captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Pauliką paleidęs teisėjas pasakė savo tiesą

Avarijoje tris vaikus pražudžiusį buvusį Skuodo policininką Saulių Pauliką į laisvę anksčiau laiko paleidęs teisėjas Robertas Rainys sako, kad nuteistasis jau yra pasitaisęs, todėl likusią bausmės dalį gali atlikti ne įkalinimo įstaigoje.
R. Rainys, M. Ažušilio (DELFI.lt) nuotr.
R. Rainys, M. Ažušilio (DELFI.lt) nuotr.

Avarijoje tris vaikus pražudžiusį buvusį Skuodo policininką Saulių Pauliką į laisvę anksčiau laiko paleidęs teisėjas Robertas Rainys sako, kad nuteistasis jau yra pasitaisęs, todėl likusią bausmės dalį gali atlikti ne įkalinimo įstaigoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paleisti S. Pauliką į laisvę sukėlė audringą visuomenės reakciją, tačiau išskirtiniame interviu DELFI teisėjas pažymi, kad „nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą iš pataisos namų suteikta įstatymu ir negali būti sąlygojama visuomenės nuomonės“.

– Teisėjau, tai kodėl gi S. Paulikas buvo paleistas į laisvę anksčiau laiko, kai jis dar nebuvo atlikęs likusios 2 metų bausmės?

– S. Paulikui buvo likę kalėti mažiau nei dveji metai. Bausmės vykdymo pradžia buvo 2007-ųjų lapkričio 8-oji, bausmės vykdymo pabaiga – 2016-ųjų lapkričio 8-oji. Pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies jis faktiškai atliko jau 2012-ųjų gegužės 8-ąją.

– Nuteistojo skundą nagrinėjote rašytinio proceso tvarka. Ar nederėjo tokį svarbų klausimą teismui svarstyti teismo posėdyje tiesiogiai išklausant patį nuteistąjį, o ne tik remiantis rašytine medžiaga? Juk kartais, pripažinkime, gyvas bendravimas sudaro visai kitą įspūdį, nei yra surašyta dokumentuose.

– Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 360 straipsnį prašymai patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo patvirtinimo teisme nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Todėl nebuvo procesinio pagrindo skirti šį klausimą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.

– S. Pauliko paleidimui į laisvę pritarė ne visi Lygtinio paleidimo komisijos nariai, pateikę savo atskirąją nuomonę. Ar teismas į tai atsižvelgė priimdamas sprendimą?

– Teismas į atskirąją komisijos nuomonę dėmesį atkreipė, tačiau konstatavo, jog S. Pauliko padarytą veiką įstatymas priskiria prie neatsargių nusikaltimų, o ne prie labai sunkių, kaip teigė dalis komisijos narių, pareiškusių atskirąją nuomonę.

– Savo nutartyje nurodėte, kad S. Paulikas yra nuteistas „už neatsargaus nusikaltimo padarymą, o ne už itin sunkaus nusikaltimo padarymą“, todėl jam negali būti netaikomas lygtinis paleidimas. Toks teismo sprendimas papiktino ne tik vaikų netekusias šeimas, bet ir visuomenę. Kaip vertinate tokias reakcijas?

– Ne visi teismo sprendimai palankiai priimami visuomenės, tačiau tai savaime nereiškia jų neteisėtumo.

Noriu pažymėti, kad teisė į lygtinį paleidimą iš pataisos namų suteikta įstatymu ir nesąlygojama visuomenės nuomonės apie nuteistąjį. Pažymėtina, kad S. Paulikas yra nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, o ne už itin sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl tai negali būti motyvu netaikyti jam lygtinio paleidimo.

– Suprantama, pagal galiojančius įstatymus nuteistieji turi teisę anksčiau laiko būti paleisti į laisvę ir toliau bausmę atlikti laisvėje su jiems paskirtais suvaržymais, tačiau ar tokiose situacijose nereikėtų keisti įstatymų ir prieš priimant tokius sprendimus atsiklausti nukentėjusiųjų?

– Manau, kad šiuo metu galiojantis įstatyminis reglamentavimas yra tinkamas.

– S. Paulikui įkalinimo vietoje buvo skirta nuobauda už tai, kad jis buvo aptiktas neblaivus. Suprantama, ši nuobauda jau negalioja, bet ar toks nuteistojo elgesys negalėjo būti vertinamas kaip netinkamas įkalinimo įstaigoje?

– Nuobauda prašymo nagrinėjimo metu negaliojo, todėl teismas į ją atsižvelgti ne tik negalėjo, bet ir neturėjo įstatyminės teisės.

Teismas įvertino tai, kad S. Paulikas pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos jam pateiktas rekomendacijas: pataisos namuose dirbo, pagal galimybes dengė civilinį ieškinį, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir renginiuose, dalyvavo asociacijos „Laisvas žmogus“ veikloje, nuteistas pirmą kartą, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Už įkalinimo režimo reikalavimų pažeidimą jis buvo baustas 1 kartą, galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį ir stropų darbą bei mokymąsi 9 kartus skatintas. Be to, jis atlikdamas bausmę palaikė socialinius ryšius su giminaičiais. Pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.

– Į laisvę paleistam S. Paulikui nurodėte nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau neuždraudėte per visą lygtinio paleidimo laikotarpį nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose ir viešojo maitinimo įstaigose, prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais. Taip pat nenurodėte lygtinio paleidimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, nors tokias priemones skiria kiti teismai. Kodėl?

– Buvo skirtos tos priemonės, kurias nurodė skirti Lygtinio paleidimo komisija. Teismas laikė, jog tos priemonės yra pakankamos.

– Ar anksčiau laiko į laisvę paleistas S. Paulikas lygtinio paleidimo laikotarpiu gali vairuoti automobilį?

– S. Paulikui teisė vairuoti transporto priemonę gali būti grąžinta bendra tvarka, teismas šio klausimo nenagrinėjo.

– Prokurorė Danutė Mekionienė, kuri siūlė S. Pauliko nepaleisti anksčiau laiko į laisvę, skundėsi, kad negavo teismo nutarties, todėl esą negalėjo pateikti skundo? Kaip susiklostė tokia situacija?

– Nutartis išsiųsta nebuvo, tačiau šiuo metu prokurorė nutartį yra gavusi ir turi teisę per 5 dienas nuo gavimo dienos paduoti skundą Vilniaus apygardos teismui, jeigu nesutinka su teismo procesiniu sprendimu.

– Kylant visuomenės pasipiktinimui dėl nuteistųjų paleidimo į laisvę anksčiau laiko gal žmonėms galite paaiškinti, kodėl nuteistiesiems yra taikomas lygtinis paleidimas, ar tam Jūs, kaip žmogus ir kaip teisėjas pritariate? Ką siūlytumėte keisti paleidžiant nuteistuosius anksčiau į laisvę?

– Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų taikomas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, kuris tokią teisę numato. Lygtinio paleidimo institutui pritariu, kadangi tokios nuostatos galioja visose demokratinėse pasaulio šalyse.

Tai padeda formuoti nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, motyvaciją elgtis tinkamai, rengtis integravimuisi į visuomenę, dalyvauti socialinėse programose, siekti atlyginti padarytą turtinę žalą. Tokio instituto nebuvimas galėtų sąlygoti nuteistųjų motyvacijos keistis patiems bei keisti savo elgesį laisvės atėmimo vietose praradimą.

S. Pauliko avarija sukrėtė visą Lietuvą

Trečiadienį gavusi nutartį, kuria S. Paulikas buvo paleistas į laisvę, prokurorė D. Mekionienė artimiausiu metu ketina pateikti skundą Vilniaus apygardos teismui.

DELFI primena, kad S. Paulikas 2007-ųjų lapkričio 7-ąją Aleksandrijos kaimo (Skuodo raj.) centre, vairuodamas automobilį BMW-524, lenktyniavo su „Audi“. Dideliu greičiu lėkęs BMW partrenkė ir mirtinai sužalojo tris dešimtmečius.

Vairuotojas (buvo įtariama, kad neblaivus) bei kartu su juo važiavęs patrulis Mantvydas Kringelis, palikę mašiną, pabėgo persėdę į „Audi“, vairuojamą aleksandriškio Vytauto Juočio. S. Paulikas pasislėpė ir policijai pasidavė tik kitą dieną. Tada jo organizme alkoholio neberasta.

Teismas buvusiam policininkui skyrė maksimalią už tokį nusikaltimą numatytą bausmę – 10 metų nelaisvės, bet vėliau Klaipėdos apygardos teismas bausmę sumažino iki 9 metų.

S. Pauliko sukelta avarija sukrėtė visą šalį – po jos Skuodo žmonės išėjo į gatves, po šio įvykio iš posto pasitraukė tuometinis policijos generalinis komisaras ir vidaus reikalų ministras.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...