captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Vilpišauskas: reikia rūpintis tautinių mažumų integracija, o ne svarstyti imigracijos ribojimą

Lietuva turi sutelkti dėmesį į tautinių mažumų integraciją, užuot diskutavusi apie imigracijos ribojimą, apie kurį vėl imta kalbėti po išpuolio Paryžiuje, teigia politologas Ramūnas Vilpišauskas.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Lietuva turi sutelkti dėmesį į tautinių mažumų integraciją, užuot diskutavusi apie imigracijos ribojimą, apie kurį vėl imta kalbėti po išpuolio Paryžiuje, teigia politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius atkreipė dėmesį, kad imigrantų skaičius Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, yra ypač mažas.

Jo teigimu, daugeliui Europos šalių imigracija padėjo pakelti ekonomiką ir gyvenimo kokybę, tačiau išpuoliai rodo, kad didžiausia problema yra netinkama integracija, kai atvykėliai nėra lojalūs valstybei.

„Tai, kas įvyko Prancūzijoje, ir kiti įvykiai kitose Europos šalyse, pirmiausia rodo tų etninių ir religinių grupių integracijos į šalies visuomenę trūkumą. Su Paryžiuje įvykusiu teroro aktu siejami žmonės yra Prancūzijos piliečiai, tačiau akivaizdu, kad jų lojalumas Prancūzijai iš esmės neegzistuoja. Čia yra pagrindinė problema kalbant apie šiuolaikinę imigraciją Vakarų visuomenėse“, – sakė profesorius.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra viena iš mažiausiai imigrantų turinčių ES šalių, ir tai nėra svarbiausia su etninėm mažumom susijusi Lietuvos problema.

„Mano nuomone, daug svarbiau, kaip į Lietuvos visuomeninį, ekonominį, politinį gyvenimą integruoti jau gyvenančias tautinės mažumas, visų pirma lenkus, bet ne tik juos. Tam turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys, nes matome Rusijos pastangas išnaudoti tiek Lietuvoje, tiek ypač Latvijoje ir Estijoje gyvenančių tautinių mažumų problemas apskritai kvestionuojant šių šalių valstybingumą. Manau, kad tai daug aktualesnis klausimas, negu dabar prasidėjus diskusija apie musulmonų imigraciją“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.

Pasak jo, Lietuvos politinis elitas iki šiol vengia diskutuoti, iš kur reikės imti darbo jėgos, Lietuvoje mažėjant gyventojų skaičiui.

„Įvairių strategijų buvo, bet jos neturėjo didesnės įtakos praktinei politikai ir tai, manau, yra svarbiausia problema. Demografinių pokyčių prognozės yra labai pesimistinės, taip pat įstojus į euro zoną aiškiau galime palyginti atlyginimus, reikės ieškoti naujų konkurencingumo šaltinių. Visi šie klausimai, pagaliau socialinės sistemos išlaikymas, neišvengiamai atves prie klausimo apie imigracijos politiką, kuri leistų atvykti į Lietuvą čia dirbti ir gyventi norintiems žmonėms, kurie galėtų tapti lojaliais Lietuvos piliečiais“, – BNS sakė R.Vilpišauskas.

Dėl mirtino išpuolio prieš satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“ įtariami broliai yra gimę Paryžiuje. Ši ataka vėl paskatino diskusijas Europoje apie imigraciją.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...