captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Butkevičius: negaliu nusileisti iki V. Uspaskicho lygio

„Galbūt Viktoras Uspaskichas norėtų, kad pradėčiau su juo diskutuoti, ginčytis, bet aš žinau dėl ko visa tai daroma. Dėl dviejų dalykų: dėl to, kad visi socialdemokratai palaikė jo neliečiamybės naikinimą, antras išsišokimas atsirado tada, kai Žmogaus teisių komitete nebuvo priimtas sprendimas, kad ši byla yra politinė. Viskas. Daugiau nėra apie ką kalbėti“, – taip apie savo reakciją į koalicijos partnerių jam išsakytą kritiką teigia premjeras Algirdas Butkevičius.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Galbūt Viktoras Uspaskichas norėtų, kad pradėčiau su juo diskutuoti, ginčytis, bet aš žinau dėl ko visa tai daroma. Dėl dviejų dalykų: dėl to, kad visi socialdemokratai palaikė jo neliečiamybės naikinimą, antras išsišokimas atsirado tada, kai Žmogaus teisių komitete nebuvo priimtas sprendimas, kad ši byla yra politinė. Viskas. Daugiau nėra apie ką kalbėti“, – taip apie savo reakciją į koalicijos partnerių jam išsakytą kritiką teigia premjeras Algirdas Butkevičius.

Pokalbis su Ministru Pirmininku – laidoje „Dėmesio centre“.

– Pone premjere, prezidentė praėjusią savaitę pareiškė, kad iš jūsų Vyriausybės iš esmės nieko nesitiki ir jūs nieko svarbaus nenuveiksite per likusius dvejus metus darbo. Jus tenkina toks vaidmuo?

– Galiu pasakyti, kad buvau labai nustebęs dėl tokio vertinimo. Pačioje prezidentės spaudos konferencijos pradžioje buvo pasakyta, kad yra tikrai nemažai nuveikta ir gerų darbų padaryta. Po to, kai buvo išsakyta šita mintis, galiu pasakyti, kad visa Vyriausybė buvo sudirgusi. Manau, ji ir dabar yra sudirgusi. Po tos spaudos konferencijos aš paprašiau Vyriausybės kanceliarijos, kad peržiūrėtų visus mūsų dvylika Vyriausybės numatytų prioritetų: kaip mums pavyko juos įgyvendinti ir kaip sekasi kai kuriuos įgyvendinti dabar.

– Jūs ir be kanceliarijos žinote, kas padaryta.

– Aš žinau, bet gal kiti žmonės nuo žvilgsnio iš šalies yra ramesni. Nustebino, kad yra labai daug padaryta. Žinoma, išryškėjo ir kai kurios sritys, kuriose atsiliekame, pavyzdžiui, mokslo studijų dalyje ir t.t. Noriu pasakyti, kad yra daug padaryta ir bus daug padaryta.

– Prezidentė sako, kad iš jūsų tikėjosi tik dviejų dalykų: kad jūs nesugriautumėte euro įvedimo proceso ir nesugadintumėte suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos. Ir daugiau iš jūsų nieko nesitiki.

– Dar kartą pasikartosiu, kad euro įvedimo 2015 m. plano man niekas nenurodė. Niekas nesakė, kad jau reikėtų tai daryti. Aš šią mintį pasakiau būdamas Latvijoje per savo pirmą oficialių vizitą. Tuometinis Latvijos ministras pirmininkas V. Dombrovskis labai norėjo, kad aš, atvykęs į Latviją, per spaudos konferenciją didžiulį dėmesį skirčiau būtent eurui, paagituočiau, kad Latvijai labai svarbu 2014 m. įsivesti eurą. Ir aš per tą spaudos konferenciją pasakiau, kad, vos tik grįžęs į Lietuvą, susitiksiu su finansų ministru ir Lietuvos banko valdybos pirmininku aptarti galimybę Lietuvoje įsivesti eurą 2015 m. Taigi noriu išvengti bet kokių spekuliacijų ir dar kartą pasakyti, kad šį sprendimą – įsivesti eurą – priėmiau aš. Pamenate, kartą pasakiau, kad jeigu euras nebus įvestas Lietuvoje 2015 m., aš atsistatydinsiu.

Dėl terminalo irgi turėtume jausti atsakomybę kalbėdami. Laivas buvo užsakytas buvusios Vyriausybės per Norvegijos kompaniją, kad Pietų Korėja pradėtų jį statyti. Jis ir buvo pastatytas, buvo pasirašytas kontraktas. Visi kiti kontraktai: dėl terminalo statybos, dėl uosto gilinimo darbų ir dėl dujotiekio nuvedimo – nieko nebuvo padaryta. Man, kaip žmogui, kartais būna keista – negi taip svarbu, kas ką padarė, kas ką pasakė. Mes turėtume rodyti vieningumą. Turėtume kalbėti apie valstybės tikslus, apie tai, kaip jų sieksime, ir vieni kitiems padėti.

– Jūs pradėjote kalbėti apie bendražmogiškus santykius. Pastaruoju metu ne ypač pagarbiai apie jus atsiliepia ne tik prezidentė, bet ir jūsų koalicijos partneriai. Jūs visa tai tarsi tyliai praryjate ir apsimetate, kad niekas nevyksta. Ar tai jūsų charakterio savybės, ar čia tiesiog politinė laikysena?

– Aš negaliu nusileisti iki tokio lygio, kaip Viktoras Uspaskichas. Pamenate, kad dar prieš jo imuniteto panaikinimą jis mane išvadino visokiais žodžiais. Bet sakau, aš negaliu nusileisti iki jo lygio. Galbūt jis norėtų, kad pradėčiau su juo diskutuoti, ginčytis, bet aš žinau dėl ko visa tai daroma. Dėl dviejų dalykų: dėl to, kad visi socialdemokratai palaikė jo neliečiamybės naikinimą, antras išsišokimas atsirado tada, kai Žmogaus teisių komitete nebuvo priimtas sprendimas, kad ši byla yra politinė. Viskas. Daugiau nėra apie ką kalbėti. Man norėtųsi, kad pirmiausiai mes, politikai, visuomenei rodytume daug aukštesnę kultūrą. Todėl aš nesiruošiu tokioms kalbos skirti nė menkiausio dėmesio.

– Bet politikai turbūt turi turėti ne tik kultūros, bet ir savigarbos. Visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad jūs toleruojate, kai jus įžeidinėja koalicijos partneriai, jūs lyg niekur nieko toliau su jais dirbate.

– Darbo partijos pirmininkė, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, su kuria aš praėjusią savaitę susitikau ir kalbėjausi, mane patikino, kad nei Darbo partija, nei jos frakcija Seime tokiems V. Uspaskicho žingsniams nepritaria.

– Kalbant apie darbus. Pernai gruodį viešai pristatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta studija, kurioje siūloma, kaip reikėtų reformuoti socialinę sistemą, taip pat skaičiuojama, kad šiai reformai pinigų būtų galima surinkti apmokestinus visą nekilnojamąjį turtą, automobilius, įvedus progresinius mokesčius ir t.t. Studija buvo rengiama metus. Kaip suprantu, jūs žinojote, kad tokia studija rengiama. Tačiau, kai ji buvo baigta, jūs nuo jos atsiribojote. Tai gal reikėjo duoti kryptis specialistams, kurios atitiktų Vyriausybės programą, partijos nuostatas ir t.t.

– Ačiū, kad uždavėte šį klausimą, nes matau irgi labai daug spekuliacijos šia tema. Jūs puikiai žinote, kad mūsų Darbo kodekso kai kurie straipsniai dar tebegalioja nuo sovietinių laikų. Šita studija susideda iš dviejų dalykų. Pirmiausiai, kuriamas socialinis modelis. Viena dalis yra skirta Darbo kodekso peržiūrėjimui ir jį lydintiems įstatymams. Lietuva pagal doingbusiness.org reitingą yra 124 vietoje. Tik po to vertinimo kiekvienai misterijai buvo išsiųsti pavedimai, kokiais kriterijais jie paruoš tam tikras programas, teisės aktus, kad mes jau po metų būtume vertinami kitaip. Tai viena dalis ekspertų dirba su Darbo kodeksu. Kita dalis yra socialinio draudimo reforma. Čia dirba kiti mokslininkai. Kai jau baiginėjo rengti tą studiją, nors, kiek žinau, iki šiol nėra pabaigę, man buvo pristatyta tik Darbo kodekso reformos sistema. Socialinio draudimo sistema man nebuvo pristatyta. Socialinės apsaugos ir darbo ministrei yra duotas pavedimas aiškiai atsakyti, kokie darbai yra padaryti, kas dar nepadaryta ir už ką jau yra sumokėta. Sumokėta gali būti tik tada, kai programa jau yra baigta ar jau yra užregistruotas įstatymo projektas. Kitu atveju už nieką mokėti negalima.

– Kalbant šiek tiek plačiau. Ar ši Vyriausybė turi politinės valios keisti dabartinę socialinio draudimo sistemą? Jūs tai žadėjote per rinkimus. Ar jūs orientuojatės į socialinio draudimo reformą Lietuvoje?

– Mes palaipsniui tam tikrus pakeitimus ir darom.

– Ekspertai tai vadina kosmetiniais pakeitimais.

– Žinote, mes galime daug populistinių idėjų paskleisti, bet aš, kaip ekonomistas, galiu pasakyti, kad jos nebus įgyvendintos. Kai ši Vyriausybė pradėjo dirbti, mes planavome bazinės pensijos perkėlimą į valstybės biudžetą, „Sodros“ skolos perkėlimą į vienas rankas, t.y. Finansų ministerijai. Tai sumažintų aptarnavimui skirtas išlaidas. Žingsnis po žingsnio visa tai yra daroma. Bet įsivaizduokite, kai Konstitucinis Teismas pasako, kad 860 mln. litų turi būti kompensuojama: 450 mln. nedirbantiems pensininkams ir dar 400 mln. laukia dirbantiems pensininkams. Jūs man pasakykite, kai neturi jokios manevrų laisvės, ką reikia daryti? Kita vertus, kas užbaigė privačių pensijų kaupimo sistemos įgyvendinimą? Buvo daug diskusijų, buvo siūloma atsisakyti privačių pensijų fondų. Mes 2013 m. daug padirbėjome šiuo klausimu ir radome sprendimą.

– Viešai paskelbta, kad beveik 60 tūkst. eurų planuojama papildomai sumokėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojams, prisidėjusiems prie studijos rengimo, nors tai tarsi yra jų tiesioginės pareigos, už kurias jie ir taip gauna algą. Po tokių išaiškėjusių faktų jūs pasitikite socialinės apsaugos ir darbo ministre?

– Šiandien į šį klausimą iš karto negaliu atsakyti. Vakar kalbėjausi su ministre ir ji gavo konkretų pavedimą: atsakyti, kokie darbai sudaro tą socialinio modelio programą. Kad tos dvi dalys, apie kurias aš kalbėjau, būtų papunkčiui išrašytos, kas už tuos punktus buvo atsakingi, kiek kiekvienos priemonės įgyvendinimui buvo skirta lėšų, kada pinigai buvo išmokėti. Jeigu tie pinigai buvo išmokėti dar nepatvirtinus tų programų ar nepriėmus įstatymų, tuos pinigus bus privaloma sugrąžinti. Jeigu darbo metu specialistai dirba kitą darbą, savaime suprantama, kad jie negali gauti dviejų atlyginimų.

– Tai jūsų principinė nuostata?

– Kalbėjausi apie tai su visais ministrais. Tokie dalykai, kaip papildomas užmokestis, praktikuojami jau 15 ar 20 metų. Griežtai yra reglamentuojama Seimo nario užmokesčio tvarka. Už įstatymų projektų rengimą Seimo narys negali gauti papildomo užmokesčio, o valstybės tarnautojų atžvilgiu yra įstatymų spragų.

– Tai gal Vyriausybė galėtų tai sureguliuoti?

– Tai ir bus sureguliuota. Žinoma, galimos įvairios išimtys. Gal žmogus kur nors papildomai paskaitas skaito. Šiandien galiu pasakyti tik vieną dalyką: darbo metu jokių kitų pajamų valstybės tarnautojas negali gauti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...