captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klostosi Lietuvai labai nepalanki padėtis

JAV planuoja uždaryti 15 karinių bazių Europoje ir ketina stiprinti karinį dalyvavimą Pietryčių Azijos regione. Rusija savo ruožtu paskelbė NATO priešininke Nr. 1 ir ginkluotu konfliktu Ukrainoje pademonstravo, kad Europos regionas jai išlieka prioritetinis.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

JAV planuoja uždaryti 15 karinių bazių Europoje ir ketina stiprinti karinį dalyvavimą Pietryčių Azijos regione. Rusija savo ruožtu paskelbė NATO priešininke Nr. 1 ir ginkluotu konfliktu Ukrainoje pademonstravo, kad Europos regionas jai išlieka prioritetinis.

Ar tai reiškia, kad ilgainiui Europa bus atiduota į Rusijos nagus?

Remiantis 2014 m. Pentagono išleistu raportu, kuris pateikia 2013 m. rugsėjo 30 d. duomenis, JAV karinės bazės ir karinės paskirties instaliacijos įkurdintos 40-yje užsienio šalių, iš kurių 174 – Vokietijoje, 113 – Japonijoje, 83 – Pietų Korėjoje.

Iš viso užsienyje veikia 576 JAV karinės bazės ir karinės paskirties vietos. 2007 m. jų buvo 823.

Europoje karinės bazės išdėstytos, kaip jau minėta, Vokietijoje, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Graikijoje, Islandijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Turkijoje.

Europoje iš viso yra apie 60 000 JAV karių, kurių didžioji dalis dislokuoti Vokietijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, JAV iniciatyva Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje atsirado rotacinės įvairių NATO šalių pajėgos, NATO Velso viršūnių susitikime patvirtintas planas kurti Aljanso greitojo reagavimo pajėgų branduolį, kuris rotuotųsi skirtingose pafrontės valstybių teritorijose, nors pajėgų kūrimas patiria sunkumų.

Baimė, kad Europa gali būti užmiršta

Ar 15-os karinių bazių uždarymas sumenkins JAV dėmesį Europai? Ši žinia pasaulio žiniasklaidoje praskriejo drauge su komentarais apie JAV posūkį į Aziją. Vašingtono posūkio į Aziją konceptas paskelbtas pirmosios Baracko Obamos kadencijos metu, jo tikslas – iš naujo subalansuoti JAV prioritetus, nes tikima, jog politinė ir ekonominė pasaulio istorija krypsta Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių regiono naudai.

„Posūkis į Aziją yra ilgalaikis JAV tikslas, tai planuojama ne metams, dvejiems, o dešimtmečiams. Bet kuriuo atveju planai dėl Azijos išliks, o visas perdislokavimas Europoje greičiausiai bus daromas Europai skirtų resursų sąskaita“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykų ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas.

Uždarydama 15 karinių bazių Europoje JAV kasmet sutaupys apie 500 mln. dolerių.

Politologas sako, kad po Rusijos agresijos prieš Ukrainą JAV bus sutelkusi dėmesį į rytines NATO valstybes, bet tai niekaip nepakeis Vašingtono planų Azijai ir Ramiojo vandenyno regionui skirti didžiausią dėmesį.

JAV buvo dažnai kritikuojamos dėl neatnaujinto požiūrio į Europos saugumą po Sovietų Sąjungos žlugimo. Pavyzdžiui, buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis yra sakęs, kad dabartinis NATO bazių išdėstymas yra Šaltojo karo laikų palikimas, nes jos skirtos konfrontacijai su Sovietų Sąjunga. „Tokiu budu neįvertinami maždaug ketvirčio amžiaus įvykiai“, – yra sakęs R. Sikorskis.

T. Janeliūno manymu, jeigu prie rytinių NATO sienų atsiras didesnių pajėgų, tai būtų daroma jau esamų resursų sąskaita.

„Europai nebūtinai gresia likti užmirštai JAV. Vienas dalykas, patys europiečiai pabudo ir ėmė peržiūrėti turimus resursus, karines pajėgas. Tai gali sustiprinti pačių europiečių dėmesį gynybai. Amerikiečiai tą, žinoma, labai skatins. Tikrai netikiu, kad visiškai bus pasitraukta iš Europos, amerikiečiai, manau, vis tiek daugiau ar mažiau liks čia, nes labai aiškiai tą matėme net tiesiogiai, kai būtent jie pirmieji į Lietuvą atsiuntė papildomus lėktuvus oro policijai ir vykdė nenumatytas pratybas pernai bei šiais metais. Tai rodo, kad esant reikalui, jie labai greitai gali padidinti savo karinį buvimą“, – teigė politologas.

Pašnekovas pabrėžė, kad amerikiečiai vėl grįžta prie idėjos Rytų Europoje turėti priešraketinės gynybos sistemas, nors idėjos turinys ir skiriasi nuo to, ką buvo numačiusi George W. Busho administracija. Tuomet planuota Lenkijoje dislokuoti 10 raketų perėmėjų, Čekijoje – radarų sistemą. B. Obama 2009 m. iniciatyvas sustabdė, bet šiuo metu vėl pradėta kalbėti apie galimybę 2018 m. Lenkijoje ir Rumunijoje dislokuoti po du tuzinus raketų perėmėjų SM-3, o kol jų nėra – panašias funkcijas turi atlikti Aegis kovos sistema, dislokuota eskariniuose minininkuose.

„Šiuo metu tiesiog nėra poreikio turėti dideles karines bazes (Rytų Europoje – DELFI). Matyt, niekas netiki, kad NATO šalyse tikrai galėtų vykti kažkokie dideli konfliktai. Tos garantijos, kurios yra ir kurios buvo papildomai sustiprintos, matyt, amerikiečiai tikisi, kad jų užteks. Dėmesys, jautrumas bus didesnis, bet labai didelių resursų nebus skiriama, nes šiuo metu resursų reikalauja Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas“, – sakė T. Janeliūnas.

Kodėl Azija Vašingtonui tapo tokia įdomi?

Kaip aiškina pašnekovas, JAV yra suinteresuota didesniu buvimu Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, nes tai potencialiai pavojingesnis regionas dėl augančių galių ir stabilių karinių aljansų nebuvimo.

Regione auganti Kinija gądina aplinkinius kaimynus, kurie nesnaudžia ir taip pat ginkluojasi.

JAV buvimo reikia tam, kad visas regionas nepradėtų konfliktuoti tarpusavyje be išorinės amerikiečių priežiūros. Kaip matome, augant Kinijai, didėja nepasitenkinimas ir baimės Japonijoje, Pietų Korėjoje, Filipinuose. Jeigu amerikiečiai nuspręstų, kad reikia pakuotis meškeres, kitos regiono valstybės militarizuotųsi stipriau nei dabar, nors Japonija jau dabar tą daro. Ginklavimasis didina konfliktiškumą“, – sakė politologas.

„Šiuo atveju svarbu ne tik Kinijos augimas, kiek prižiūrėtojo nebuvimas regione. Amerikiečiai siekia išlaikyti savo įtaką vien dėl to, kad užtikrintų sąjungininkus, jog jiems niekas negresia nepaisant Kinijos augimo. Jie demonstruoja, kad Vašingtonas išlaikys gynybinius įsipareigojimus, todėl esą regiono valstybėms nebūtina pernelyg jautriai reaguoti į Kiniją, nereikia ginkluotis, esakaluoti teritorinių konfliktų“, – pridūrė T. Janeliūnas.

Pagrindiniai JAV sąjungininkai regione yra Japonija, Pietų Korėja, Filipinai. Vašingtonas taip pat yra suteikęs saugumo garantijas Taivanui, kurias grindžia strateginio neaiškumo principu. O Kinija Taivaną laiko savo dalimi.

Klausiamas, ar tai reiškia, kad plataus masto ginkluoto konflikto išsiveržimas (tai yra platesnio masto nei Ukrainoje) labiau tikėtinas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione nei Europoje, T. Janeliūnas atsakė teigiamai: „Manau, kad taip“

Atsakymas į klausimą „kodėl“, paprastas: Azijoje nėra nieko panašaus į NATO ar kokią kitokią kolektyvinio saugumo sistemą. Šaltojo karo metu JAV įtvirtino hub and spokes sistemą, tai yra sudarė daugybę dvišalių aljansų su atskiromis valstybėmis. Tai leido JAV rinktis, kas ir kuriuos metu jai svarbiau. Ši sistema ypatinga tuo, kad suformuoja tvarų ryšį tarp JAV ir sąjungininkių, tačiau tarpusavyje Azijos šalys neturi jokių saugumo sutarčių.

„Ten konfliktas gali įsiplieskti žymiai greičiau, nes nėra kolektyvinio gynybos įsipergojimo kaip Europoje. Šia prasme Pietryčių Azijoje dėl įvairių teritorinių konfliktų kibirkščių gali atsirasti žymiai greičiau nei pačioje Europoje“, – sakė T. Janeliūnas.

Rusija pasinaudos situacija

Klausiamas, ar galima sakyti, kad JAV sukant į Aziją, Rusija toliau demonstruoja susidomėjimą Europa, politologas buvo konkretus: „Taip, be abejo. Rusija seka, kas vyksta, kaip strateguojama JAV karinė doktrina, todėl bando naudotis amerikiečių dėmesio padidėjimu Azijoje, įsivaizduodama, kad amerikiečiai nesugebės lygiavertiškai reaguoti į keletą didelių konfliktų skirtingose pasaulio dalyse ir tam tikra prasme bando tikrinti ribas – kiek amerikiečiai reaguotų į konfliktus Europoje už NATO ribų, kiek gali Rusija pasinaudoti stiprindama savo karinį pranašumą bent Rytų Europoje ir Kaukaze. Kol kas Ukraina labai aiškiai rodė, kad tai gana agresyvus ribų testavimas“.

Neseniai atnaujintoje karinėje doktrinoje Rusija NATO įvardijo pagrindine karine grėsme ir iškėlė galimybę plačiau naudoti tiksliai nutaikomus konvencinius ginklus. Grėsme Maskva įvardija ir NATO plėtrą bei karinės struktūros priartinimą prie Rusijos sienų.

Šiame dokumente išlaikyta ankstesnės, 2010 metų, redakcijos karinės doktrinos nuostata dėl branduolinių ginklų naudojimo.

Ja sakoma, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus, atsakydama į branduolinių arba kitų masinio naikinimo ginklo panaudojimą prieš šalį arba jos sąjungininkes, taip pat tuo atveju, kai agresija, per kurią naudojama konvencinė ginkluotė, sukelia grėsmę Rusijos valstybės egzistavimui.
Ar tai reiškia, kad Rusija Europoje veiks kaip tinkama? T. Janeliūnas taip nemano.

„Ukrainos atveju buvo tam tikra reakcija ne tik iš amerikiečių, bet ir iš Europos Sąjungos. Ir bent jau šiuo metu Rusija turi problemų. Kitas klausimas, kiek ji suprato, kokias pasekmes galėtų sukelti dar agresyvesnis jos žaidimas ne tik prie jos pačios sienų su Ukraina, bet ir su Baltijos šalimis ar kitomis NATO ribose esančiomis šalimis? Čia irgi yra nemažai pamokų Rusijai, kad reakcija nėra tokia visiškai beviltiška. Aš įsivaizduoju, kad ir pačių europiečių susirūpinimas gynyba, žymiai didesnis NATO aktyvumas turėjo rusams duoti nemažą pamoką, kad nebus viskas taip lengvai ignoruojama“, – reziumavo politologas.

www.DELFI.lt

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...