captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dalį Vilniaus Neries krantinių reikėtų apjuosti STOP juosta

Detali Neries krantinių apžiūra Vilniaus centre parodė, kad kai kuriose vietose čia net nereikėtų leisti vaikščioti žmonėms. Tai paaiškėjo ruošiant būsimąjį krantinių sutvarkymo projektą, kurį įgyvendinus prie Neries užvirs visai kitas gyvenimas.
V. Skaraičio/BFL nuotr
V. Skaraičio/BFL nuotr

Detali Neries krantinių apžiūra Vilniaus centre parodė, kad kai kuriose vietose čia net nereikėtų leisti vaikščioti žmonėms. Tai paaiškėjo ruošiant būsimąjį krantinių sutvarkymo projektą, kurį įgyvendinus prie Neries užvirs visai kitas gyvenimas.

Vilnių į dvi dalis skiria Neris. Tekanti per patį miesto centrą upė galėtų tapti puikiu traukos objektu, ja plauktų laivai, pakrantėse netruktų kavinių ir tiesiog suolelių pasisėdėti. Tačiau kol kas Neries pakrantės vietomis atrodo kaip brūzgynai, vietomis sunku įveikti apdaužytas plyteles.

Kaip paaiškėjo, kai kur vaikščioti net nereikėtų. Neries krantinių sutvarkymo projektą rengianti savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ projektų vadovė Lolita Vileikienė pasakojo, kad įvertinus dabartinę būklę paaiškėjo, jog kai kur krantines reikėtų užtverti ir apjuosti STOP juosta.

„Yra vietų, kur net neaišku, į ką dabartinės plokštės remiasi. Pagrindas yra išplautas, tikrai yra pavojinga“, – sakė L.Vileikienė.

Pagal naująjį krantinių sutvarkymo projektą, kuris kol kas dar nėra galutinai paruoštas, prie upės atsiras vidurinė terasa – aukščiau nei dabar įrengti krantai, bet žemiau nei viršuje esanti gatvė. „Įvertinę potvynių galimybes, ledonešį, mes siūlome įrengti vidurinę terasą, kurioje galimas apšvietimas, mažoji architektūra. Žaidžiant su jos pločiais galima bus įrengti kavines, terasas, kai kur bus galima nusileisti prie vandens, pabraidyti“, – pagrindinius projekto akcentus vardijo vadovė.

Vidurinioji terasa atsiras žaidžiant nuolydžiais, kilstelint dabartines terasas, įrengtas prie pat vandens.

Sutvarkius krantines tikimasi ir laivybos plėtros Neryje. Pasak Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos Rūtos Matonienės, laivyba turėtų plėtotis natūraliai, kai tik atsiras tinkama infrastruktūra krantuose. Jau dabar plaukioti norinčiųjų yra daugiau, nei įmanoma leisti prisišvartuoti prie nesutvarkytų prieplaukų.

„Kuo daugiau žmonių ateis prie upės, tuo daugiau bus norinčiųjų paplaukioti laiveliu. Tai galėtų būti įvairių paslaugų derinys, gal gali įlipti su dviračiu į laivą ir atplaukti iki centro arba mieste pasivažinėjus oranžiniais dviračiais plaukti laivu namo. Jau dabar ta pasiūla yra didelė, mes nesugebame sutalpinti visų pakrantėje norinčių švartuotis ir ateinančių su įvairiomis idėjomis“, – pasakojo R.Matonienė.

O sutvarkius krantus galbūt bus galima ir apsigyventi ant upės. R.Matonienė neatmeta, kad ateityje gyvenamosios baržos ir Vilniuje taps realybe, tiesa, pirma išsprendus komunikacijų klausimą – elektros, kanalizacijos. Kitas dalykas, svarbus šioms baržoms, žiemos uostas, nes Vilnius nėra pietų miestas, kur ant vandens gyventi galima visus metus. Neryje ledonešis būna per stiprus, kad baržos stovėtų visus metus toje pačioje vietoje.

Dar vienas sumanymas, kurį pavyktų įgyvendinti nebent privačiomis lėšomis, yra šokantis spalvotas fontanas upėje netoli Seimo. Pasiūlymą Vilniaus savivaldybė yra gavusi, tačiau pirmiausia būtina sutvarkyti krantines.

Vizualizacijose, kaip ateityje atrodys Neries pakrantės, nesimato dalies vilniečių vamzdžių vadinamos „Krantinės arkos“. Tačiau meras Artūras Zuokas kol kas neskuba žadėti, kad skulptūros nebeliks. „Turime prisiminti, kad tai buvo laikinas statinys, bet tai atskira tema“, – nuo tiesioginio atsakymo išsisuko meras.

Arka atitinka dabartinę Neries krantinės formą, bet pagal būsimąjį projektinį pasiūlymą jau nelabai ir derės.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...