captcha

Jūsų klausimas priimtas

Padarė atradimą: trys klausimai ir aišku, už ką jūs balsuosite

„Užtenka apie žmogų žinoti tris dalykus – amžių, gyvenamąją vietą ir ką jis galvoja apie sovietmetį – ir jau galima tiksliai nuspėti, už ką jis balsuos rinkimuose“, – teigia rinkėjų elgseną tyrinėjanti politologė Ainė Ramonaitė iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Užtenka apie žmogų žinoti tris dalykus – amžių, gyvenamąją vietą ir ką jis galvoja apie sovietmetį – ir jau galima tiksliai nuspėti, už ką jis balsuos rinkimuose“, – teigia rinkėjų elgseną tyrinėjanti politologė Ainė Ramonaitė iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.

Prie tokios išvados mokslininkė priėjo kartu su kolegomis atlikusi visuminį tyrimą apie rinkėjų elgesį. A. Ramonaitė, Jūratė Kavaliauskaitė, Laima Nevinskaitė, Rūta Žiliukaitė ir Mažvydas Jastramskis išleido knygą „Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai? Idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje“, kuri paremta gausiais 2012 m. atliktos Lietuvos nacionalinės rinkiminės studijos duomenimis bei ankstesnių metų rinkimų apklausų rezultatais.

Kaip aiškina A. Ramonaitė, nieko nežinant apie žmogų, jo balsavimą galima nuspėti 36,3 proc. tikslumu paprasčiausiai žinant, kad daugiau rinkėjų balsavo už vieną ar kitą partiją.

Lytis, gyvenamoji vieta, amžius, pajamos, užsiėmimas, religingumas teisingo spėjimo tikimybę padidina iki 44,3 proc.

„Tačiau žinodami, kiek žmogus uždirba, mes praktiškai nieko negalime nuspėti“, – sako A. Ramonaitė.

Tačiau paklausus, kaip žmogus vertina sovietmetį, teisingo spėjimo tikimybė didėja iki 49,1 proc.

„Mes užduodame tokį paprastą klausimą: ar sovietmečiu buvo geriau gyventi nei dabar Lietuvoje? Ir atsakymas į tą klausimą labai daug ką pasako, labai neblogai jau gali spręsti, už ką žmogus balsuos“, – teigia mokslininkė.

„Bet tas dalykas dar labai susijęs su amžiumi. Galime suprasti, nes jaunimas nelabai gali atsakyti į šį klausimą, jiems tas sovietmetis mažiau aktualus. Bet jeigu mes sudėsime du dalykus – amžių ir požiūrį į sovietmetį, mes matysime jau labai neblogą vaizdą, jau galime gana tiksliai nuspėti, už ką žmogus balsavo“, – teigia A. Ramonaitė.

Mokslininkė teigia, kad Lietuvoje pagal amžiaus grupes netgi susiformavo tarsi dvi partinės sistemos. Jeigu apie sovietmetį mąstoma neutraliai, tuomet vyresni žmonės dažniau linkę balsuoti už socialdemokratus arba konservatorus, jaunesni – už Darbo partiją arba liberalus.

„Lietuvoje pagal amžiaus grupes atsiranda tarsi dvi partinės sistemos. Tas buvo mums gana netikėta“, – sako A. Ramonaitė.

Pasidomėjus, kokia yra žmogaus socialinė aplinka, spėjimo tikslumas išauga iki 61 proc.

„Mes klausinėjome žmonių apie artimiausią socialinę aplinką. Už ką balsuoja tie žmonės, su kuriais jie kalbasi apie šiaip jiems svarbius dalykus, ne tik apie politiką. Tarp tų žmonių dažniausiai yra sutuoktinis, tėvai, geriausi draugai. Mes klausėme apie tris artimiausius žmones. Tai jeigu pirmas žmogus balsuoja už Tėvynės sąjungą arba liberalus, tai antras žmogus irgi už Tėvynės sąjungą arba liberalus. Labai retai atsitinka taip, kad vienas tau artimas žmogus balsuoja už Tėvynės sąjungą, o kitas – už Darbo partiją. Tokių atvejų beveik nebūna.

O jeigu balsuoja už Darbo partiją vienas, tai balsuoja ir kitas. Kairiosios partijos yra arčiau viena kitos. Galima sakyti, kad vieni žmonės gyvena kairiojoje aplinkoje, kiti žmonės – dešiniojoje. Tos aplinkos labai retai kada maišosi tarpusavyje. Kitaip tariant, mūsų visuomenė politiškai yra aiškiai stratifikuota. Nors politika, atrodo, yra nereikšmingas dalykas, bet net savo artimiausioje socialinėje aplinkoje žmonės nebendrauja su priešingų pažiūrų žmonėmis“, – stebėjosi A. Ramonaitė.

Tačiau, pavyzdžiui, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos rinkėjai nelabai nuspėjami. Net jeigu žmogaus aplinkoje yra „tvarkiečių“ rėmėjų, tas asmuo vis tiek nebūtinai rinksis už ją balsuoti.

„Svarbiausi dalykai yra tokie ilgalaikiai: žmogaus sociodemografiniai bruožai ir žmogaus partinė tapatybė, o vėliau į tą visą apsisprendimą, už ką žmogus balsuoja, ateina kandidato vertinimas, rinkimų agitacijos ar ekonomikos vertinimas. Bet šitie vertinimai, net kandidatų vertinimas, priklauso nuo giluminių nuostatų“, – sako A. Ramonaitė.

Toliau modelyje įtraukiamas vertybinis atisovietiškumas beveik nedidina spėjamosios galios.

Šiek tiek situaciją gerina tai, kaip žmonės vertina, ar pastaruoju metu Lietuvos ekonominė situacija pagerėjo, ar ne. Teisingo spėjimo tikimybė didėja iki 63,6 proc. Dar apie rinkėjus šiek tiek pasako tai, kaip jie vertina energetines Lietuvos problemas, ir tai, ar jie skaito „Respubliką“ bei „Vakaro žinias“. Tai yra šiuos dienraščius dažniau skaitantys žmonės rečiau balsuotų už konservatorius, nors ryšys gana menkas.

Įtraukus lyderių patikimą palyginus su partija, spėjimo teisingumas padidėja iki 67,5 proc., o pats lyderių vertinimas jau lemia 88,8 proc. patikimumą.

„Ne visas partijas modelis nuspėja vienodai gerai. Bet mūsų modelis Tėvynės sąjungos rėmėjus suklasifikavo, atskyrė teisingai 100 proc. Jie yra labai aiškūs. O štai kitus truputėlį supainiojo: kai kuriuos Darbo partijos rinkėjus priskyrė socdemams, ir atvirkščiai – socdemų rinkėjus Darbo partijai. Kodėl taip yra? Todėl, kad jeigu pasižiūrėsim, bet pagal partijų mėgimą-nemėgimą labai aiškiai išsiskiria Tėvynės sąjunga dešinėje, o kairiosios partijos labai arti viena kitos.

Tie, kurie mėgsta socdemus, tai mėgsta ir Darbo partiją, todėl modelis juos supainioja, priskiria ne tai grupei, galbūt jiems patiems sunku apsispręsti, už ką balsuoti. O liberalai yra toks specifinis atvejis. Už juos balsuoja kai kuriais atvejais tie, kurie yra panašūs į Tėvynės sąjungos rinkėjus, yra jaunesni ir kurie nemėgsta Andriaus Kubiliaus“, – reziumavo A. Ramonaitė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...