captcha

Jūsų klausimas priimtas

Daugumai Lietuvos gyventojų šeimos kūrimas nebėra būtinybė

Daugumai Lietuvos gyventojų šeimos kūrimas nebėra būtinybė, parodė DELFI užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Daugumai Lietuvos gyventojų šeimos kūrimas nebėra būtinybė, parodė DELFI užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

„Tai rodo, kad mūsų visuomenėje vis labiau įsigali individualus požiūris į šeimą. Vedybos – nebe kolektyvinis įpareigojimas, o individualus pasirinkimas ir taip, apklausos duomenimis, galvoja net 62,6 proc. gyventojų. Tik trečdalis mano, kad kurti šeimą – būtinybė“, – konstatavo Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.

Paklausta, ar čia tinka žodis „tik“, socialinių mokslų daktarė atsakė teigiamai: „Gana nedėkingas užsiėmimas žiūrėti į ateitį, tačiau aš manau, kad po kelerių metų pakartojus tokį patį tyrimą mes matytume, kad dar labiau sumažės manančių, jog tuoktis – būtina.

Pasak M. Jankauskaitės, socialinės būtinybės kurti šeimą vis mažiau ir mažiau. Gyvename laikotarpiu, kai kurti šeima nėra gyvybiškai svarbu, kaip buvo XIX a. ar XX a. pradžioje, kai vienas individas tiesiog negalėdavo išgyventi. Moteris tiesiog negalėdavo funkcionuoti viena.

„Dabar tekėti nebėra būtina, gali to nedaryti ir nemirti iš bado. Todėl šeimos kuriamos dėl kitų priežasčių“, – sakė ji.

DELFI nutarė detaliau išsiaiškinti, kodėl žmonės tuokiasi arba nekuria šeimos.


Būtinybe šeimą dažniau įvardijo vyresnio amžiaus, rajonų centrų gyventojai, vidutinio išsimokslinimo ir vidutinių pajamų atstovai. Vyrai bei didžiausių pajamų respondentai šeimą dažniau suvokia kaip asmeninį pasirinkimą.

„Vakarų visuomenėse jau seniai pastebėta, kad daugėja žmonių, kurie pasirinkę gyventi vieni. Kaip rodo DELFI apklausa, pas mus taip pat ryškėja tokios tendencijos ir jos tik stiprės. Vieni gyvenantys žmonės nebėra visiški marginalai, į juos nebežiūrima, kaip į „nabagus“, kurie nesusirado poros. Tiesiog matoma, kad tai – žmogaus pasirinkimas, kad neturėdamas branduolinės šeimos jis nėra nelaimingesnis ar nelaimingesnė“, – komentavo M. Jankauskaitė.

Trys proc. manančių, kad šeima yra atgyvena, DELFI pašnekovei neatrodo statistiškai reikšmingas skaičius. „Taip pat neaišku, ką konkrečiai taip teigiantys vadina šeima, turint omenyje nesenus politinius kontekstus, kai šeimos sąvoką buvo mėginama sutapatinti su santuoka. Ar jie šeimą supranta, kaip sambūvį žmonių, kurie palaiko emocinius ryšius ir ekonomiškai bei kitaip remia vienas kitą ar šeima tapatina tik su santuoka? Todėl aš nedrįsčiau komentuoti tų trijų proc., be to, kad tai yra labai nedaug“, – sakė Lygių galimybių plėtros centro atstovė.

Tik sukūrę šeimą gali būti laimingi?

Klausiami, kuris iš teiginių geriausiai atitinka jų požiūrį į šeimą, Lietuvos gyventojai dažniausiai minėjo šį: „Tik savo šeimą sukūręs žmogus gali būti iš tiesų laimingas“.

„Tačiau, jei pasižiūrėtume, kiek pritarė kitiems trims teiginiams (kad gyvenime svarbu turėti artimą žmogų ir nesvarbu, ar jie oficiali šeima, laimingai gali gyventi ir nekurdamas šeimos), susidarytų per 60 proc. Minėti atsakymai savo esme panašūs tuo, kad akcentuojamas individualus pasirinkimas, šeimos kūrimas suvokiamas kaip asmeninis žmogaus pasirinkimas, o ne visuomenės spaudimo pasekmė. Jei du trečdaliai visuomenės taip mąsto, tendencija yra stipri“, – komentavo DELFI pašnekovė.


Su teiginiu, kad tik savo šeimą sukūręs žmogus gali būti iš tiesų laimingas, dažniau sutinka moterys, vyresnio amžiaus, vidutinių pajamų ir išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai.

M. Jankauskaitės nuomone, tai byloja, kad mūsų visuomenėje vis dar gajus patriarchališkumas, kad skiriasi vyrų ir moterų gyvenimo praktikos bei socializacija ir kad formuojant suvokimą apie moterišką tapatybę ji labai stipriai siejama su ištekėjimu – tu esi sėkminga moteris, jei susituokei ar turi draugą. Moterims, kurios pasirinkusios gyventi vienos, visuomenės spaudimas nebe toks didelis, nebe tokia stipri senmergystės stigma, tačiau moters tapatumas vis dar labiau siejamas su šeima negu vyro.

Kaip teigiama „Spinter tyrimų“ apklausoje, jaunesni respondentai taip pat aukštesnio išsimokslinimo atstovai bei didmiesčių gyventojai dažniau laikosi nuomonės, kad gyvenime tiesiog svarbu turėti artimų žmonių. Jauniausieji (18–25m.) tyrimo dalyviai, didžiausių pajamų atstovai dažiau nurodė, kad tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių poreikių.

Minėtos grupės, M. Jankauskaitės žodžiais, toliau pažengusios modernizacijos procese, o minėtųjų anksčiau „modernizacija eina iš paskos“.

Nevedęs vyras – nevisavertis

Kaip priminė DELFI pašnekovė, XVIII a. Vakaruose vyrų tapatybė labai priklausė nuo jo šeiminės padėties. Nevedęs nebuvo laikomas visaverčiu vyru. Vedusieji priešpastatyti ne tik moterims, kaip socialiniai grupei, bet ir berniukams, jauniems vyrams.

Tuomet buvo įprasta, kad sūnus paveldėdavo ne tik tėvo turtus, bet ir vietą bendruomenėje. XIX a. ši nuostata pradėjo keistis, vyras jau buvo suvokiamas, kaip galintis pats susikurti savo socialinį statusą pradėjęs verslą, praturtėjęs. Visuomenėje nebebuvo tokia svarbi žmogaus kilmė, jeigu jam pavyko „prasimušti“. Būtent gebėjimas tai padaryti ir rodė jo vertę, lėmė paties ir šeimos – žmonos, vaikų – statusą.

„Žinoma, nereikia įsivaizduoti, kad XIX a. gimę nuogi basi „prasimušdavo“ iki aukštumų, tačiau iš principo vis svarbiau buvo ne kilmė, bet ką žmogus iš savęs sukūrė sunkiu darbu, gabumais ir taip toliau. Santuoka buvo svarbi, bet vyro statuso kaip tokio nebelemdavo“, – komentavo M. Jankauskaitė.

Kalbant apie moteris, viskas buvo priešingai. Pasak DELFI pašnekovės, ištekėjusios visiškai priklausydavo nuo vyro – jei jis negerbiamas ir jo moteris negerbiama, jei vyras kažko prisidarė, šešėlis krisdavo ant visos šeimos, taigi, ir ant žmonos. Tačiau jei vyrui sekdavosi, ir žmona būdavo gerbiama, ponia.

„Galima sakyti, kad vyro tapatybė nuo šeimos XIX a. atsiplėšė, tačiau moters statuso priklausomybės šešėlis mus atsekė iki pat XXI a., nors de facto moteris finansiškai jau galėtų puikiai funkcionuoti viena, išgyventi be vyro. Kaip matome šiandien, nemažai moterų pačios susikuria savo statusą. Kai kuriose porose akivaizdu, kad socialinis ir kultūrinis moters kapitalas būna daug aukštesnis už vyro ir dėl to taip pat iškylą įvairių problemų, nes dažnai vyras su tokia situacija nesusitaiko“, – komentavo M. Jankauskaitė.

Specialistės prognozėmis, po dešimties metų žmonėms uždavus tuos pačius klausimus apie šeimą atsakymai akivaizdžiai skirsis: „Nenumatyti išoriniai poveikiai labai veikia žmonių nuostatas, , jei viskas klostysis, kaip dabar, individualizmo tendencijos stiprės, matysime vis daugiau žmonių, kurie pasirenka gyventi vieni“.

Kodėl šeimą kaip būtinybę akcentuoja našliai?

DELFI domėjosi, kaip skirtingų statusų gyventojai suvokia šeimą ir būtinumą ją kurti.


Iš atsakymų matyti, kad žmonių nuomonė apie šeimą labai priklauso nuo to, kokį jie patys gyvenimo būdą pasirinkę. Pavyzdžiui, nuostatą, kad tik savo šeimą sukūręs žmogus gali būti iš tiesų laimingas, labiausiai palaiko našliai ir našlės. Tai yra žmonės, kurie ne savo valia netekę artimo žmogaus. Taip pat šiai minčiai pritaria vedusieji

Kalbėdama apie išsiskyrusius žmones DELFI pašnekovė pastebi, kad jiems svarbu artimas žmogus, o ne šeima ar ne šeima. „Remdamiesi savo gyvensena žmonės ir išskiria prioritetus“, – apibendrino M. Jankauskaitė.


Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Rezultatų paklaida 3,1 proc.


 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...