captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tiesioginiai mero rinkimai Šiauliuose – spyris apsamanojusioms partijoms?

Šiaulių meru tapti pretenduoja dvylika kandidatų. Istoriniai rinkimai, kai merą renka ne partijos, o piliečiai, kandidatams kelia įvairių minčių. Vieni tokių pokyčių nesureikšmina, o kiti tvirtina, kad nuo šiol bus daugiau skaidrumo, sustiprės savivalda, kuriai mažiau įtakos turės sostinėje sėdintys partijų vadai. Artėjant rinimams Šiauliuose daug sujudimo – dalis politikos veikėjų iš partijų nubėgo į visuomeninius judėjimus, o nepartiniai kandidatai stoja po partijų vėliavomis.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Šiaulių meru tapti pretenduoja dvylika kandidatų. Istoriniai rinkimai, kai merą renka ne partijos, o piliečiai, kandidatams kelia įvairių minčių. Vieni tokių pokyčių nesureikšmina, o kiti tvirtina, kad nuo šiol bus daugiau skaidrumo, sustiprės savivalda, kuriai mažiau įtakos turės sostinėje sėdintys partijų vadai. Artėjant rinimams Šiauliuose daug sujudimo – dalis politikos veikėjų iš partijų nubėgo į visuomeninius judėjimus, o nepartiniai kandidatai stoja po partijų vėliavomis.

Tapti miesto merais bandys: Vaidas Bacys (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Mykolas Deikus (partija „Lietuvos sąrašas“), Vidmantas Japertas (Visuomeninis rinkimų komitetas „Laisvieji piliečiai“), Danguolė Martinkienė (Darbo partija), Daiva Matonienė (partija „Tvarka ir teisingumas“), Tomas Petreikis (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), Justinas Sartauskas (Lietuvos socialdemokratų partija), Valerijus Simulikas (Visuomeninis rinkimų komitetas „Valerijaus Simulik judėjimas „Už Šiaulius“), Andrius Šedžius (Lietuvos liaudies partija), Vidmantas Šimkus (Lietuvos laisvės sąjunga), Stasys Tumėnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Artūras Visockas (Visuomeninis rinkimų komitetas „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“).

Liaudis palaiko, politikai nekenčia

Vienas kandidatų, nepriklausantis jokiai partijai, jau surinko visus reikiamus parašus. Nieko ypatingo? Jis tai pirmasis šalyje padarė elektroniniu būdu, šitaip įsirašydamas į Lietuvos rinkimų istoriją.

„Esu labai laimingas – lyg gavęs išankstinę gimtadienio dovaną. Užsirašysiu šio penktadienio datą. Man reikėjo surinkti 570 parašų, o surinkau 578. Dar trys dienos liko iki termino. Pirmą kartą mano šalyje savivaldos rinkimuose rėmimo balsai surinkti tik elektroniniu būdu. Iki šiol tai buvo pavykę tik Prezidentei Daliai Grybauskaitei“, – džiūgavo kandidatas į merus Artūras Visockas.

A.Visockui Šiaulių politikai klijuoja išsišokėlio etiketę, tačiau jis yra vienas iš dviejų, kurie ankstesniuose rinkimuose į tarybą pateko ne per partinius sąrašus – išsikėlė savarankiškai. Per praėjusius rinkimus jis surinko daugiau balsų nei visas Šiaulių Darbo partijos skyrius.

A. Visockas teigia, kad tiesiogiai rinkti merą yra teisinga: „Meras negalės atstovauti partijai – man tai patinka. Taryba taps atsakingesnė už sprendimus – dabar visi šunys kariami ant mero. Tiesa, bus labai sunku, jei valdančioji dauguma bus priešiškai nusistačiusi mero atžvilgiu.“

Žmonės partijų jau atsikando

Stasys Tumėnas į miesto tarybą praėjusiuose rinkimuose pateko kaip savarankiškas kandidatas. Dabar jis mero posto siekia su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Politikas primena, kad jis nepriklauso partijai, o tik jai atstovauja: „Nebuvau ir nesu jokios partijos narys. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga man patraukli, nes tai daugiau kompetetingų žmonių sambūris, o ne partinė struktūra.“

Žmogus, surenkantis daugiau balsų už vidutinio dydžio partiją, nusprendė į mero rinkimus eiti su politine jėga.

„Supratau, kad sunku vienam. Anksčiau romantiškai maniau, kad su visuomenės palaikymu būsiu išgirstas. Mane išgirdo tik tuomet, kai apie tai pradėjo kalbėti premjeras ir Prezidentė“, – priminė kandidatas.

Ko taryba neišgirdo? „Tik keli tarybos nariai balsavo prieš įtartiną „Skyway“ projektą. Kai paskelbiau savo pareiškimą, niekas nė neišgirdo. Sustabdė Prezidentūra ir premjeras. Tai buvo absoliutus geopolitinis mūsų tarybos krachas ir gėda“, – atsako politikas.

S. Tumėno nuomone, tiesioginiai mero rinkimai yra spyris partijoms į sėdimąją, tačiau jos to atvirai nepripažįsta: „Partijos supanašėjo tarpusavyje ir atitolo nuo vietinių reikalų. Silpnesnių partijų vadovai prikūrė visuomeninių judėjimų, nes kitaip visai prarastų ryšį su žmonėmis.“

Meras varo partinę vagą

Dabartinis Šiaulių meras socialdemokratas Justinas Sartauskas demonstruoja diplomatiją, tačiau nebando įsivaizduoti, kad po rinkimų gali tekti daugiau dirbti su priešiškomis partijomis, nei su savaja.

„Rinkėjai žvelgs, kokią komandą turi jo kandidatas. Tikrai svarbu, kad paskui merą būtų išrinkta ir jo sąrašo narių. Jei nebus komandos, merui reikės stiprinti galias. Jis turėtų gauti teisę bent jau nepasirašyti tarybos sprendimo“, – aiškino meras.

Vėliau meras prabilo kiek ramiau. Jo nuomone, savivaldoje yra daugiau ūkininkavimo, o ne politikos, todėl partiškumas nėra labai svarbi savybė būsimąjam merui.

O jei taryba susipriešins su meru ir darbas nevyks? Meras patikino, kad iš jo lūpų iki rinkimų nenuskambės kitų kandidatų pavardės.

„Jei reikia konkretaus pavyzdžio, galiu pasakyti tik vieną pavardę – Vidmanto Šimkaus iš Lietuvos laisvės sąjungos, nes ši politinė jėga silpna. Jei taryba su meru nedirbtų, gali būti įvedamas tiesioginis miesto valdymas iš ministerijų“, – paaiškino J. Sartauskas.

Meras – ne diktatorius

Liberalas Vaidas Bacys taip pat kalbėjo apie tai, kad meras į daugumą turi atsivesti savo komandą: „Mažai kur teko matyti, kad valdančiojoje daugumoje būtų viena partija. Jeigu formuojama koalicija, ten turi būti žmonių ir iš mero sąrašo.“

V. Bacys teigia, kad Liberalų sąjūdis gerbs miestiečių sprendimą ir dirbs su kiekvienu žmonių išrinktu meru.

„Ne mero balsas lemia sprendimus. Jau ir dabar buvo atvejų, kai meras balsavo kitaip nei taryba. Meras yra vienijanti figūra, kuri negali veikti neatsižvelgdama į kitus. Net Prezidentė tik tam tikrais atvejais turi veto teisę“, – kalbėjo liberalas.

Anot jo, dėl mero asmeninių savybių tarybos darbas dar negriuvo, tačiau tikras meras turėtų siekti, kad jo politinė jėga aktyviai dalyvautų miesto valdyme: „Kai rinksime diktatorių, tuomet komandos merui nereikės.“

Merui gresia tapti gėlių teikimo generolu

Vidmantas Japertas yra iš tų politikų, kurie vietoje tradicinės partijos pasirinko kitokį kelią. Prieš keletą mėnesių jis su trenksmu paliko partiją „Tvarka ir teisingumas“, nors buvo vienas jos lyderių.

„Kad ir ką tauta išrinks meru, taryboje turėtų įsigalėti vienas principas – visi darbai turi būti miesto gerovei. Jei meras ar tarybos narys turės savo asmeninių tikslų, jie turės būti paremti miesto žmonių gerovės principais“, – lyg iš sakyklos kalbėjo V. Japertas.

O kaip partiją palikęs ir visuomeninį judėjimą sukūręs politikas vertina tiesioginius mero rinkimus?

„Rajonams tokios permainos nuleistos iš aukščiausios valdžios. Neva, paeksperimentuokime su savivaldybėmis. Gal geriau žaiskime su Seimu, nes savivaldybės ir taip yra nustekentos“, – kalbėjo V. Japertas.

Politikas mano, kad tiesioginiai mero rinkimai pirmiausia bus puikus būdas į valdžią patekti avantiūristams, o tai nebūtų į naudą miestui: „Mes nepasiruošę tam. Tiesiogiai išrinktam merui turėtų tekti didesnė galia, tačiau ir atsakomybė.“

Kokia turėtų būti tarybos ir mero kombinacija, kad V. Japertas nematytų prošvaisčių dirbti? „Blogiausiu atveju merui gresia tapti panašiu į vestuvinį užstalės generolą arba gėlių teikėją. Būtų nekas, jei tarybos valdančiąją daugumą tektų sudaryti iš daugiau nei šešių politinių jėgų.“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...