captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl prezidentė nedalyvavo istoriniame solidarumo marše?

Sekmadienį visoje Pracūzijoje į gatves išėjo apie 3,7 mln. žmonių: taip buvo siekiama pademonstruoti, kad Vakarų pasaulis neketina nusileisti teroristams, užpuolusiems satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“ ir pasikėsinusiems į žodžio laisvę – pamatinę vertybę Vakaruose.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Sekmadienį visoje Pracūzijoje į gatves išėjo apie 3,7 mln. žmonių: taip buvo siekiama pademonstruoti, kad Vakarų pasaulis neketina nusileisti teroristams, užpuolusiems satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“ ir pasikėsinusiems į žodžio laisvę – pamatinę vertybę Vakaruose.

Solidarumo marše žygiavo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, britų premjeras Davidas Cameronas, vokiečių kanclerė Angela Merkels, Ispanijos premjeras Mariano Rajoy, Euripos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude'as Junckeris, Italijos premjeras Matteo Renzi.

Paryžiuje žygiavo ir Palestinos autonomijos prezidentas Mahmoudas Abbasas, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu, Jordanijos karalius Abdullah II ir karalienė Rania.

D. Grybauskaitės ir A. Butkevičiaus nebuvo

Tarp žygiavusiųjų nebuvo nei Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės, nei premjero Algirdo Butkevičiaus.

Prezidentės atstovas spaudai Modestas Naudžius sakė, kad „Paryžiuje vykusiame solidarumo marše Lietuvai atstovauti prezidentė D. Grybauskaitė įgaliojo užsienio reikalų ministrą L. Linkevičių“.

Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė DELFI pranešė, kad premjeras į Paryžių nevyko, nes buvo priimtas sprendimas, kad Lietuvai atstovaus užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

„Dėl premjero ketinimo dalyvauti marše Prancūzijoje, palaikant šalį, buvo derinta aukščiausiu lygiu – su Prezidentūra, taip pat kalbėta, kaip elgsis Estija. Priimtas sprendimas – kad Lietuvai, kaip ir Estijai, eitynėse atstovaus užsienio reikalų ministras“, - sakė premjero atstovė.

Pasak E. Butkutės-Lazdauskienės, pirmadienį premjeras ketina apsilankyti Prancūzijos ambasadoje, kur siekdamas išreikšti Prancūzijai paramą ir palaikymą dėl tragiškų įvykių pasirašys užuojautų knygoje.

L. Bielinis: į situaciją pažiūrėjome formaliai

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis teigia, kad šalies užsienio politikos vairas priklauso prezidentei, todėl būtų buvę puiku, jeigu ji būtų nuvykusi į Paryžių.

„Prezidentė iš tikrųjų turėjo aktyviau save parodyti. Nesakyčiau, kad tai kažkokia klaida, bet manyčiau, kad būtų buvę daug šauniau, jeigu prezidentė būtų nuvažiavusi. Demokratinis pasaulis būtų pamatęs Lietuvą kaip šalį, kuri jautriai reaguoja į tokias situacijas. Šiuo metu mes demonstruojame pasauliui, kad į situaciją žvelgiame formaliai“, - sakė politologas.

L. Bielinis sutiko, kad atstovavimo valstybei gaires D. Grybauskaitė aiškiai nubrėžė 2013 m. vasarį, kai pasipiktino užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus atsiprašymu lenkams, kad Lietuvos Seimas per ankstesnio prezidento Lecho Kaczynskio vizitą atmetė asmenvardžių rašymo originalo kalba įstatymą. Tuomet ji sakė, kad valstybės vardu pareiškimus daryti gali tik renkami, o ne skiriami pareigūnai.

„Šiuo atveju išėjo priešingai. Bet aš nežinau, galbūt D. Grybauskaitė pamanė, kad toje įtakingų svečių gausoje jos nesimatys, galbūt ji nenorėjo būti fotografuojama trečioje eilėje?“ - svarstė L. Bielinis.

Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas sako, kad prezidentė gali rinktis, ar jai vykti į solidarumo akciją.

Žinoma, tai proga dar kartą pasirodyti viešumoje – tiek Lietuvos publikai, tiek užsienio. Tai galėjo būti privalumas, bet, matyt, yra priežasčių, kodėl prezidentė to neišnaudojo. Aš nemanau, kad tai kažkoks minusas, jog ji nedalyvavo, šiaip jau Lietuvos atstovas buvo, ir pakankamai aukšto lygio. O kad prezidentė nepanoro arba aplinkybės jai galbūt neleido – tai kitas klausimas“ - sakė T. Janeliūnas.

Kelia klausimą ir dėl B. Obamos

JAV žiniasklaida irgi kėlė klausimą, kodėl Amerikai neatstovavo nei JAV prezidentas Barackas Obama, nei Valstybės sekretorius Johnas Kerry. CNN skelbė, kad kreipėsi komentaro į Baltuosius rūmus, tačiau atsakymo negavo.

Valstybės departamento pareigūnas pakomentavo, kad J. Kerry Indijoje dalyvavo Indijos premjero Narendra Modi vardo verslumo ir inovacijų viršūnių susitikime, kuriame buvo pagrindinis pranešėjas. Jungtinėms Valstijoms atstovavo ambasadorė Jane Hartley.

Dalyvavo ir spaudos laisvę gniuždantys politikai

Organizacija „Reporteriai be sienų“, sveikindami, kad žygyje dalyvavo daug užsienio šalių ir vyriausybių vadovų, taip pat išsakė pasipiktinimą, jog eisenoje buvo „atstovų režimų, gniuždančių spaudos laisvę“. Savo pranešime spaudai organizacija pabrėžia, kad teroristų taikiniu tapęs satyrinis savaitraštis „Charlie Hebdo“ visuomet gynė saviraiškos laisvę.

„Reporteriai be sienų“ vardijo asmenis, kurie dalyvavo eisenoje, nors patys gniuždo spaudos laisvę: tai Turkijos premjeras A. Davutoglu, Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas, Egipto užsienio reikalų ministras Samehas Shoukry, Alžyro užsienio reikalų ministras Ramtane Lamamra, Jungtinių Arabų Emyratų užsienio reikalų ministras Abdallah ben Zayed Al-Nahyane'as, Gabono prezidentas Ali Bongo.

„Mes turime solidarizuotis su Charlie, bet ir nepamiršti Charlie visame pasaulyje. Mes negalime leisti spaudos laisvės gniuždytojams spjaudyti ant „Charlie Hebdo“ kapų “, - pranešime spaudai tvirtina organizacijos generalinis sekretorius Christophe'as Deloire'as.


 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...