captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lenkijos disidentui A. Michnikui įteikta Laisvės premija

Seime antradienį minint Laisvės gynėjų dieną Lenkijos buvusiam disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui įteikta Laisvės premija.
A. Michnikas, V. Skaraičio (BFL) nuotr.
A. Michnikas, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Seime antradienį minint Laisvės gynėjų dieną Lenkijos buvusiam disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui įteikta Laisvės premija.

Pristatydama 2014 metų Laisvės premijos laureatą premijos komisijos pirmininkė parlamentarė Irena Degutienė pažymėjo, kad 1991 metais A. Michnikas demonstravo besąlygišką ir beatodairišką paramą Lietuvos laisvei, palaikydamas Lietuvos piliečių kovą prieš Sovietų Sąjungos agresiją.

Ji taip pat pabrėžė, kad A. Michnikas yra ne kartą yra vienareikšmiškai pasisakęs prieš lenkų ir lietuvių santykių kiršinimą išnaudojant tautines mažumas.

Laisvės premija skiriama kasmet nuo 2011 metų, siekiant įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Pirmoji Laisvės premija 2011-aisiais buvo skirta aktyviam kovotojui už laisvę ir demokratiją, žmogaus teisių gynėjui, Rusijos disidentui Sergejui Kovaliovui. 2012-ųjų premija  atiteko buvusiam sovietinio režimo disidentui, Laisvės lygos vadovui Antanui Terleckui. Praėjusių metų Laisvės premija įteikta Kauno arkivyskupui metropolitui, buvusiam disidentui Sigitui Tamkevičiui.

Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų (17,25 tūkst. litų). Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.

A. Michnikas: įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos – puiki dovana V. Putino Rusijai

Lietuvos ir Lenkijos etninio pobūdžio konfliktai yra puiki dovana Vladimiro Putino Rusijai, sako 2014 metų Laisvės premijos laureatas, Lenkijos buvęs disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas.

„Prisiminkime, kad V. Putino ideologas Aleksandras Duginas suformulavo mintį labai aiškiai – jis rašo, kad etninės įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos ypač vertingas elementas, kurį reikia panaudoti ir, jei įmanoma, gilinti. Pamąstykime, kokia puiki dovana yra lietuvių ir lenkų konfliktas dėl pavardžių rašymo ar dvikalbių užrašų su gatvių pavadinimais [ten], kur gyvena daug lenkų Lietuvos piliečių“, – antradienį per Sausio 13-osios minėjimą Seime sakė A. Michnikas.

Jis sakė, kad reikia mąstyti „aukščiau savo egoizmo ir visų tų, kurie trukdo, neturi vaizduotės, etninio šovinizmo aptemdyti, veikia prieš nacionalinius mūsų tautų interesus“. Kalbėdamas apie kaimyninės šalies poziciją Lietuvos atžvilgiu A. Michnikas sakė, kad „Lenkijos savimonė apie Lietuvą yra pažeista žinių trūkumo“. „Mūsų užduotis yra papildyti tą žinių stoką realiomis žiniomis, laimė, situacija keičiasi į geresnę pusę, ir aš tikiu, kad tie pokyčiai eis tolyn“, – kalbėjo Lenkijos atstovas.

Prisimindamas išsilaisvinimą iš sovietų okupacijos A. Michnikas pastebėjo, jog tuomet Lietuvą ir Lenkiją daug kas vienijo, o bendru didžiausiu šalių pasiekimu įvardijo narystę Europos Sąjungoje ir tai, kad šalių pasienyje nėra sienos.

„Nors Lenkija skirtingais būdais buvo pavergta sovietų diktatūros, tai, kas mus siejo, tuomet buvo stipriau nei tai, kas mus skyrė. Senieji ginčai – visam laikui praeitis. Turime prisiminti ir apie tai kalbėti, praeities negalima pakeisti, tačiau ją galima apmąstyti. Vilnius – suverenios demokratinės Lietuvos sostinė visiems laikams. Jis taip pat ir lenkų istorinės atminties dalis, bet lenkai visiems laikams atsisakė bet kokių revizionistinių tendencijų, tai Lenkijos valstybės pozicija ir Lenkijos viešosios nuomonės pozicija mažiausiai nuo 1989 metų“, – kalbėjo A. Michnikas.

Laisvės premija antradienį Seime apdovanotas A. Michnikas savo kalbą sakė lenkiškai, nors tvirtino sulaukęs pasiūlymo kalbėti rusiškai. Buvęs disidentas juokaudamas sakė nenorintis to daryti, kad V. Putinas neturėtų preteksto ateiti į Vilnių ar Varšuvą ginti rusakalbių. „Kadangi nenoriu, kad Putinas atvyktų į Vilnių ar į Varšuvą ko nors ginti, šiandien kalbu lenkiškai, o ne rusiškai“, – sakė A. Michnikas.

Blogiausias scanarijus – lituanofobai ir polonofobai

Vėliau per spaudos konferenciją Seime A. Michnikas sakė, jog nenorint dirbti rusiškajam imperializmui, pareiga turi tapti siekis sutvirtinti Lietuvos ir Lenkijos santykius. Blogiausiu scenarijumi A. Michnikas tvirtino būsiant, jei šalyse įsigalės šovinistinio ekstremizmo nuotaikos, Lenkijoje – lituanofobai, Lietuvoje – polonofobai.

Klausiamas, kokius konkrečius žingsnius siūlytų Lietuvai dėl geresnių dvišalių santykių, A. Michnikas sakė, jog čia reikia politinės išminties, nors šiuo metu šalių konfliktuose psichologijos jau daugiau nei politikos, o emocijos stipresnės už faktus. Jis taip pat siūlė Lietuvai po truputį judėti į priekį sprendžiant probleminius klausimus, nes šalių nacionalinis interesas yra eiti kartu.

„Aš suprantu visą sunkumą tų konfliktų, kaip rašyti pavardes ir taip toliau. Aš manau, kad (čia reikėtų – BNS) politinės išminties – imkite, rašykite, kaip norite. (...) Leisite truputį kitaip rašyti pavardes – ir kas? Ar tai jau Lietuvos nepriklausomybės pabaiga? Absurdas. Reikia ieškoti kompromiso, jis įmanomas“, – sakė Lenkijos atstovas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...