captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ornitologas: nelesinkite paukščių rugiais ir juoda rugine duona

Jei, atėjus ypač šaltiems orams, pradedate maitinti paukščius, turite tai daryti kasdien ir parinkti tinkamą lesalą, sako Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus. „Paprasčiausias lesalas – nelukštentos, be jokių prieskonių saulėgrąžos. Taip pat gali būti nesūdyti lašiniai, nes jie yra kaloringi ir paukščiai gauna daug energijos. Tinka ir įvairūs grūdai, pvz., kviečiai, miežiai, galima lesinti batonu, bet ne rugiais ar juoda rugine duona, nuo kurios paukščiai gali susirgti“, – perspėja jis.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Jei, atėjus ypač šaltiems orams, pradedate maitinti paukščius, turite tai daryti kasdien ir parinkti tinkamą lesalą, sako Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus. „Paprasčiausias lesalas – nelukštentos, be jokių prieskonių saulėgrąžos. Taip pat gali būti nesūdyti lašiniai, nes jie yra kaloringi ir paukščiai gauna daug energijos. Tinka ir įvairūs grūdai, pvz., kviečiai, miežiai, galima lesinti batonu, bet ne rugiais ar juoda rugine duona, nuo kurios paukščiai gali susirgti“, – perspėja jis.

Be to, ornitologo teigimu, šaltą žiemą praverčia ir inkilai – juose galima prisiglausti naktį: „Daugelis rūšių, ypač smulkūs paukščiai, tuose inkiluose nakvoja. Kai šalta, didžiuliai vėjai, jiems sunku susirasti vietą, todėl pakabintas būstas, kuriame pavasarį perima, praverčia ir žiemą. Tik svarbu žinoti, kad inkilus turime išvalyti, kitaip juose niekas negyvena.“

– Lietuvos ornitologų draugija tęsia tradiciją ir su savanorių bei rėmėjų pagalba Kaune šiemet jau penktą sezoną nuo trečiadienio pradėjo reguliariai maitinti Nemune žiemojančius vandens paukščius. Kur įkurta didžiausia Lietuvoje paukščių lesykla?

– Ši lesykla įkurta ten, kur susirenka daugiausia paukščių. Tai – Kaune, Žemuosiuose Šančiuose, ties Kranto 9-ąja ir 10-ąja gatvėmis.

– Kiek ir kokių vandens paukščių žiemoja Nemune ties Kaunu?

– Iš viso galima suskaičiuoti apie keliolika paukščių rūšių. O daugiausia yra didžiųjų ančių ir gulbių.

– Kiek lesalo reikia tokiai gausybei paukščių?

– Kadangi paukščių nemažai (pernai susirinkdavo apie 400 gulbių, 300–400 ančių), ir lesalo reikia daug, ypač tada, kai paspaudžia stiprus šaltis. Nes, kuo šalčiau, tuo daugiau energijos paukščiai išskiria. Apskaičiuota, kad gulbei per dieną reikia sulesti 500–800 gramų lesalo. Taigi paukščiai sulesa nemažai, todėl tokią lesyklą išlaikyti nėra lengva.

– Koks galėtų būti paprasčiausias lesalas?

– Pats paprasčiausias rekomenduojamas lesalas – nelukštentos, be jokių prieskonių saulėgrąžos. Taip pat gali būti nesūdyti lašiniai. Juos rekomenduojame, nes jie yra kaloringi ir paukščiai gauna daug energijos. Tinka ir įvairūs grūdai, pvz., kviečiai, miežiai, galima lesinti batonu, bet ne rugiais ar juoda rugine duona, nuo kurios paukščiai gali susirgti.

– Kokie dar paukščiai, be gulbių ir ančių, žiemoja Lietuvoje?

– Iš smulkiųjų paukščių prie pat namų dažniausios didžiosios zylės, žvirbliai, karklažvirbliai, taip pat į lesyklas gausiai skrenda žaliukės. Kai kur kaimuose galima pamatyti ir startų. Sniegenos pasirodo žiemos pabaigoje. Lesyklas lanko svilikai, bukučiai. Tai – pačios dažniausios paukščių rūšys. Vis dėlto įvairovė priklauso nuo to, kokį lesalą pateiksite. Jei pateiksite kuo didesnį asortimentą, ir paukščių rūšių bus daugiau, nes vieni paukščiai yra grūdlesiai, kiti – vabzdžialesiai.

– Ar Lietuvoje žiemojančių paukščių įvairovė keičiasi, ar išlieka ta pati?

– Panaši, bet dar priklauso nuo žiemos. Jei žiemos labai šaltos, pavasarį galima pamatyti skirtumą – kiek paukščių išliko. Kartais pasitaiko retesnių svečių – pvz., tokių, kaip baltoji pelėda.

– Anksčiau ankstyvą pavasarį buvo organizuojamos inkilų kėlimo akcijos. Regis, dabar ornitologai ragina inkilus kelti visus metus?

– Taip, nes daugelis rūšių, ypač smulkūs paukščiai, tuose inkiluose nakvoja. Kai šalta, didžiuliai vėjai, jiems sunku susirasti vietą, todėl tada pakabintas būstas, kuriame pavasarį perima, praverčia ir žiemą. Tik svarbu žinoti, kad inkilus turime išvalyti, kitaip juose niekas negyvena. Varnėnai patys dažnai išsivalo, bet vis tiek kas porą metų inkilus reikia patikrinti. Beje, patys varnėnai žiemą inkiluose nenakvoja, nes Lietuvoje žiemoja labai maži būreliai. Varnėnai žiemą skrenda į pietų pusę, Vokietijos link ir piečiau. Todėl tokiu laiku inkilai labai pravartūs smulkiesiems žvirbliniams paukščiams.

– Pone Petkau, ar tiesa, kad jei jau pradėjai lesinti, turėtum tai daryti visą žiemą, nes paukščiai pripranta?

– Taip. Ir pripranta ne tik smulkieji paukščiai, bet ir vandens. Todėl ir prašome žmonių – jei pradėjote lesinti, tai nenustokite. O tam pirmiausia reikia įvertinti savo galimybes.

– Ar apskritai reikia lesinti paukščius, ypač vandens? Ar nepadarysime jiems meškos paslaugos? Juk jie gali patys nebesiieškoti maisto.

– Svarbiausia lesinti tinkamu laiku. Vandens paukščiams meškos paslauga daroma tada, kai vandens telkiniai nėra užšalę, kai jie lesinami pavasarį, vasarą, rudenį ir net žiemos pradžioje. Taip paukščiai pririšami prie savo vietos ir niekur nenori skristi. Natūraliai gulbės maitinasi plūdenomis, vilkdalgiais, švendrais, kurie, pradėjus šalti, nusėda į dugną, – tada paukščiai gauna signalą skristi į šiltuosius kraštus. Bet jei žmonės rudens pabaigoje, žiemos pradžioje atneša batono ar grūdų, paukščiai pripranta prie vietos ir niekur neskrenda. Todėl mes sakome, kad vandens paukščius reikia lesinti tik neužšąlančiuose telkiniuose, kaip prie Kauno, ir tik tada, kai jiems tikrai reikia pagalbos. Jokiu būdu ne anksčiau. Bet žmonės dažnai neklauso draudimų, pvz., turistai vis tiek visą vasarą maitina gulbes, ir poveikis būna priešingas. Su smulkiaisiais paukščiais yra panašiai. Kai paspaudžia tikrai rimtas šaltis, kai sniego paklotė jau yra nemaža, kai paukščiams sunku susirasti natūralaus lesalo, ypač miestuose, juos reikia lesinti.

– Kokia ši žiema sparnuočiams?

– Kol kas palanki, ekstremalių šalčių nebuvo, taigi viskas gerai. Kartais žmonės skambina bendruoju pagalbos telefonu 112, Gyvūnų globėjų asociacijai, Lietuvos ornitologų draugijai ir sako matę prišalusias antis ar gulbes. Todėl prašau pirmiausia įsitikinti, ar paukštis tikrai prišalęs: jei saugu, pasižiūrėti iš arčiau, paploti, patriukšmauti, pažiūrėti, ar neskrenda, ar nėra prie pat paukščio ant ledo kraujo dėmių, atsiradusių daužantis sparnais. Taigi skambinkite tik įsitikinę, kad netrukdytumėte aplinkosaugininkams ir negaišintumėte jų laiko.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...