captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lekianti Lietuvos ekonomika gali išsikvėpti

Lietuvos ekonomikos augimas artimiausiais metais beveik tris kartus viršys euro zonos BVP augimo vidurkį, bet jam išlaikyti būtina imtis svarbių struktūrinių reformų, sako ekonomistai.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Lietuvos ekonomikos augimas artimiausiais metais beveik tris kartus viršys euro zonos BVP augimo vidurkį, bet jam išlaikyti būtina imtis svarbių struktūrinių reformų, sako ekonomistai.

Didžiausias augimas laukiamas prekybos, finansų ir verslo sektoriuose, kiek sparčiau atsigaus ir statybos. Tik žemės ūkis išlaikys pernykštį lygį. Tačiau kartu ekonomistai įspėja, kad svarbu turėti lanksčią darbo rinką ir išlaikyti konkurencingumą.

Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad gyvenamųjų namų statyba bus ne tokia reikšminga sektoriui, kokia buvo pernai, o reikšmingesnę dalį užims visuomeninių pastatų ir infrastruktūros statyba.

Statybininkai vardija, kad pastatų atnaujinimą ir statybą gali pristabdyti geopolitiniai veiksniai, darbo jėgos trūkumas, taip pat nedidelės algos.

Tačiau kol šios nebus keliamos, ekonomistai tai vadina Lietuvos pranašumu euro zonoje, leidžiančiu pritraukti užsienio investuotojų, kurti naujų darbo vietų ir pridėtinę vertę.

Ekonomistai sako, kad šiemet Lietuvos BVP augs 3,6 proc. arba tris kartus daugiau nei euro zonos vidurkis, o 2016–2018 metais augimas paspartės iki daugiau nei puspenkto procento. Lietuvos banko ir Finansų ministerijos prognozės kuklesnės.

„Po ilgos ir gilios krizės matome stabilų atsigavimą ir tai bus dar ryškiau matyti šiemet. Apskritai Baltijos šalių ekonomikos augs daug sparčiau, nei euro zonos ūkis“, – sako „Oxford economics“ vyriausiasis euro zonos ekonomistas Tomas Rogersas.

Vis dėlto vienas iš neigiamų spartesnio ūkio augimo padarinių bus greičiau nei euro zonoje kylančios kainos, o tai gali apriboti spartesnį darbo užmokesčio augimą, neleis susigrąžinti emigravusiųjų.

„Lankstesnės darbo sąlygos, mažesnis darbo jėgos apmokestinimas – be šių reformų, manome, kad ilguoju laikotarpiu rizikuojame netekti savo konkurencinio pranašumo“, – sako „Ernst & Young“ vykdomasis partneris Baltijos šalyse Jonas Akelis.

„Labai priklauso nuo to, kaip mes sugebėsime išnaudoti dabartines galimybes, todėl reiktų didinti produktyvumą, technologinę pažangą, investuojant ir palaikant ilgalaikį Lietuvos ekonomikos augimą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėja Rūta Rodzko.

Pasak ekonomistų, prie augimo prisidės ir euras, kuris leidžia eliminuoti valiutos konvertavimo išlaidas, atpigina skolinimosi kainą. Europos senbuvių patirtis rodo, kad įsivedus eurą ir įveikus visus ekonominius barjerus ir trikdžius, prie realaus BVP ilgalaikėje perspektyvoje prisidės dar iki 2 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...