captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką nutyli politikai siūlydami balsavimą internetu jau šį pavasarį?

Seimas pavasario sesijoje turės apsispręsti, ar leisti Lietuvos gyventojams savivaldybių rinkimuose balsuoti internetu. Sociologiniai tyrimai rodo, kad tokią iniciatyvą palaikytų du trečdaliai tautiečių, tačiau specialistai nusiteikę skeptiškiau. Kol kas pasaulyje nėra sukurtos elektroninės balsavimo sistemos, kuri garantuotų rinkimų skaidrumą.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Seimas pavasario sesijoje turės apsispręsti, ar leisti Lietuvos gyventojams savivaldybių rinkimuose balsuoti internetu. Sociologiniai tyrimai rodo, kad tokią iniciatyvą palaikytų du trečdaliai tautiečių, tačiau specialistai nusiteikę skeptiškiau. Kol kas pasaulyje nėra sukurtos elektroninės balsavimo sistemos, kuri garantuotų rinkimų skaidrumą.

Problema labai paprasta, tačiau jos sprendimas itin sudėtingas. Sistemos kūrėjams reikia suderinti du iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus – garantuoti rinkėjo anonimiškumą ir užtikrinti, kad kiekvienas balsas būtų atsekamas, iškilus būtinybei patikrinti rezultatus.

Neišspręsta problema

Estija buvo pirmoji valstybė, įvedusi savo šalyje internetinį balsavimą. Nors Estijoje įvyko jau 7 rinkimai, kuriuose buvo sudaryta galimybė balsuoti internetu, šios šalies specialistai pripažįsta, kad visiškai automatizuotos ir skaidrios sistemos sukurti iki šiol nepavyko, o procesai vis dar nemažai priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus.

Balsuotojas negali pats patikrinti, kaip buvo suskaičiuotas jo balsas, todėl bent jau teorinė galimybė manipuliuoti skaičiais išlieka.

Panašios pozicijos laikosi ir kaimyninės Latvijos informacinių technologijų specialistai. „Balsų anonimiškumas užtikrinamas koduojant informaciją, tačiau problema tampa balsų konfidencialumas.

Rinkėjo ir jo pasirinkimo informacija yra prieinama ir tokia liks ateityje. Fizinio balsavimo metu biuletenis rinkimams pasibaigus yra sunaikinamas. Balsuojant internetu rinkėjo informacijos taip lengvai nepanaikinsi“, – „Transparency international“ Vilniuje organizuotoje diskusijoje teigė Arnis Paršovas.

Pasak jo, šiuo metu naudojami kriptografiniai protokolai ateityje gali būti įveikiami, o balsavusių žmonių duomenys prieinami suinteresuotoms institucijoms. Europos Sąjungoje galiojantys teisės aktai reikalauja, kad rinkėjų anonimiškumas būtų garantuotas.

Siekia paskatinti rinkėjų aktyvumą

Lietuvoje įstatymo pataisą žadama svarstyti Seimo pavasario sesijos metu. Planuojama, kad, patvirtinus internetinį balsavimą, pirmiausia balsuoti būtų galima išbandyti savivaldos rinkimuose. Įdiegti internetinio balsavimo sistemas Lietuvoje kainuotų apie 3 mln. eurų.

„Nuo 2005 m. estai naudoja internetinį balsavimą. Tokio balsavimo būdo populiarumas didėja, tačiau jo vykdymas keičiasi. Tai yra pasitikėjimo kompiuteriu klausimas. Reikalavimai tarsi prieštarauja vieni kitiems. Reikia garantuoti ir rinkėjo anonimiškumą, ir užtikrinti kuo didesnį sistemos skaidrumą“, – kalbėjo vienas iš Estijos balsavimo internetu sistemos kūrėjų Svenas Heibergas.

Pasak jo, įvedant internetinį balsavimą buvo siekta didesnio rinkėjų aktyvumo. Taip pat norėta į šį procesą įtraukti kuo daugiau užsienyje gyvenančių Estijos piliečių. Balsuojant internetu procesas yra žymiai paprastesnis, o rinkėjui nereikia kelti kojos iš namų.

„Estijoje padarėme daug klaidų, kurių kitos šalys gali išvengti. Internetinis balsavimas negali būti siejamas su viena konkrečia politine jėga ar koalicija. Tai turi būti ilgalaikis sprendimas. Jis negali būti kuriamas vos keliems metams“, – patirtimi dalinosi svečias iš Estijos.

Patikimo sprendimo neranda

Internetinio balsavimo klausimas kol kas didelio optimizmo nekelia ir Lietuvos specialistams.

Asociacijos „Atviras Kodas Lietuvai“ valdybos narys, programuotojas Mantas Zimnickas pabrėžė, kad internetinis balsavimas nėra dar vienas IT projektas, kur būtų galima suformuluoti užsakymą ir kažkas jį atliktų.

Diskusija turi būti kur kas detalesnė. „Niekas nežino, kaip tiksliai atlikti tokį užsakymą. Turime išrasti sprendimą“, – sakė jis.

„Aš nepasitikėčiau Estijoje naudojamu protokolu. Viskas perkelta į vieną pastatą, kur dirba man nežinomi žmonės ir jie yra atsakingi už balsavimo skaidrumą. Aš pats negaliu patikrinti, kur nukeliavo mano balsas. Teoriškai sukčiavimo galimybė išlieka.

Kitas pavyzdys yra Norvegija. Man patinka, ką jie bando daryti. Norvegai pasitiki kriptografija, jie kuria patikimą autorizavimo sistemą, tačiau problema išlieka rinkėjų anonimiškumas. Užkoduoti duomenys skaičiuojami automatiškai, tačiau nėra galimybė patikrinti, ar niekur neatsirado klaidų“, – minėjo pranešėjas.

Problema ir sistemos prieinamumas

Norvegijos balsavimo internetu sistemos kūrimo saugumo ir techninės dalies vadovas Christianas Bullas nurodė, kad elektroninis balsavimas yra itin sudėtingas klausimas.

„Nuo 2009 m. iki 2014 m. kūriau Norvegijos internetinio balsavimo sistemą. Tai buvo pilotinis projektas, kurį reikėjo nuolatos testuoti. Tai darėme vykstant rinkimams“, – minėjo specialistas.

Jo nuomone, dar vienu iššūkiu tampa būtinybė, kad tokia sudėtinga balsavimo sistema būtų prieinama ir močiutei, ir studentui. Tai keblus uždavinys, ypač šalyse, kurių piliečiai neturi elektroninių asmens identifikavimo priemonių. Lietuvoje jau veikia elektroninio parašo sistema, tačiau ji nėra plačiai naudojama.

Norvegijoje galioja saugiklių sistema. Pavyzdžiui, asmuo gali rinktis vieną iš kelių bendrovių, kurios pasirūpins jo identifikavimu ir balsavimo procesu. Taip pat numatyti būdai, kaip apriboti galimybę tam pačiam asmeniui balsuoti kelis kartus, tačiau pagrindinis klausimas – balansas tarp rinkėjo anonimiškumo ir rinkimų skaidrumo – iki šiol nėra išspręstas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...