captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė: dialogas su Rusija neįmanomas, kol Maskva remia „teroristus Rytų Ukrainoje“

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pareiškė, kad nemato pagrindo dialogui su Rusija ir Europos Sąjungos (ES) sankcijoms švelninti, kol Maskva „vykdo agresiją“ ir remia „teroristus Rytų Ukrainoje“.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pareiškė, kad nemato pagrindo dialogui su Rusija ir Europos Sąjungos (ES) sankcijoms švelninti, kol Maskva „vykdo agresiją“ ir remia „teroristus Rytų Ukrainoje“.

„Kol Rusija vykdo agresiją, kol Rusija remia teroristus Rytų Ukrainoje, tol dialogas praktiškai nėra įmanomas“, – per spaudos konferenciją Vilniuje sakė prezidentė.

Ji tvirtino, kad „ES naudoja tik tikslines sankcijas, kurios nėra nukreiptos prieš Rusijos tautą ir Rusijos žmones“, ir jos duoda savo rezultatus.

„Kalbėti apie sankcijų atšaukimą kol kas nėra jokio pagrindo todėl, kad situacija ir Rusijos veiksmai tiek Rytų Ukrainoje, tiek kitur nepakitę, taigi, tos priežastys, dėl kurių buvo įvestos sankcijos, pilnai išlieka“, – teigė ji.

Dėl veiksmų Ukrainoje įvestos ES ekonominės sankcijos Rusijai baigiasi liepą. Jas švelninti iki šio termino arba pratęsti po jo reikalinga visų 28 ES valstybių narių parama.

Rusijos ekonomika jau patyrė didelių nuostolių dėl Vakarų sankcijų ir smunkančių naftos kainų.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as pirmadienį pareiškė, kad griežtos Vakarų šalių sankcijos Rusijai turėtų būti atšauktos, jeigu būtų pasiekta pažanga sprendžiant Ukrainos krizę.

„Manau, kad sankcijos turi būti sustabdytos dabar. Jos turi būti atšauktos, jeigu bus pažanga. Jeigu pažangos nebus, sankcijos liks galioti“, – jis sakė duodamas interviu Prancūzijos radijui „Inter“.

Prezidentė taip pat pranešė, kad šiemet teiks naujus kandidatus vadovauti Valstybės saugumo departamentui ir Generalinei prokuratūrai. Šalies vadovė spaudos konferencijoje sakė, kad nei VSD vadovas Gediminas Grina, nei generalinis prokuroras Darius Valys „iki galo nepateisino lūkesčių, kurie buvo siejami su jų darbu“.

Pritaria MMA didinimui nuo liepos

D. Grybauskaitė sako pritarianti minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimui nuo šių metų liepos. Sprendimą dėl to dar turės priimti Vyriausybė. Be to, šalies vadovė pritaria ir mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų algų didinimui nuo šių metų kovo.

„Taip pat numatomos diskusijos dėl minimalios mėnesio algos kėlimo nuo liepos 1 dienos, kam aš pritarčiau. Manyčiau, kad minimalios algos pakėlimas nuo 300 iki 325 eurų yra įmanomas, manau, kad ekonomikai būtų naudinga“, – metinėje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė šalies vadovė.

Valdančioji dauguma yra iš esmės sutarusi dėl minimalios algos didinimo nuo šių metų liepos. Tam biudžete reikės papildomai apie 50 mln. litų, į tai buvo atsižvelgta, gruodį priimant 2015 metų biudžetą.

Prezidentės teigimu, sugebėta priimti tiek biudžeto, tiek kitus įstatymus, kad socialinė orientacija, ekonominės gerovės rodikliai Lietuvoje augtų.

„Norėčiau dar kartą visiems priminti, ką mes sugebėjome pasiekti, sutarti kartu su Vyriausybei ir Seimu, kad pagrindiniai socialiniai rodikliai keisis, pirmiausiai nedarbo išmoka didėja iki 300 eurų, grįžta į prieškrizinį laikotarpį, ligos pašalpos – iki 80 proc.“, – sakė prezidentė.

Pasak jos, pensijų kompensavimas vyks toliau, tam biudžete skirta 52 mln. eurų, o mažiausių bazinių pensijų didinimui skirta 26 mln. eurų.

„Taip pat žinome, kad nuo kovo 1 dienos 5 proc. didėja mažiausių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Tai yra labai gerai, nes tą skirtumą ir disproporciją tarp atlyginimų reikia mažinti“, – spaudos konferencijoje tvirtino D.Grybauskaitė.

MMA nuo 2014 metų spalio 1 dienos padidėjo 35 litais iki 1035 litų (300 eurų).

Reformų nesitiki

Prezidentė prisipažino nesitikinti jokių strateginių reformų iš socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės ir siūlė nekreipti dėmesio į pastaruoju metu valdančiojoje koalicijoje kilusį žodžių karą. Ji pridūrė, kad Vyriausybė turėtų tęsti dabartinius energetikos projektus.

„Reformų nesitikiu ir nelinkiu todėl, kad, deja, visi pasiūlymai, kuriuos girdžiu, nepavadinčiau to reformų pasiūlymais“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė valstybės vadovė.

Ji palinkėjo centro kairės Vyriausybei stabiliai dirbti ateinančius dvejus metus, tęsti pradėtus energetinio saugumo projektus ir skaidriai, efektyviai mėginti panaudoti europines lėšas, projektams bei programoms, kurios numatytos.

„Kokių nors rimtesnių reformų tikrai nesitikiu, nes nematau pasiūlymų, nei galimybių, kad kokios nors strateginės reformos galėtų įvykti artimiausių dvejų metų laikotarpiu“, – pareiškė prezidentė.

Kalbėdama apie socialdemokratų ir „darbiečių“ atstovų abipusius kaltinimus, D. Grybauskaitė tai siejo su prasidėjusiu rinkimų laikotarpiu ir Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla.

„Manyčiau, kad tokie pasišpilkavimai, pažaibavimai koalicijoje vyksta įtemptesniu laikotarpiu, kada matome ir savivaldos rinkimus, ir vėliau bus pasirengimas parlamento rinkimams. Taigi, įeiname į gana, sakyčiau, sudėtingą, jautrų sezoną, tai yra natūralu“, – kalbėjo valstybės vadovė.

„Na, o į pasišpilkavimus turbūt nereikėtų kreipti dėmesio, nes puikiai žinome, kad dalis tų pasišpilkavimų turi ir tam tikrą įtampos ir labai objektyvų pagrindą. Kai kurių partijų buvę lyderiai turi problemų su teisėsauga ir galbūt tai aštrina jų retoriką. Manyčiau, kad tie faktoriai išliks viena iš priežasčių to nervingumo, aštresnių pasisakymų“, – teigė D. Grybauskaitė.

Ji prognozavo, kad ši koalicija nesubyrės ir dirbs iki kadencijos pabaigos.

„Manau, kad koalicija dirbti gali ir gali tikrai užbaigti šią kadenciją kartu“, – teigė prezidentė.

Metų sandūroje socialdemokratai ir „darbiečiai“ apsikeitė kaltinimais ir vieni kitų kritika.

Premjeras socialdemokratų lyderis A. Butkevičius išdavyste pavadino „darbiečių“ elgesį priimant 2015 metų biudžetą, kai šie pritarė siūlymams koreguoti Vyriausybės teikiamą projektą, skiriant papildomas išlaidas kultūros darbuotojų atlyginimams, moksleivių būreliams ir žemdirbiams.

V. Uspaskichas savo ruožtu pareiškė, kad A. Butkevičius yra „bailys ir melagis, rinkimų metu pažadėjęs keisti žmonių pasmerktą konservatorių naktinę mokesčių reformą, bet po rinkimų nepakeitęs nė vieno įstatymo“.

Kitas įtakingas šios partijos narys V. Gapšys taip pat viešu pranešimu pareiškė, kad „jei ne Darbo partija, tai Vyriausybė būtų visiškai blanki“ ir priminė, jog tai koalicijos partneriai suteikė premjerui įgaliojimus veikti.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro LSDP, Darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“.

Euro kurso mažėjimas Lietuvai naudingas

Euro kurso mažėjimas Lietuvai yra naudingas, nes šalies produkcija yra konkurencingesnė trečiosiose šalyse, sako šalies prezidentė. D. Grybauskaitė pareiškė, kad eurą įsivesti šaliai reikėjo jau anksčiau.

„Manau, kad Lietuva turėjo įstoti anksčiau – 2007-aisiais. Tuomet mes būtume sutaupę daug daugiau pinigų ir mūsų skolinimasis būtų pigesnis, ir ekonominė krizė, kurią išgyvenome 2009–2011 metais, būtų buvus daug mažesnė. Bet kokiu atveju įstojimas dabar ir euro kurso judėjimas Lietuvai, ko gero, kol kas yra ir naudingesnis, nes su trečiosiomis šalimis mūsų konkurencingumas didėja, eksporto galimybės didėja mūsų gamintojams“, – trečiadienį metinėje spaudos konferencijoje sakė D.Grybauskaitė, paklausta, ar Lietuva laiku įstojo į euro zoną, atsižvelgiant į tai, kad valiutos vertė smunka.

Jos teigimu, euras suteiks Lietuvai galimybę skolintis pigiau bei pritraukti naujų investicijų.

„Lietuva visada laikėsi pragmatiškai atsakingos fiskalinės politikos. Euras mums yra tik priemonė, kaip tą politiką ir toliau tęsti ir euro zona Lietuvai reiškia Lietuvos pripažinimą, patikimumą tarptautinėje erdvėje. Ir tai mums sudarys galimybę ne tik pritraukti investicijas, bet piginti savo skolinimąsi, o tai reiškia – Lietuvos žmonės labai daug laimės“, – teigė šalies vadovė.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovui Mario Draghiui  užsiminus apie naujas skatinimo priemones, kurių gali būti imtasi euro zonos ūkiui sustiprinti, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sausio 2 dieną siekė 1,2002 JAV dolerio, o trečiadienį ryte, investuotojams laukiant naujausių euro zonos infliacijos duomenų, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nukrito iki 1,1843 JAV dolerio.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijaus Mačiulio anksčiau kalbėjo, jog įsivedus eurą Lietuva galės skolintis už mažesnes palūkanas, be to, nebeliks valiutos konvertavimo kaštų, todėl verslininkai sutaupys. N.Mačiulis tvirtino, kad per 5–6 metus refinansavus visas valstybės paskolas, Lietuva turėtų sutaupyti apie 115 mln. eurų.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda BNS anksčiau tvirtino, kad apčiuopiamą naujos valiutos naudą Lietuva pajus per 3–5 metus, o be skolinimosi kainos sumažėjimo turėtų suaktyvėti užsienio investuotojų veikla Lietuvoje bei turėtų stiprėti Lietuvos įvaizdis.

Kalbos apie lėtesnį šalies ekonomikos augimą – kol kas nepagrįstos

Kalbos apie tai, jog šalies ūkio augimas šiais metais bus lėtesnis nei prognozuoja Lietuvos bankas, kol kas yra nepagrįstos, sako prezidentė. Tačiau D. Grybauskaitė neatmeta, kad ūkio augimui sulėtėjus, gali būti peržiūrėtos biudžeto išlaidos.

„Iš tiesų, aš remiuosi centrinio banko gruodžio 11 dienos prognozėmis – 3,1 (proc. – BNS). Kitokių oficialių jokių prognozių nėra, nei Europos Komisijos, nei Finansų ministerijos, nei centrinio banko. Viskas, kas yra kalbama apie grėsmes ar mažesnį procentą, yra spekuliatyvinio kol kas pobūdžio, nepagrįsta. Kai turėsime kitokią informaciją, kalbėsime oficialiai kitaip“, – trečiadienį metinėje spaudos konferencijoje sakė D. Grybauskaitė.

Pasak jos, jeigu ekonomika augs lėčiau nei tikėtasi, bus galima atsisakyti kai kurių biudžeto išlaidų.

„Be jokios abejonės, biudžeto vykdymo eigoje yra galimybė pristabdyti kai kuriuos projektus, jeigu, pavyzdžiui, ekonomika dėl vienokių ar kitokių priežasčių staigiai sulėtėtų. (...) Tai esame darę ir anksčiau, prieš keletą metų, kai lėtėjo ir ėjo ekonomika į krizę. Tai galima net neperžiūrėjus biudžeto tiesiog pristabdyti kai kurių išlaidų vykdymą“, – kalbėjo prezidentė.

Vis dėlto ji pridūrė, kad Lietuvos bankas, prognozuodamas ūkio augimą, įvertino ir galimą neigiamą Rusijos sankcijų poveikį.

„Bet kol kas aš tam didelės grėsmės nematau, nes išties tas apie 3 proc. atsirado jau pritaikius tam tikrus nuogąstavimus dėl tų prekių, ypač su Rusija prekybos sankcijų, kai pas mus buvo prognozė kažkur metų viduryje vos ne 3,5 (proc. – BNS), dabar yra 3–3,1 (proc. – BNS). Tai aš manyčiau, kad jau dalinai yra įtraukta ta rizika“, – sakė D. Grybauskaitė.

Lietuvos bankas gruodį 0,2 punkto sumažino kitų metų BVP augimo prognozę iki 3,1 proc. Finansų ministerija pernai rugsėjį prognozavo, kad šalies ūkis šiemet augs 3,4 proc., Europos Komisija – 3,1 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį sakė, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,6–2,8 procento. Abejones dėl BVP augimo prognozių anksčiau išsakė ir finansų ministras Rimantas Šadžius – gruodžio pabaigoje jis sakė manąs, jog ekonomika 2015 metais augs 2,7–2,9 procento.

Siekis riboti Rusijos televizijų transliacijas nėra cenzūra

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) siekis apriboti dviejų Rusijos televizijų transliacijas dėl įstatymų pažeidimų nėra cenzūra ar žodžio laisvės ribojimas, sako prezidentė.

„Cenzūra galima vadinti tik tuomet, kai yra priimti diskriminuojantys įstatymai arba yra politinis nurodymas, ar spaudimas daryti tokius dalykus. Čia yra grynai komisijos apsisprendimas, jos teisių ir pareigų vykdymas – sprendimą priims tik pati komisija savo nuomonės pagrindu“, – trečiadienį metų įvykiams apžvelgti skirtoje spaudos konferencijoje sakė prezidentė.

LRTK trečiadienį spręs dėl sankcijų taikymo televizijoms „RTR Planeta“ ir „NTV Mir Lithuania“, kurios kaltinamos karo ir neapykantos, smurto kurstymu, taip pat šališkos informacijos pateikimu ir skleidžiama propaganda lapkričio mėnesio laidose. Komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas sakė, kad atlikus visas reikiamas procedūras ir taikia nesusitarus su televizijomis, jų transliacijos Lietuvoje galėtų būti apribotos iki metų.

Komisija taip pat ketina apsispręsti, ar kreiptis į teismą dėl „Ren TV Baltic (Lietuva)“ kai kurių programų retransliacijų stabdymo trims mėnesiams – dėl šios televizijos laidos „Paklydimo teorija“ turinio turėtų pasisakyti nepriklausomi ekspertai.

Seimas svarsto prezidentės teiktas pataisas, kurios už įstatymo pažeidimus leistų skirti iki 3 proc. metinių pajamų baudas tiek transliuotojams, tiek retransliuotojaims. Įstatymų pakeitimus, numatančius baudas iki 28,9 tūkst. eurų (100 tūkst. litų) arba iki 3 proc. metinių pajamų, taip pat numatančius didesnes galias LRTK, Vyriausybei teikia ir Kultūros ministerijos ekspertų komisija.

Graikija nesugeba atsistatyti, nes laiku nesiėmė priemonių

Graikija nesugeba susitvarkyti su ekonomikos problemomis, nes laiku nesiėmė būtinų priemonių, sako Lietuvos vadovė.

„Dėl situacijos Graikijoje – visiškai suprantama, kad ši valstybė, net ir būdama ant bankroto slenksčio, vis tik nesugebėjo priimti radikalių reikiamų priemonių, todėl nesugebėjo per tokį laikotarpį atsistatyti ir pakloti solidžius ateinančio laikotarpio augimo pagrindus. Ir dėl to tokie sunkumai“, – trečiadienį metinėje spaudos konferencijoje sakė D. Grybauskaitė.

Netyla kalbos, kad Graikija gali pasitraukti iš euro zonos, jeigu kraštutiniai kairieji laimės šį mėnesį vyksiančius rinkimus.

Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“ šeštadienį citavo šaltinius, anot kurių, kanclerė Angela Merkel yra pasiruošusi leisti Graikijai pasitraukti iš euro zonos, jeigu graikai išsirinktų vyriausybę, kuri atmestų dabartinę šalies griežto taupymo politiką.

Apklausos rodo, kad sausio 25-ąją vyksiančius pirmalaikius Graikijos parlamento rinkimus gali laimėti radikali kairioji partija „Syriza“. Partija, vadovaujama Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) žadėjo atšaukti reformas, vykdomas spaudžiant Graikijos tarptautiniams skolintojams, ir iš naujo derėtis dėl finansinės pagalbos programos sąlygų.

Naujo politinio tyrimo dėl galimo CŽV kalėjimo nereikia

Šalies vadovė nemato reikalo atnaujinti parlamentinį tyrimą dėl galbūt šalyje veikusio slapto amerikiečių kalėjimo įtariamiesiems terorizmu laikyti, tačiau ragina tęsti teisėsaugos tyrimą.

Pasak prezidentės, 2009 metais Seimo nariai atliko „išsamų ir labai rezultatyvų“ tyrimą, kurio išvados galėtų būti papildytos tik tuo atveju, jei papildomos informacijos suteiktų Jungtinės Valstijos.

„Aš manau, kad politinio tyrimo jau nebereikia. Mūsų Seimas atliko išsamų ir labai rezultatyvų tyrimą, kuriuo konstatuota, kad visos sąlygos laikyti kalinius buvo Lietuvoje sukurtos, tik ar buvo tos sąlygos panaudotos tiems tikslams, jau Seimas nebegalėjo atsakyti“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

„Kol pačios Jungtinės Valstijos mums neduos tokios informacijos, mūsų tyrimai ir toliau bus tokioje vietoje, kurioje jie buvo“, – pridūrė šalies vadovė.

Pasak jos, prokuratūra turi tęsti savo atskirą tyrimą.

Gruodį JAV Senatui paskelbus ataskaitą apie slaptus Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimus, kurie veikė praeitame dešimtmetyje, Generalinė prokuratūra netrukus išsiuntė teisinės pagalbos prašymą JAV Teisingumo departamentui.

Pagalbos prašymo turinio prokuratūra nekomentavo, tačiau kiek anksčiau prokuroras Irmantas Mikelionis sakė, kad JAV bus prašoma pateikti visą, o ne sutrumpintą Senato ataskaitą.

Ataskaitoje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros, jame esą kalintas Mustafa al-Hawsawis iš Saudo Arabijos.

Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003–2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Šiuo metu Lietuvos generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl spėjimų, kad Lietuvoje įkurtame slaptame amerikiečių centre 2004–2006 metais galėjo būti tardomas Saudo Arabijos pilietis M. al-Hawsawis, kuris šiuo metu kalinamas Gvantanamo kalėjime. Vykdyti tyrimą prokurorus pagal Žmogaus teisių instituto prašymą metų pradžioje įpareigojo teismas.

Po savivaldos rinkimų reikės peržiūrėti jų finansavimo tvarką

Pasibaigus savivaldos rinkimams reikės peržiūrėti politinių kampanijų finansavimo tvarką reglamentuojančius įstatymus, sako prezidentė.

„Žiūrėsime po šių rinkimų, kokia situacija. Jeigu matysime, kad teisėsaugos institucijos ir Vyriausioji rinkimų komisija nesugeba pakontroliuoti, kad pilietis finansuoja savo ar partijos kolegos rinkimus dvigubai didesne suma nei pats uždirba, be jokios abejonės, tai bus arba įstatymų pokyčiai, ar poįstatyminių aktų. Reikės labai konkrečiai žiūrėti šių rinkimų patyrimą“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė valstybės vadovė.

Anot jos, įtarimų dėl neskaidraus finansavimo „jau lenda“.

„Bet jau tie elementai lenda, matyti, ir, be abejo, jie kelia tokį neskaidrios elgsenos šešėlį. Deja, tai vėl susiję su ta pačia partija, dėl kurios ir vyksta tyrimai dėl neskaidraus finansų tvarkymo“, – tvirtino prezidentė.

Opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius šią savaitę viešai iškėlė abejonių dėl Darbo partijos savivaldos rinkimų finansavimo.

Jis kreipėsi į Seimo pirmininkę „darbietę“ Loretą Graužinienę, kad būtų ištirtas jos vadovaujamos Darbo partijos rinkimų kampanijos finansavimas.

„Pastebima tendencija, kad Darbo partijos nariai šios partijos veiklą remia didžiulėmis sumomis, kurios sunkiai galėtų būti paaiškinamos jų gaunamomis pajamomis“, – teigiama A. Kubiliaus pareiškime.

TS-LKD frakcijos Seime seniūnui kai kurių „darbiečių“ dosnumas kelia įtarimų, ar tokiu būdu nėra naudojami pinigai iš partijos „juodosios buhalterijos“.

Pagal įstatymus, politinę kampaniją galima finansuoti tik partijos lėšomis ir fizinių asmenų aukomis.

Kovo 1-ąją Lietuvoje bus renkamos savivaldybių tarybos ir merai.

Vyriausybė turėtų tęsti dabartinius energetikos projektus

D. Grybauskaitė teigia, kad Vyriausybė privalo tęsti pradėtus energetikos projektus, o ne galvoti apie naujus. Jos teigimu, jau pradėtiems projektams turi būti teikiamas prioritetas.

„Kol kas, manau, artimiausiais metais šie projektai dabartinei Vyriausybei yra įkandami ir jie turėtų juos vykdyti toliau“, – sakė šalies vadovė.

„Pirmiausiai mes turime panaudoti tuos projektus, kurie dabar vyksta, ir juos užbaigti, – tai yra dujų ir elektros jungčių statybas su Švedija ir Lenkija, taip pat sustiprinti dujų jungtis tarp Baltijos šalių ir su Lenkija. Tai yra tie projektai, kurie dabar yra eilėje ir turi būti vykdomi. Sinchronizacija su Vakarų rinka, Vakarų elektros tinklais taip pat yra perspektyva ir strateginis projektas“, – teigė Prezidentė.

347 mln. eurų vertės elektros jungtis „LitPol Link“ su Lenkija 2015 metų pabaigos sujungs Baltijos jūros regiono valstybių energetikos sistemas ir panaikins energetiškai izoliuotas salas Europos Sąjungoje. Per Baltijos jūrą tiesiama 550 mln. eurų vertės 700 MW galios „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija bus baigta taip pat iki šių metų pabaigos.

534 kilometrų ilgio Lietuvos-Lenkijos dujotiekio projektui Europos Komisija (EK) pernai spalį suteikė aukščiausią prioritetinį statusą. Preliminariais skaičiavimais, jis kainuotų apie 558 mln. eurų (1,927 mlrd. litų), o jo projektavimas ir statyba turėtų vykti 2015–2018 metais.

Lietuva pernai gruodį baigė šaliai itin svarbų SGD terminalo projektą – Klaipėdoje pastatytas pirmasis Baltijos šalyse SGD terminalas reiškia esminį lūžį, šaliai apsirūpinant gamtinėmis dujomis – Lietuva nuo šiol nebėra priklausoma vien tik nuo Rusijos „Gazprom“, kuris pernai gegužę po ilgai trukusio spaudimo pagaliau gerokai sumažino dujų kainą Lietuvai.

Partijos ir politinis elitas už nusikaltimus turi atsakyti kaip ir visi kiti

Prezidentė teigia pastaruoju metu sustabdžiusi kelias iniciatyvas, kurios būtų leidusios partijoms ir politikams išvengti rimtesnės bausmės už finansinius nusikaltimus.

Ji pareiškė, kad garbės nedaro siūlymai taisyti Baudžiamąjį kodeksą atleidžiant nuo atsakomybės juridinius asmenis dėl prekybos poveikiu ar švelninant bausmes už sukčiavimą stambiu mastu.

„Kiek suprantu, šitą sugebėjome laiku pristabdyti ir sustabdyti. Manyčiau, kad tai nedaro garbės jokiai politinei partijai, kai siūlomi tokie pasiūlymai. Bet buvo ir kitokių pasiūlymų, buvo mėginama reabilituoti Darbo partijos bylos veikėjus vienokiu ar kitokiu būdu“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė D. Grybauskaitė.

Ji priminė vetavusi teisingumo ministro socialdemokrato Juozo Bernatonio teiktas ir Seimo priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas, kad už sukčiavimą stambiu mastu būtų galima skirti ne tik laisvės atėmimą, bet ir baudas.

„Taigi, matome, kad visos partijos kažkaip vienokiu ar kitokiu būdu, jei pro duris, tai pro langą, jei ne pro langą, tai per kaminą, vis mėgina padaryti sau gražų lengvą malonų gyvenimą, kad už nieką nereikėtų atsakyti. Tam ir esu, kad užkardyčiau tokį veiksmą, tokias intencijas ir kad atsakomybė už padarytas klaidas, už korupciją, už stambius ekonominius nusikaltimus būtų tokia pati, kaip ir kiekvienam Lietuvos žmogui“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Partijos ir politinis elitas negali sau daryti tokių išimčių“, – pabrėžė ji.

Dėl sukčiavimo ir „juodosios buhalterijos“ organizavimo yra teisiami Darbo partijos nariai. Šiuo metu teisėsauga taip pat atlieka ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, susijusį su partija „Tvarka ir teisingumu“.

Seimas po pateikimo yra pritaręs „tvarkiečių“ frakcijos nario Valdo Vasiliausko parengtam Baudžiamojo kodekso pataisų projektui, pagal kurį straipsnis „Prekyba poveikiu“ būtų keičiamas į „Tarpininko kyšininkavimą“. Pagal jį nebūtų baudžiamas asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti kyšį, o liktų tik bausmė už patį kyšio davimą. Taip pat siūloma juridinių asmenų atsakomybę už šią nusikalstamą veiklą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...