuvos ambasada penktadienį išsiuntė notą Švedijos Užsienio reikalų ministerijai, tačiau oficialaus atsakymo kol kas negavo.

„Kai tik gavome informaciją, iš karto Lietuvos ambasada Švedijoje kreipėsi į Švedijos policiją ir Užsienio reikalų ministeriją, bei palaiko ryšius su Lietuvos nepilnamečio piliečio artimaisiais. Ambasada penktadienį išsiuntė notą URM, oficialaus atsakymo kol kas negauta“, – LRT radijui sekmadienį sakė K. Vaškelevičius.

Anot jo, ambasada ir URM, suprasdama klausimo jautrumą ir artimųjų skausmą, skiria prioritetinį dėmesį šitam klausimui.

„Ambasada daug kartų yra kreipusis į Norvegijos URM, kad būtų pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo vaiko teisių apsaugos srityje. Ta informacija, kad nesirūpinama, neatitinka tikrovės – Lietuva daug kartų tą klausimą yra kėlusi“, – kalbėjo URM atstovas.

Užsienio reikalų ministerija teigia stebinti padėtį dėl Lietuvos piliečių šeimų, kurių vaikai atimti Norvegijoje ir kitose šalyse.

Praėjusį pirmadienį Norvegijoje dingęs ir Švedijoje surastas septynerių metų Gabrielius Bumbulis šiuo metu prižiūrimas Švedijos vaikų teisių apsaugos tarnybos. Pagal dvišalę Lietuvos sutartį su Švedija vaikas turėtų būti perduotas Lietuvai.

Norvegijos policijos duomenimis, vaikas dingo per susitikimą su motina Gražina Leščinskiene Moldės mieste. Ji buvo apklausta dėl vaiko pagrobimo, jai pareikšti įtarimai melavus pareigūnams.

Žiniasklaida praneša, kad dvi lietuvių šeimos praėjusią savaitę pagrobė savo vaikus iš globėjų Norvegijoje. Anželika Stankūnienė praėjusį pirmadienį atskrido į Lietuvą iš Norvegijos su 7 metų sūnumi ir taip išsigelbėjo iš tos šalies vaiko teisų apsaugos tarnybos „Barnevernet“.

Lietuva nieko nedaro, kad padėtų savo piliečiams

Norvegijoje gyvenančių lietuvių šeimoms, iš kurių atimti vaikai, padedanti Neringa Ozolina sako, jog Lietuva nieko nedaro, kad padėtų savo piliečiams. Ji kaltina Užsienio reikalų ministeriją dezinformuojant visuomenę, neva ji daro viską, kad padėtų nelaimės ištiktiems Lietuvos piliečiams, kurie, anot N. Ozolinos, yra padorūs visuomenės nariai.

„Atsakingos Lietuvos institucijos turi pareikalauti savo vaikų grąžinimo, jos turi pakovoti. Kodėl Kenijos ambasadorius važiavo į teismus, kodėl Indijos diplomatai padarė tarptautinį skandalą, kodėl Lenkijos, kodėl Slovakijos diplomatai sugrąžino jų vaikus. Jų vaikų Norvegijos „Barnevernet“ (vaiko teisų apsaugos tarnyba – BNS) liesti nebedrįsta, bet Lietuvos vaikai yra lengvai pasiekiama „mėsytė“. Ir „Barnevernet“ tai žino, nes dėl jų pakovota niekada nebus“, – LRT radijui sekmadienį sakė Norvegijos teismuose vertėja dirbanti N. Ozolina.

Ji tikino, kad Lietuvos ambasada Norvegijoje nepadeda šeimoms, iš kurių atimami vaikai.

„Jie rašė labai daug laiškų ambasadai. Jie įrašinėjo pokalbius su ambasada ir tie pokalbiai įrodo, kad tikėtis pagalbos iš ambasados jokios negalima“, – kalbėjo N. Ozolina.

Anot jos, Lietuvos tarnybos nesureagavo ir į septynerių metų Gabrieliaus Bumbulio mamos Gražinos Leščinskienės prašymus padėti, kai vaiką esą be jokios priežasties pasiėmė „Barnevernet“, o artimieji praėjusią savaitę jį pagrobė iš globėjų šeimos.  

„Tai, ką čia girdėjau (per radiją kalbėjusio URM atstovo žodžius – BNS), yra dezinformacija. Iš Lietuvos ambasados jokios pagalbos tėvai nėra gavę – keli metai mes dirbame labai aktyviai bendradarbiaudami, aš turiu visus laiškus, kuriuos tėvai ya gavę, tai yra identiški laiškai: „mes negalime kištis į svetimos valstybės vidaus reikalus“. Bet tie tėvai niekada nėra prašę padaryti revoliucijos svetimos valstybės įstatymuose. Bendradarbiauti ir padėti tėvams jie privalo – tai, kad ambasada suranda advokatus ir ieško teisinės pagalbos, tai yra netiesa (...). Pastarųjų dienų įvykiai buvo privesti to, kad tėvai atsimušė į nevilties sieną“, – kalbėjo vertėja Norvegijos teismuose dirbanti lietuvė.

Anot jos, vaiko tėvai žinojo, kad jiems už vaiko pagrobimą Norvegijoje gresia iki 3 metų kalėjimo, tačiau jie sutiko geriau atlikti bausmę, bet parsivežti vaikus. Pasak N. Ozolinos, šeimos, iš kurių atimami vaikai, yra ne asocialios, o Norvegijoje egzistuojanti vaiko teisių apsaugos sistema, anot jos, yra korumpuota.

„Priežastis galima visada padaryti, tie tėvai nėra alkoholikai ir smurtautojai, kaip teigia gerbiamas Linas Linkevičius, tie tėvai yra normalūs visuomenės asmenys, kurie atvažiavo ieškoti saugumo savo vaikams, dėl to, kad jiems Lietuva nėra užtikrinusi darbo vietų ir saugaus rytojaus jų šeimoms. Tačiau, tai, ką prigalvoja „Barnevernet“, yra išgalvotos priežastys (...). Tai yra verslas, sukurta sistema, kurios dalyviai gauna didelį pelną – darbuotojai gauna premijas už paimtus vaikus, o pakaitiniai tėvai valstybės aprūpinami taip, kad pasiėmę kelis svetimus vaikus, kai kurie net meta darbą – už penktą vaiką jie gauna 14500 kronų. Vieša paslaptis, kad „Barnevernet“ darbuotojai aprūpina vaikais savo draugus, net giminaičius. Ar tai nėra nauda – paklauskime. Daug darbo turi teismai, samdomi ekspertai – pavyzdžiui, psichologai, valstybės skiriami advokatai. Tai sistema, kuri niekam neatskaitinga. Paklauskime savęs, ar tai yra normalu, ar tai nekuria uždaros korumpuotos struktūros. Todėl nieko keista, kad patys norvegai stojo į kovą su ja“, – interviu LRT radijui kalbėjo N. Ozolina.

L. Linkevičius: tikiuosi, kad 7-metį berniuką pavyks iš Švedijos sugrąžinti į Lietuvą

Lietuvos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Lietuva darys viską, kad padėtų tėvams, iš kurių Norvegijoje buvo atimti vaikai, tačiau ji neketina kelti skandalų, kaip neva padarė kitos šalys. Linas Linkevičius teigia tikintis, kad pavyks į Lietuvą iš Švedijos sugrąžinti 7-metį berniuką, kuris buvo pagrobtas iš globėjų Norvegijoje ir šiuo metu yra Švedijoje.

„Tikimės, kad tą berniuką (Gabrielių Bumbulį – BNS) pavyks sugrąžinti į Lietuvą, išnaudosime visas galimybes, bet kol kas sunku pasakyti, kaip bus“, – BNS sekmadienį sakė L. Linkevičius.

Jis sakė atsiprašantis nukentėjusių tėvų, jei yra kaip nors juos įžeidęs.

„Konkrečiai apie šiuos vaikus ar tėvus aš nekalbėjau. Esu sakęs, kad būna tokių atvejų (kad kai kurie tėvai yra alkoholikai ar smurtautojai – BNS) ir tada imasi priemonių Norvegijos tarnybos. Todėl Norvegiją reikia labai atidžiai stebėti, nes ten labai sudėtinga bylinėtis, mes neturime dvišalių susitarimų dėl vaikų teisių apsaugos, standartai labai aukšti toje valstybėje. Nereikėtų įsižeisti – galiu tokių žmonių atsiprašyti, aš tik kalbėjau, kad yra tokių atvejų. Kita vertus, Norvegijoje yra nemažai bylų, kur buvo gražinti vaikai (....). Dar galiu pasakyti – paprastai ta nukentėjusi pusė ne visą tiesą pasakoja“, – BNS sakė L .Linkevičius.

Anot ministro, jis asmeniškai yra daug kartų kalbėjęs su Norvegijos kolegomis ir prašė pagalbos, tačiau jie teigė negalintys kištis įvaiko teisų apsaugos tarnybos „Barnevernet“ reikalus. Lietuva, anot jo, gali tik tarpininkauti Norvegijos teisme, ji neturi teisės jame dalyvauti.

„Tikrai galime padėti tarpininkauti teisme, bet mes neturime galimybės dalyvauti teismo procese, tai yra subtilūs dalykai. Esu asmeniškai kalbėjęs su buvusiais Norvegijos užsienio reikalų ministrais ir prašiau pagalbos – buvo pasakyta, kad jie neturi kompetencijos kištis į „Barnevernet“ reikalus. Labai sudėtinga skandalus kelti ir neketiname to daryti“, – BNS sakė UR ministras.

Jis teigė nežinantis atvejų, kad kai kurių šalių diplomatai dalyvavo teismuose Norvegijoje ar sukėlė tarptautinius skandalus, kad atgautų tų šalių piliečių vaikus.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...