captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teismas: šnipinėjimu kaltinamas kariuomenės paramedikas gali pasislėpti

Šnipinėjimu kaltinamas į atsargą išleistas Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas gali pasislėpti nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus.
T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.
T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.

Šnipinėjimu kaltinamas į atsargą išleistas Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas gali pasislėpti nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus.

Taip mano Vilniaus apygardos teismas, penktadienį nusprendęs dar trims mėnesiams pratęsti A. Ošurkovo suėmimą.

Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas sako, kad teismui patenkinus prašymą A. Ošurkovą laikyti suimtą, jis už grotų turėtų praleisti 15 mėnesių.

„Teismas mano, kad kaltinamasis gali pasislėpti nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus“, – apie teismo motyvus, kodėl turi toliau būti laikomas suimtas 28 metų A. Ošurkovas, sakė prokuroras.

Paramedikas išklausyti nutarties nebuvo atvežtas į teismą – jis yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Tiesa, jį konvojaus pareigūnai į teismą buvo atlydėję ketvirtadienį, bet suimtasis buvo labai slepiamas.

Įtariama, kad kariškis šnipinėjo Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos užsakymu.

A. Ošurkovas buvo užverbuotas Baltarusijoje, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje jis turėjo atlikti specialias užduotis. Jų mastas ir pobūdis laikui bėgant kito – A. Ošurkovas turėjo ne tik rinkti informaciją, bet ir verbuoti kitus asmenis, galinčius teikti informaciją Baltarusijai.

Šnipinėjimu kaltinamas kaunietis slaptą informaciją apie ginkluotąsias pajėgas ir asmenis perduodavo vienai Baltarusijos slaptajai tarnybai. „Tai jis padarė iš savanaudiškų paskatų“, – prokurorai yra sakę, kad įtariamajam buvo mokamas atlygis už informaciją.

„Jis rinko visą informaciją, kokią tik galėjo surinkti“, – anksčiau yra sakęs prokuroras Raimondas Petrauskas pabrėžė, kad kariškis domėjosi ir asmenimis, kurių veiklos pobūdis nėra viešas.

Prokuroro teigimu, dėl šnipinėjimo Baltarusijai buvo padaryta didžiulė žala. „Tai sukėlė ir pavojų kai kurių asmenų sveikatai ir gyvybei“, – sakė R. Petrauskas.

Anot jo, Baltarusija itin domėjosi Lietuvos kariuomenės padalinių turima karine technika, ginkluote, pastatų paskirtimi, dalyvavimu tarptautinėse NATO operacijose (misijose), standartinių operacijų planais, įvairiais kariniais mokymais, informacija apie konkrečiuose padaliniuose ar tarnybose tarnaujančių asmenų skaičių, jų vardus, asmenines charakteristikas bei moralines psichologines nuostatas, dienotvarkę, t. y. apie viską, kas susiję su Lietuvos kariuomene, turima karine technika, karių ruošimo programomis, pratybomis, Lietuvos kariuomenės objektais ir jų paskirtimi.

„Jis perdavė duomenis, kuriuos sugebėjo surinkti per savo šnipinėjimo laikotarpį – tai buvo duomenys apie mūsų ginkluotąsias pajėgas, apie asmenis, tarnavusius kariuomenėje, planus, pastatus, gana daug“, – sakė R. Petrauskas.

Jo teigimu, kariškis Baltarusijai įtariamas šnipinėjęs apie 5 metus, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas sausio 22-ąją, dar po dviejų dienų A. Ošurkovas buvo sulaikytas.

„Sumos, kurios jam buvo mokamos, buvo gana įvairios, mes turime tik įtarimus – baudžiamoje byloje surinkti tik duomenys, jie įrodymais taps tik teisme“, – sakė prokuroras.

Pinigus kariškiui mokėjo asmuo, kuriam jis perduodavo informaciją, tačiau kokiose vietose informacija buvo perduodama, neatskleidžiama.

Prokurorai neturi duomenų, kad Baltarusijos slaptosioms tarnyboms perduodama informacija pasiekdavo ir Rusiją. „Mes galime teigti, kad asmuo, su kuriuo jis kontaktavo, yra būtent Baltarusijos Respublikos slaptosios tarnybos bendradarbis“, – R. Petrauskas neatskleidė, ar informacija buvo perduodama ambasados darbuotojui.

Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad kariškis turi ir giminaičių Baltarusijoje.

Paklaustas, ar kariškis pripažino kaltę, R. Petrauskas sakė: „Gailisi.“ „Parodymus jis davė“, – pabrėžė prokuroras.

Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas pulkininkas Valdemaras Rupšys yra sakę, kad A. Ošurkovas tarnavo 2007–2008 m mokomajame pulke, kuris dislokuotas Rukloje, kaip šauktinis, iki 2010 m. buvo savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos karys, o iki 2014 m. balandžio, kai buvo išleistas į atsargą, buvo profesinės karo tarnybos karys.

Jo teigimu, vyresnysis eilinis yra dalyvavęs tarptautinėse pratybose.

„Karys neturėjo galimybės susipažinti, disponuoti ar kitaip naudotis įslaptinta informacija, jis galėjo teikti informaciją pratybų metu, kasdieninėje veikloje, tai ką, matė“, – pažymėjo pulkininkas.

1986 m. Kaune gimęs Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis Kaune, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, neteistas, tarnaujantis Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione paramediku, kaip manyta, niekam neturėjo sukelti įtarimo, todėl buvo itin parankus užsienio žvalgybos organizacijai.

Už informaciją, kuri, kaip įtariama, buvo renkama šios organizacijos nurodymu betarpiškai bendraujant su kartu tarnybą atliekančiais kariais, stebint, įsimenant bei pagal galimybes fotografuojant ar kitaip fiksuojant, pavyzdžiui – perbraižant objektų schemas bei planus, persirašant tarnybą atliekančių karių duomenis iš tarnybinių dokumentų (registracijos knygų ar žurnalų), buvo mokamas atitinkamas piniginis atlygis.

„Tyrimo metu buvo gauti atsakingų institucijų įvertinimai, kuriuose nurodoma, kad neteisėtas tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apie karių tarnavimą konkrečiuose padaliniuose, jų asmens duomenų atskleidimas sukelia grėsmę tiek minėtiems asmenims, tiek jų šeimų nariams, o slaptas nurodytų techninių ir kitų duomenų apie kariuomenės pajėgumus perdavimas užsienio valstybei – žalingas, nes mažina Lietuvos kariuomenės turimas galimybės užtikrinti valstybės saugumą“, – pranešė prokuratūra.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus Valstybės saugumo departamento vykdytos ilgalaikės žvalgybos operacijos duomenis apie šio kaltinamojo galbūt vykdytą nusikalstamą veiką.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pranešė, kad Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdyba (GRU) siekia gauti ją dominančios informacijos per tam tikrus mūsų šalies piliečius. Baltarusijos GRU itin domėjosi Lietuvos kariuomene, turima ginkluote, specialiosiomis pajėgomis, koviniu pasirengimo lygiu, karių morale ir pasiryžimu ginti Lietuvą nuo galimos agresijos.

„VSD jau ne kartą informavo visuomenę, kaip žvalgybos tarnybos nustato „taikinius“, kurie galėtų tapti jų informacijos šaltiniais – pasirenkant konkretų asmenį, stengiamasi nustatyti motyvus, kurie paskatintų bendradarbiauti su užsienio žvalgybos tarnybomis, – pranešė VSD. – Šiuo atveju Baltarusijos GRU buvo pateikusi užduotį A. Ošurkovui ieškoti Lietuvos kariuomenėje nepatriotiškai nusiteikusių asmenų bei rinkti apie juos informaciją.“

Teismui yra perduota ir dar viena byla dėl šnipinėjimo – valstybės įmonėje „Oro navigacija“ dirbęs elektromechanikas Romualdas Lipskis taip pat šiuo metu yra suimtas. Prokuratūros duomenimis, tuo metu valstybės įmonėje „Oro navigacija“ dirbęs įtariamasis savo kabinete slapta fotografavo ten buvusius dokumentus bei kitus objektus ir juos perdavė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybai.

Prokurorai teigia, kad šios šnipinėjimo bylos tarpusavyje nėra susijusios.

R. Lipskio byla penktadienį jau buvo pradėta nagrinėti teisme.

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...