captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kiek lietuviams svarbi žodžio laisvė?

Po kruvino išpuolio prieš Prancūzijos satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“ diskusijos apie žodžio laisvės svarbą užvirė ir Lietuvoje. Kai kuriems žiniasklaidos atstovams kyla klausimas, ar šalies politikams ir juos renkantiems žmonėms teisė kalbėti drąsiai iš tiesų yra vertybė.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Po kruvino išpuolio prieš Prancūzijos satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“ diskusijos apie žodžio laisvės svarbą užvirė ir Lietuvoje. Kai kuriems žiniasklaidos atstovams kyla klausimas, ar šalies politikams ir juos renkantiems žmonėms teisė kalbėti drąsiai iš tiesų yra vertybė.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius mano, kad dalis lietuvių žodžio laisvę suvokia tik kaip teisę ką nori kalbėti apie kitus.

„Tai priklauso nuo žmogaus supratimo. Galbūt jie galvoja, kad kovoja už žodžio laisvę, bet patys su ja nesusitapatina“, – LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ svarstė ministras.

Jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje religija turi kur kas daugiau įtakos visuomenei. Tuo metu Prancūzijoje tik 8 proc. gyventojų mano, kad ji yra svarbi. „Tai lemia ir požiūrį į karikatūras“, – šalių kultūrinius skirtumus dėstė L. Linkevičius.

Komentuodamas Lietuvoje galiojantį Baudžiamojo kodekso straipsnį, pagal kurį žmogus už įžeidimą 1 metams gali būti pasiųstas už grotų, ministras pastebėjo, jog šalies politikai kartais deklaruoja esą kovotojai už žodžio laisvę, tačiau iš tikro elgiasi visiškai priešingai, ir dėl to nejaučia jokio diskomforto.

„Tai truputėlį keista“, – apie konservatorių ir liberalų pasirodymą prie Prancūzijos ambasados surengtoje akcijoje „Aš esu Charlie“ atsiliepė L. Linkevičius.

Savo darbe varžomas nesijaučia

Savo ruožtu naujienų agentūros BNS vyriausiosios redaktorės pavaduotojas Vaidotas Beniušis nėra tikras, kad karikatūristai Lietuvoje būtų pasodinti į kalėjimą.

Jis priminė du Lietuvoje įvykusius precedentus: šlykščias karikatūras „Respublikoje“, kur žydas ir gėjus laiko žemės rutulį, bei reklamą su džinsais aprengtu Jėzumi. Abiem atvejais paskirtos baudos, bet pirmuoju ji buvo panaikinta.

„Taigi gali būti visaip. Dar palauksime Strasbūro teismo sprendimo, bet aš savo darbe nesijaučiu varžomas. Manau, kad iš esmės žodžio laisvė Lietuvoje yra gerbiama, nors ir yra taisytinų dalykų.

Pavyzdžiui, baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą ar įžeidimą. Taip pat kai kurių atskirų politikų senas sovietinis palikimas, kokį matome Druskininkuose, kur įsivaizduojama, kad už mokesčių mokėtojų pinigus galima leisti vietos valdžią šlovinantį laikraštį“, – laidoje „Teisė žinoti“ sakė žurnalistas.

Turi teisę egzistuoti

„Lietuvos žinių" vyriausiasis redaktorius Ramūnas Terleckas pabrėžė, kad demokratija Lietuvoje yra labai jauna ir jos gyventojai dar tik mokosi Vakarų Europos vertybių.

„Kita vertus, tiek iš politikų, tiek iš visuomenės į žurnalistus yra neigiamo požiūrio, ir patys žurnalistai iš dalies dėl to yra kalti“, – sakė jis.

R. Terleckas pažymėjo, kad kai kurių dienraščių bei portalų, kurių pažiūroms nepritaria, neskaito. „Juos baudžiu labai paprastai: nepridedu nė cento jų egzistavimui. Taip juos baudžiu kaip vartotojas, nes mano nuomonė nesutampa su jų, bet ta jų nuomonė gali būti išsakyta“, – laidoje „Teisė žinoti“ paaiškino žurnalistas.

L. Linkevičius pritarė tokiam požiūriui ir pastebėjo, kad Lietuvoje gajus noras drausti, nors, jo manymu, tai yra neproduktyvu ir gali sukelti priešingą rezultatą. „Labai pritariu kolegai ir tegul egzistuoja visi“, – reziumavo ministras.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...