captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai gintų tėvynę, didžiuojasi lietuvybe, bet tik ne valstybe?

Lietuvos gyventojai didžiuojasi savo tautybe, bet ne valstybe. Eitų ginti tėvynės, bet valstybės institucijomis ir tarptautinėmis institucijomis nepasitiki. Tokias išvadas galima daryti iš kokybinės Lietuvos gyventojų apklausos apie saugumą ir kariuomenę.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos gyventojai didžiuojasi savo tautybe, bet ne valstybe. Eitų ginti tėvynės, bet valstybės institucijomis ir tarptautinėmis institucijomis nepasitiki. Tokias išvadas galima daryti iš kokybinės Lietuvos gyventojų apklausos apie saugumą ir kariuomenę.

Baltijos pažangių technologijų instituto užsakymu pernai spalio-gruodžio mėnesiais atliktoje kokybinėje apklausoje Lietuvos gyventojų buvo klausiama, ar jie jaučiasi saugiai, kaip vertina visuomenės ir krašto apsaugos sistemos pasirengimą gynybai, ką patys darytų karo atveju.

Pastarąjį kartą tokie kokybiniai tyrimai apie šalies gyventojų saugumą Lietuvoje buvo atlikti 2002 m.

Nesaugumo jausmas – daug stipresnis

Tyrimo eigą prižiūrėjusi Socialinių inovacijų instituto direktorė Ingrida Gečienė sako, kad dabartinis tyrimas parodė, kaip stipriai šiuo metu išaugęs Lietuvos gyventojų nesaugumo jausmas. Neabejotina, kad tai susiję su karu Ukrainoje.

„Karinės grėsmės suvokimas labai pasikeitė. Mus, kaip tyrėjus, vis dėlto labai nustebino, kad iki šiol žmonės neaiškiai apsisprendę, ką jie patys konkrečiai darytų karo atveju. Ta linkme dar nemąstoma“, – sako I. Gečienė.

Bijo karo ir skurdo

Tyrime nustatyta, kad didžiausiomis grėsmėmis Lietuvos nacionaliniam saugumui gyventojai laiko Rusijos užsienio politiką, o kai kurie mano, kad Rusiją provokuoja neatsargūs Lietuvos politikų veiksmai ir pareiškimai.

Tačiau kalbėdami apie asmeninį saugumą, Lietuvos gyventojai tvirtino labiausiai besibaiminantys nedarbo, pinigų stygiaus ar užpuolimų, o ne karo.

„Kokybiniai tyrimai atskleidžia, kaip žmonės skirtingus, dviprasmiškus dalykus savo požiūryje suderina, tai yra normalus dalykas. Tai, kad socialinės, ekonominės grėsmės yra vertinamos kaip svarbesnės, yra normalu, nes žmonės žvelgia per savo asmeninę prizmę. Tačiau karinė grėsmė, palyginus su praėjusiais tyrimais, akivaizdžiai didesnė. Tai akivaizdžiai matyti“, – teigė I. Gečienė.

Ginti tėvynę pasiryžusių daugiau, nei realiai galinčių

Tyrimas atskleidė, kad įvertindami karo grėsmę, daugelis žmonių galvoja apie tai, ką patys galėtų padaryti, kad apgintų valstybę.

„40 proc. Lietuvos žmonių sako, kad karo atveju eitų ginti tėvynės. Tai yra labai didelis procentas, nes iš tiesų nei vaikai, nei seneliai, nei turintys sveikatos sutrikimų žmonės ginti negalėtų, o jie sudaro labai didelę dalį visuomenės. Tas pasakymas, kad eitų, šiuo atveju reiškia, kad nebūtinai su ginklu eitų, bet ne tik palaikytų morališkai. Darytų kažką daugiau – pavyzdžiui, dirbtų su sužeistaisiais, užsiimtų informavimu, prieglobsčiu“, – sakė I. Gečienė.

Pasak Baltijos pažangių technologijų instituto direktoriaus Tomo Žalandausko, toks nusiteikimas buvo netikėtas ir naujas.

„Nustebino tai, kad didžioji dalis piliečių supranta, kad šalies saugumas pirmiausia priklauso nuo jų pačių, o apginti nėra tik valstybės institucijų pareiga“, – sakė jis.

Tyrime taip pat paaiškėjo, kad, nors Lietuvos gyventojai pasitiki kariuomene, vis dėlto jie mano, kad ji menkai aprūpinta, prastai parengta.    

„Pašnekovai nurodo, kad pasitiki kariuomene, tačiau paklausus daugiau paaiškėja, kad apie ją jie beveik nieko nežino ir tas pasitikėjimas neaišku, kuo yra grįstas“, – apibendrina I.Gečienė.

Todėl T. Žalandauskas, atsižvelgdamas į tyrimo duomenis, patartų kariuomenei dar aktyviau informuoti apie savo veiklą bei sudaryti galimybes kiekvienam piliečiui prisidėti prie šalies gynybos.

„Reikia panaudoti kone visuotinį žmonių pasiryžimą įvairiomis formomis dalyvauti šalies gynyboje. Šioje vietoje, valstybės priemonės galėtų labai plėstis. Dabar yra to susirūpinimo banga, kuri, be abejo, praeis. Todėl reiktų pasinaudoti galimybe ir dabar įjungti net tuos, kurie norėtų teikti humanitarinę pagalbą, o ne gintis ginklu. Reikėtų plačiau informuoti žmones ir sudaryti galimybes įsitraukti. Reikėtų rodyti, kad valstybė priima tą siūlomą piliečių pagalbą“, – patarė jis.

Didžiuojasi tautybe, bet ne valstybe

Bene keisčiausiai apklausos dalyviai atsakė į klausimus apie pasididžiavimą lietuvybe ir Lietuva. Pastebima, jog Lietuvos gyventojai didžiuojasi tautybe, tačiau ne Lietuva. Tai siejama su ekonomine šalies padėtimi, galimybėmis dirbti ir užsidirbti. Tyrėjų teigimu, ypač ryškus nusivylimas valstybe buvo tarp vyresniųjų apklausos dalyvių.

„Žmonės linkę lyginti. Ir lyginasi jie labiau su ta pasaulio dalimi, į kurią mes integruojamės. Gerai, kad turime gerų pavyzdžių, į kuriuos galime lygiuotis. Tačiau vis dar truputį atsiliekant, daliai žmonių tai kelia nusivylimą“, – aiškino, kodėl piliečiai nurodė nesididžiuojantys Lietuva, T. Žalandauskas.

Anot jo, toks valstybės menkinimas sietina su tuo, kad kalbėdami apie Lietuvą apklaustieji dažniau galvojo apie valdžią, nei apie valstybę apskritai.

„Nepriklausomai nuo amžiaus grupės, išsilavinimo ar gyvenamosios vietos informantai kritiškai vertina politikų žinias ir kompetenciją užtikrinti valstybės ir piliečių saugumą. Žmonės iš principo yra nelinkę pasitikėti politikais, tačiau specialistų vertinimas yra labai aukštas. Jei žiūrėsime į kariuomenę, tai žmonės nepasitiki politiniu lygmeniu, bet kariškius vertina pozityviai“, – sakė jis.

NATO tiki labiau nei ES

Dėl tos pačios priežasties, kad politikus vertina prastai, o kariškius, net ir mažai apie juos žinodami, puikiai, Lietuvos piliečiai labiau pasitiki NATO nei ES.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad konflikto atveju ES yra vertinama kaip mažiau patikima lyginant su NATO. Tokį požiūrį yra linkę išsakyti jaunesnio amžiaus apklaustieji. Tuo tarpu NATO, beveik visų apklausos dalyvių nuomone, prisideda prie Lietuvos saugumo užtikrinimo.

„ES nepasitikima taip smarkiai, kaip NATO, irgi dėl to paties, kad ten sprendimai priimami lėtai ir sunkiai, nuomonės išsiskiria, nėra vienybės Ukrainos klausimu“, – mano T. Žalandauskas.

Įdomesni respondentų atsakymai apklausoje (kalba netaisyta)

Apie saugumą:

„Žinau, kad niekam nieko blogo nesu padarius, tai ir nesitikiu, kad man kažkas keršys“, – 22 metų mergina, vidurinis išsilavinimas.

„Tai, kad Rusija labai arti, mes pagrindinės šalys esam, Baltijos šalys, kurias norėtų okupuoti“, – 21 metų  moteris, vidurinis išsilavinimas.

„Šiai dienai niekas nepuls, nei tas rusas, nei kas kitas“, – 65 metų vyras, spec. vidurinis išsilavinimas.

„Jei nesikištume į Ukrainos situaciją, viskas būtų gerai, jei kišimės, galim nukentėt“, – 30 metų moteris, aukštesnysis išsilavinimas.

„Čia jų konfliktas“, – 65 metų vyras, spec. vidurinis išsilavinimas.

„Esu moteris ir manęs tai nedomina, čia vyrus turėtų dominti <...> , juk moterys laikomos silpnąja lytim“, – 30 metų moteris, aukštesnysis išsilavinimas, Pajūrio miestelis.

Apie pasididžiavimą valstybe:

„Lietuve – taip, o Lietuva – kartais. Lietuva tai... realiai gi kiek išvažiuoja į užsienį, nebando visiškai žmonių pritraukt, darbo mažai, sąlygos gyvenimo tai nekokios, užmokesčiai maži“, – 30 metų moteris, aukštesnysis išsilavinimas.

„Lietuviu – taip, o Lietuva – kartais, nes tiesiog yra daug pagirtinų pavydžių iš Lietuvos...“, – 33 metų vyras, aukštesnysis išsilavinimas.

„Aš tikėjausi daugiau iš Lietuvos, tiek ekonominės galios, tiek valdymo atžvilgiu tikėjausi daugiau. Tikėjausi, kad maža Lietuva po 25 metų gyvens panašiai, kaip suomiai, susilyginsime su ispanais ar italais. Mūsų padėtis nė ką blogesnė, ypač tai, kas liečia Lietuvos dislokaciją, mes netapome tiltu, mes tapome ežiu“, – 65 metų moteris, aukštasis išsilavinimas.

„Dėl to, kad čia mano žemė, čia mano šaknys, čia mano protėviai gyvenę“, – 44 metų vyras, aukštasis išsilavinimas.

„Taip. Čia yra mano kaip asmens vertybės, aš esu lietuvis. Man lietuvis yra ar tai lenkakalbis, ar rusakalbis, ar kokios bebūtų tautybės, jokio skirtumo, bet jeigu jis išpažįsta tokioms pačioms vertybėms,  kaip aš ir kaip pati Lietuva“, – 23 metų vyras, vidurinis išsilavinimas.

„Didžiavimasis toks – nei taip, nei ne. Mano mama buvo lietuvė, žmogaus atėjimas į pasaulį yra loterija: „aš rusas, aš tas, aš tas...“ (ironiškai), – 65 metų vyras, spec. vidurinis išsilavinimas.

Apie gynybą ir kariuomenę:

„Aš noriu, kad mano artimieji darbu kurtų produktą, nes manau, kad turtinga šalis yra ir saugi šalis, nes didžiausios grėsmės, mano nuomone, yra visada šalies viduje – nepatenkinti joje gyvenimu piliečiai“, – 76 metų moteris, aukštesnysis išsilavinimas.

„Karo atveju tai nemanau. Aišku, kad kažką jie darytų, bet šiaip nėra pasirengusi“, – 55 metų vyras, vidurinis išsilavinimas, Klaipėda.

„Nieko nepakeisi, mūsų saugumas priklauso nuo didžiųjų valstybių susitarimo“, – 65 metų vyras, spec. vidurinis, Klaipėda.

„Labai mažai teskiria kariuomenei. Dabar šiek tiek padidino, bet tai reikėjo tai kariuomenei jau nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo tą biudžetą išlaikyti stabilų, kad galėtum žmogus savo šalį ginti“, – 80 metų vyras, nebaigtas vidurinis, Jomantų kaimas.

„Aišku, kad visai neatrodytume kaip su vyžomis kareiviai, kurie vaikšto, profesionalumą jų kelti reikia, bet kad ten fokusuojantis būtent tik į karinę ginkluotę, į krašto apsaugą daugiausia pinigų skirti,  tai nemanau“, – 44 metų vyras, aukštasis, Klaipėda.

„Nemanau, tai iš istorinės patirties, kad mes nebuvom pirminis prioritetas, o ir dabar girdim Vokietijos retoriką, kaip ji dabar kalba, tai renkantis tarp Baltijos šalių ir Rusijos – svarbiau Rusija“, – 21 metų mergina, nebaigtas vidurinis, Kelmė.

„Kai kada sukelia didelę abejonę, ypatingai tai matėsi balsavime dėl sankcijų“, – 65 metų vyras, aukštasis, Klaipėda.

„Gal veiks ne tokiu mastu, kaip buvo suprogramuotos, bet vėlgi tai yra tik antras priešinimosi žingsnis. Mes patys turim sukurti tinkamą bazę, tiek kariuomenės, tiek visuomenės, kad galėtų čia kas nors mums padėti“, – 23 metų vyras, vidurinis, Šilalės rajonas.

„Nedidelis kontingentas žmonių ir tam nedideliam kontingentui ir tai trūksta, visko trūksta. Nu tai, truputį liūdna“, – 31 metų vyras,  aukštasis.

„Viskas yra tik vizualizuojama, vizualizuojama tokiam paveiksliukui, o kaip viduje yra?“, – 31 metų vyras, aukštasis.

„Jeigu Juknevičienė ar Dalia ant tanko nepastovėtų ir per žinias to neparodytų, tai net nežinotume, jog turime kariuomenę Lietuvoje“, – 65 metų moteris, aukštasis.

Apie politikus:

„Ne, visiškai, neturi jokių žinių. Ką jie gali turėti? Kaip Olekas gali vadovauti kariuomenei neturėdamas tinkamo išsilavinimo. Kaip Juknevičienė galėtų vadovauti karo padėčiai? Jokiu būdu. Karininkai tik gali žinoti, kaip elgtis grėsmės atveju, bet tik ne politikai. Jie visiškai neturi jokio supratimo“, – 65 metų vyras, spec. vidurinis, Klaipėda.

„O kaip jie turės, juk jie yra iš visuomenės išrinkti, juk jie nėra karininkai kažkokie susiėję su ta specialybe“, – 48 metų moteris, aukštasis, Tenenių miestelis.

„Gal Krašto apsaugos ministerijoje, jeigu aš įsivaizduoju ten turėtų būti, nu kaip pasakyti, nu elitinis... nu kaip pasakyti... kariškiai jau elitiniai, nu tai, aš manyčiau, iš jų galima laukti kažką tai, bet jau, kad, o jeigu šnekant apie pačią valdžią, tai geriau jau nekalbėti“, – 45 metų vyras, vidurinis, Panevėžys.

„Turi pasikeisti visų pirma, tegul būt, ne visų, bet sakykim, kai kurių ministerijų valdymas turėtų būti profesionalus, o ne politinio pasitikėjimo“, – 45 metų vyras, vidurinis, Panevėžys.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...