captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gydytojas: žmonės dažnai nemoka taisyklingai naudoti inhaliatoriaus

Nors pacientai yra mokomi, kaip tinkamai naudotis inhaliatoriumi, daug žmonių metų metus tai daro netaisyklingai, o kai kurių vaistų įkvėpimo technika būna vos pakenčiama. Taip tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų pulmonoligijos ir alergologijos centro direktorius prof. Edvardas Danila. Anot jo, tokiu atveju reikiama vaistų dozė gali net nepasiekti bronchų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Nors pacientai yra mokomi, kaip tinkamai naudotis inhaliatoriumi, daug žmonių metų metus tai daro netaisyklingai, o kai kurių vaistų įkvėpimo technika būna vos pakenčiama. Taip tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų pulmonoligijos ir alergologijos centro direktorius prof. Edvardas Danila. Anot jo, tokiu atveju reikiama vaistų dozė gali net nepasiekti bronchų.

„Atrodytų, kiek bemokintume ligonius, sergančius bronchine astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga, įkvėpimo technika dažnai būna neideali, o kartais ir vos patenkinama. Taip yra todėl, kad inhaliatorių rūšių yra labai daug. Lietuvoje naudojama mažiausiai 10 skirtingų prietaisų“, – sako gydytojas.

– Kokios yra plaučių ligos?

– Plaučių ligos priklauso nuo daugelio išorinių veiksnių. Jais gali būti infekcija, virusai, įvairios bakterijos, taip pat ir temperatūrų skirtumai. Šaltis – vienas iš tų veiksnių, kurie provokuoja kai kurias plaučių ligas. Jeigu kalbėsime apie lėtines plaučių ligas, tokias, kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinis bronchitas ir bronchinė astma, jos taip pat turi polinkį paūmėti, kai peršąlama ar pasigaunama infekcija.

– Paminėjote bronchinę astmą. Kiek dažniau apie ją kalbame medžių, žolių žydėjimo laikotarpiu. Ar žiemą, esant šalčiui, astma paūmėja?

– Astma gali paūmėti nuo daugelio veiksnių. Astma – lėtinė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingas padidėjęs jautrumas. Tai reiškia, kad kvėpavimo takai, bronchai yra jautresni išorės veiksniams. Išoriniai veiksniai gali būti alergenai, medžių dulkės, taip pat – virusai, dalelės, dulkelės, temperatūrų skirtumai. Plaučiams didelio skirtumo nėra, kuris provokuojantis veiksnys bus kaltas. Liga dažniausiai paūmėjimu pasireikš vienodai – žmogui pradės trūkti oro.

– Kokie simptomai turėtų vesti pas gydytoją?

– Bronchinė astma gali pasireikšti keleriopai. Vienas iš staigios pradžios požymių – staigiai atsiradęs dusulio priepuolis. Žmogui pradeda trūkti oro, būna sunku įkvėpti, bet dar sunkiau iškvėpti. Iškvėpimas būna ilgas, su garsu. Atsiranda papildomas lyg švokštimo, burbuliavimo plaučiuose garsas, paprastai lydimas kosulio, kartais – ir negausaus skrepliavimo.

Lengvesnė staigaus paūmėjimo forma – kosulio priepuoliai. Ligai būdinga tai, kad, pasikeitus aplinkai, šie požymiai sustiprėja. Pavyzdžiui, iš šiltos, nevėjuotos patalpos patekus į lauką, kai drėgna, vėjuota, gali atsirasti kosulio ar net dusulio priepuoliai. Arba atvirkščiai – iš lauko atėjus į nevėdintą ar prirūkytą patalpą. Paprastai žmonės atkreipia dėmesį ir kreipiasi į gydytoją. Kūno temperatūra dažniausiai pakyla tik tuo atveju, jeigu ligos paūmėjimą išprovokuoja virusinė respiracinė arba kita infekcija. Pačiai ligai nebūdingas karščiavimas.

– Ar mokame naudotis įkvėpiamaisiais vaistais, kuriuos įkvepiame per inhaliatorius?

– Atrodytų, kiek bemokintume ligonius, sergančius bronchine astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga, įkvėpimo technika dažnai būna neideali, o kartais ir vos patenkinama. Taip yra todėl, kad inhaliatorių rūšių yra labai daug.

Lietuvoje naudojama mažiausiai 10 skirtingų prietaisų. Iš vienos rūšies inhalatoriaus reikia įkvėpti neskubant, tolygiai, iš kitos – stipriai, visu pajėgumu, o po kurio laiko – sulaikyti kvėpavimą. Dar yra vadinamieji aerozoliniai inhaliatoriai. Iš jų galima įkvėpti per tam tikrą talpą, tarpinę. Tinkamai įkvėpiant per tarpinę, vaisto į plaučius patenka gerokai daugiau. Kiekvienas vaistas turi savo ypatumų.

Kartais būna taip, kad, pakeitus inhaliatorių ar net vartojant tą patį inhaliatorių, žmogus metų metais daro kažkokią klaidą, ir ta klaida tampa įpročiu. Jis nekreipia dėmesio, negalvoja, daro automatiškai kaip ir daugelį kitų dalykų. Ryte prausdamiesi, valydamiesi dantis, kiekvieną kartą negalvojame apie dantų valymo techniką. Galime daryti tą pačią klaidelę. [...] Netinkamai naudojami įkvepiamieji vaistai – aktuali problema.

– Kas turėtų išmokyti žmogų kvėpuoti, naudojant inhaliatorių?

– Be abejonės, išmokyti turėtų gydytojas, kuris paskyrė inhaliatorių. Gydytojas specialistas turi nemažai pavyzdžių, kuriuos gali parodyti, aptarti su savo pacientu, kokį inhaliatorių pasirinkti. Galima pabandyti imituoti, kad pacientas įkvėptų vaistą taip, kaip jis supranta.

Net ir paprastas judesiukas gali lemti vaisto neįkvėpimą. Pavyzdžiui, kai kuriuose inhaliatoriuose reikia atlikti specialų paspaudimą, pasukimą. Jo neatlikus tinkamai, vaistas paprasčiausiai neįkvėpiamas. Žmogus gali net ir nejausti, kad neįkvepia vaisto, nes kurį laiką tiki, kad įkvėpė ir turėtų būti geriau. Toks nusiteikimas – sveikas, bet iš tikrųjų gydomojo poveikio gali ir nebūti.

– Jeigu žmogus pajuto, kad netinkamai įkvėpė, bet dozė jau išpurkšta, ką jam daryti?

– Kartais galima pakartoti inhaliaciją. Tyrimai rodo, kad tik maža aerozolinių inhaliatorių dozės dalis, apie 5 proc., patenka į bronchus. Dažniausiai tai sukelia pakankamą efektą. Jeigu dėl įkvėpimo technikos procedūra buvo visai nepasisekusi, žmogus jaučia, kad vaistas pateko į gomurį, tada jis galėtų vaistą įkvėpti pakartotinai vieną ar net du kartus. Jeigu įkvėpimo technika nebuvo labai tinkama, nėra didelio pavojaus perdozuoti. Kalbame apie bronchus plečiančius vaistus aerozolio pavidalu.

Jeigu atsiranda nepalankūs pojūčiai, būdingi kai kuriems inhaliatoriams, pavyzdžiui, pradeda stipriau plakti širdis, tai reiškia, kad vaistą įkvėpėte tinkamai ir jis gali būti perdozuotas. Jeigu kalbame apie gydomąjį vaistą, neteisingai įkvėptas vaistas tiesiog nesuveiks, nebus teigiamo poveikio. Pacientas nepajaus žalos iš karto. Vieno įkvėpimo praleidimas dažniausiai nesukelia neigiamų pasekmių, nes liga yra lėtinė. Uždegimas tiek slopsta, tiek stiprėja ne sekundėmis, ne valandomis.

Daroma daug klaidų. Žmonės dažnai įkvepia pasilenkę, nuleidę galvą. Tai – kvėpavimo takų konfiguracija, kuri apsunkina įkvėpimą. Kita dažna klaida – labai greitai įkvepiama ir iškvepiama. Vaistas nespėja nusėsti ant vidinės bronchų gleivinės. Kita klaida, vartojant aerozolinius inhaliatorius, – iš pradžių įpurškiama, o po to daromas įkvėpimas. Vaistas tiesiog atsimuša arba nusėda ryklėje.

– Ar pacientai, sergantys bronchine astma, paklusnūs, sąžiningi, nori gydytis ir pasveikti? Pavyzdžiui, tuberkulioze sergantys žmonės neretai nesigydo taip, kaip pataria gydytojas, negeria vaistų.

– Daugelis ligonių, sergančių bronchine astma, nori gydytis ir gydosi, vaistus vartoja gerai, laikosi režimo. Atsiranda kita bėda: kartais būna apgaulingas laikotarpis, kai vaistas po kurio laiko pradeda veikti ir žmogus pagalvoja – štai ir viskas, mano liga baigėsi, galiu mažinti vaistą, daryti pertraukas. Tokiu atveju rusenantis uždegimas pradeda deformuoti bronchus, daryti negrįžtamus struktūrinius kvėpavimo takų pokyčius. Jautimasis gerai nereiškia, kad uždegimo bronchuose nėra. Tai taip pat nereiškia, kad bronchai nespazmuoja. Žmogus pripranta.

Yra šiuolaikinių metodų, vadinamųjų stebėjimo metodų, bronchinės astmos kontrolės metodų. Plaučių gydytojai juos žino. Norėčiau palinkėti, kad, prieš nuspręsdami keisti, mažinti gydymą, vis dėlto pasitartumėte su gydytoju. Netgi galimas ir telefoninis pasitarimas. Žinoma, būtų gerai atvykti. Gydytojas patars. Yra aiškūs kriterijai, tereikia jais vadovautis. Gydytojo ir paciento bendradarbiavimas iš tikrųjų yra labai svarbus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...