captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl taip pasikeitė D. Grybauskaitė

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiai apie teroristinę Rusija nuskambėjo labai plačiai, tačiau dabar jau mažai kas pamena, kad prieš pat rinkimus pirmajai prezidento kadencijai D. Grybauskaitė piktinosi Lietuvos sprendimu blokuoti Europos Sąjungos ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės.
D. Grybauskaitė su A. Lukašenka, Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
D. Grybauskaitė su A. Lukašenka, Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiai apie teroristinę Rusija nuskambėjo labai plačiai, tačiau dabar jau mažai kas pamena, kad prieš pat rinkimus pirmajai prezidento kadencijai D. Grybauskaitė piktinosi Lietuvos sprendimu blokuoti Europos Sąjungos ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės.

Savo laiku D. Grybauskaitė kalbėjo apie konstruktyvius santykius su Rusija, kritiškai atsiliepė apie siekius lyderiauti Rytų Europos regione ir verčiau bandė megzti draugystes su didžiosiomis Europos valstybėmis – Prancūzija, Vokietija – bei Šiaurės šalimis.

JAV atžvilgiu D. Grybauskaitė nėra išsakiusi jokio kritiško žodžio, tačiau jos sprendimas 2010 m. nevykti į Prahą susitikti su „perkrovimo“ politiką Rusijai paskelbusiu JAV prezidentu Baracku Obama pasakė kur kas daugiau.

Lenkijos atžvilgiu prezidentė laikėsi kur kas šiltesnės pozicijos ir rėmė nelietuviškų asmenvardžių rašybos įteisinimą lietuviškuose dokumentuose. Vėliau D. Grybauskaitės nuomonė reikšmingai pakito: klausiama apie asmenvardžius šalies vadovė pradėjo dangstytis Konstitucija.

Vienintelė gija, kuri nepakito nuo D. Grybauskaitės tapimo prezidente, tai CŽV įkalinimo centrų, veikiausiai buvusių ir Lietuvoje, vertinimas. Šiuo klausimu D. Grybauskaitė laikosi nepajudinamos nuomonės: tai žmogaus teisių pažeidimas.

Apie Rusiją

2009 m. gegužės 11 d. „Kiekvienu atveju, kai mes mėginame daryti demaršą, bent jau sau turime sugalvoti, ko siekiame. Jeigu siekiame pasirodyti labai dideli didvyriai Vilniuje, tai fain, bet to nepakanka. Kai Briuselyje paklausia mūsų delegacijos, kodėl blokuojate šį sprendimą, jiems atsako: „Mums taip reikia“. Tai kaip tu gali kalbėtis su partneriais Vakarų Europoje, kai jie net nesupranta logikos, kodėl mes blokuojam vieną ar kitą sprendimą“, – sakė D. Grybauskaitė, kai Lietuva blokavo ES ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties.

2009 m. rugsėjo 7 d. „Buvau gana nepatenkinta, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuva nesugebėjo rasti draugų ES ir buvo šiek tiek autsaiderė su savo politika ir labai griežtomis sąlygomis prieš Rusiją ir kitus kaimynus“.

2010 m. vasario 10 d. „Aš jau seniai sakiau, kad reikalingas konstruktyvus aukšto politinio lygio dialogas su Rusija. Žinoma, mūsų ekonominiai santykiai mums labai svarbūs“.

2010 m. vasario 18 d. „Aš manau, kad Rusijos pusė elgiasi labai korektiškai. Kviečia bendradarbiauti, kviečia santykių vystymui ir aptarti dvišalius susitikimus, bet nestato mūsų į padėtį, kurioje mums būtų nepatogu atsisakinėti“, – teigė šalies vadovė, atsakydamas į klausimą, kodėl Rusija kviečia Gegužės 9-osios minėti Latvijos prezidentą, tačiau Lietuvos vadovės – ne.

2010 m. kovo 10 d. „Lietuva, ir aš pati, bando turėti konstruktyvų dialogą su visais mūsų kaimynais, įskaitant Rusiją. Vykdome atvirumo politiką, paremtą mūsų principais, bet pasitikėdami vienas kitu ir naudingai visoms pusėms“.

2013 m. spalio 9 d. „Kiekvienas iš mūsų turime daryti tai, kur būtų geriausias rezultatas. Taigi manau, kad toks darbų pasiskirstymas, kai aš dirbu su Vakarais, o Vyriausybė – su Rytais, ko gero, atneš geriausią rezultatą“, – taip D. Grybauskaitė sakė paklausta, ar bandys susisiekti su V. Putinu dėl Lietuvai taikyto maisto produktų importo ribojimo.

2013 m. lapkričio 7 d. „Kremlius buvo ir lieka nenuspėjamu partneriu, pasižyminčiu neracionaliu elgesiu“.

2014 m. lapkričio 20 d. „Ukraina šiandien kovoja už visos Europos taiką, už visus mus. Jeigu teroristinė valstybė, kuri vykdo atvirą agresiją prieš savo kaimynę, nebus sustabdyta, ta agresija gali išplisti Europoje ir toliau“.

2014 m. lapkričio 21 d. „Mes visi matome, kad mūsų kaimynė, Ukrainos kaimynė elgiasi taip, kaip kaimynė neturėtų elgtis. Valstybė, kuriai svarbi tarptautinė teisė – taip neturėtų elgtis. Matome, kad šiandien Rytų Ukrainoje yra Rusijos kariai. Tačiau valstybė tai akivaizdžiai neigia. Valstybė, kuri įveda sunkiąją techniką be atpažinimo ženklų. Valstybė, kuri liepia savo kariams nusiimti atpažinimo ženklus. Tokia valstybė turi visus terorizmo požymius“.

2014 m. gruodžio 2 d. „Turbūt rusai norėtų, kad mes manytumėme, jog jie demonstruoja galią. Galbūt jie norėtų, kad mes manytumėme, jog jie yra stiprūs ir pavojingi. Ir, be abejo, jie siekia tam tikrų provokacijų, nes kai kurie lėktuvai skraido neatsakydami, be identifikacijos ar net turėdami tam tikras technologijas, kai jų nemato radaras. Tai reiškia, jog tai yra pavojinga dėl susidūrimų ar problemų, kurios gali kilti ore. Tai nėra galios demonstravimas, neleiskime jiems tuo džiaugtis – tai kvailumo demonstravimo, neatsakingo elgesio – štai, kas tai yra“.

Apie Lenkiją ir nelietuviškų asmenvardžių rašybą

2009 m. rugpjūčio 29 d. „Lietuvių gramatikoje yra viskas, ko reikia, norint rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkiškas raides. Nematau techninių problemų. Kai Konstitucinis Teismas priims sprendimą, liks tik politinės valios klausimas.

„Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė man labai svarbi, tačiau norėčiau, kad strateginė partnerystė Lietuvą sietų ne tik su Lenkija, bet ir su tiek šalių, kiek tai įmanoma. Noriu tikros partnerystės – konkretumo, o ne meilių žodžių“.

2011 m. kovo 4 d. „Aukščiausiame lygmenyje santykiai tikrai geri. Yra dalis politikų, kurie naudoja savo vidinei politinei pozicijai pagrįsti kraštutinę agresyvią retoriką“.

2012 m. gegužės 20 d. „Susidūrėme su labai sudėtinga situacija viešojoje erdvėje. Nežinau, bet dėl kažkokių priežasčių kai kurie Lenkijos politikai nusprendė, kad artimiausiu metu geriau būtų, kad Rusija būtų draugas, o visos smulkesnės šalys, ne tokios svarbios ir laikinai galėtų tapti atpirkimo ožiais. Atrodo, kad tokia rolė mums ir suteikta“.

2012 m. birželio 4 d. „Lietuva privalo gebėti būti išmintinga, prisitaikyti prie tos objektyvios geopolitinės aplinkos, kuri yra aplink ją ir visame pasaulyje, mėginti joje apginti savo interesus. Per šiuos trejus metus geopolitinė situacija aplink Lietuvą keitėsi, todėl kito ir užsienio politika, stengdamasi prie jos prisitaikyti. Todėl ir sakau, kad geriau kai kuriuose santykiuose daryti tam tikrą pauzę nei bandyti taisyti, kas šiuo metu nepataisoma“.

2012 m. birželio 28 d. „Mūsų santykiai, ypač darbiniame lygmenyje, tai yra, ekonominėje, prekybinėje, bendrų projektų vykdymo srityje yra labai geri ir netgi, sakyčiau, rezultatyvesni nei buvo anksčiau, kai buvo neva geresni santykiai politinėse viršūnėse“.

2013 m. birželio 25 d. „Mūsų Konstitucija nepalaiko šio pasiūlymo. Negaliu eiti prieš Konstituciją“.

2014 m. balandžio 15 d. „Savo poziciją galiu tik patvirtinti dar kartą – lietuvių kalba negali būti politinių sandorių, sandėrių objektu“.

2014 m. balandžio 24 d. „Klausimas suponuoja tai, kad pavardes būtų leidžiama rašyti ir ne lotyniško raidyno pagrindu (kirilica, hieroglifais ir panašiai)“, – taip D. Grybauskaitė atsakė į manobalsas.lt klausimą, ar sutiktų, kad nelietuviškos kilmės pavardes asmens dokumentuose būtų leidžiama rašyti originaliais rašmenimis.

Apie CŽV kalėjimus

2009 m. rugpjūčio 21 d. „Duomenų neturiu, bet pranešimai tikrai nemalonūs ir labai tikrai negerai, kad Lietuvos vardas yra siejamas su tokiais įvykiais, kurie buvo prieš penkerius metus“.

2009 m. spalio 15 d. „Labai viešai atsakau – kol virš Lietuvos kabės šešėlis dėl galimų CŽV kalėjimų, tol aš tikrai nesutiksiu su tokio kalinio atsiradimu, nes tai būtų padidinta ir papildoma Lietuvai rizika tarptautinėje erdvėje“, – taip prezidentė atsakė į klausimą apie JAV prašymą priimti kalinį iš Gvantanamo bazės, kuriam panaikinti visi kaltinimai.

2009 m. spalio 20 d. „Lietuva, jei taip buvo, turi apsivalyti, prisiimti atsakomybę, atsiprašyti ir pareikšti, kad niekada to nebus. Niekada negalima Lietuvos dėl jokių kitų interesų statyti į padėtį, kuomet galime tapti tarptautinių teroristų taikiniu. To negali leisti jokia Vyriausybė ir joks Lietuvos vadovas. Tiek pati Lietuva, tiek Jungtinės Valstijos turi pateikti atsakymus į klausimus.“

2010 m. sausio 12 d. „Tai nieko bendro neturi su proamerikietiškumu. Kalbame apie žmogaus teisių pažeidimus, apie savo naujų narių – NATO ir ES narių – politinę brandą, apie savo politinės kultūros brandą, apie pasitikėjimą savimi ir šalies orumą. Jeigu savęs negerbsime, joks partneris mūsų negerbs“.

2014 m. gruodžio 10 d. „Viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją turės įvertinti Generalinė prokuratūra. Jei informacija pasitvirtintų, Lietuva turės prisiimti jai tenkančią atsakomybę“.

Apie santykius su JAV

2010 m. rugsėjo 5 d. „Jungtinės Valstijos išlieka mums svarbiausia strategine partnere būtent saugumo srityje ir NATO rėmuose, bet Lietuva nebus nei Jungtinių Valstijų, nei Rusijos užsienio politikos vykdytoja“.

„Tai buvo surišta su derybomis tarp JAV ir Rusijos dėl nusiginklavimo pasaulyje ir tame tarpe Europoje. Matydama, kad tai gali neatitikti bent jau Rytų Europos ir Baltijos šalių regiono interesų, aš nenorėjau gerti šampaną už tokią perspektyvą“, – aiškindama, kodėl tais pačiais metais nevyko į Prahą susitikti su JAV prezidentu B. Obama sakė Lietuvos prezidentė.

2011 m. liepos 7 d. „Tikslas buvo ne pakeisti, o subalansuoti. Turėjome vieno vektoriaus užsienio politiką – arba JAV, arba nieko. Šiandien, labai tikiuosi, kad mėginu pasukti į daugiavektorinę užsienio politiką, kad būtų keli vektoriai: ir JAV, be abejo, kaip mūsų saugumo garantas, ir Europa atsirastų mūsų žemėlapyje, ir ypač jos šiaurinė dalis, kaip mūsų prioritetas, taip pat mūsų kaimynai. Mėginu taip balansuoti, bet ir tam reikia laiko, ir tokie pokyčiai negali būti greiti“.

2013 m. rugpjūčio 30 d. „Jungtinės Valstijos puikiai supranta Baltijos šalių reikšmę, ypač dabar Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo kontekste. Matome naują geopolitinę trajektoriją, kuriai Jungtinės Valstijos pradeda skirti vis daugiau dėmesio – tai Baltijos šalys ir Šiaurės šalys“.

2014 m. birželio 3 d. „Esu įsitikinusi, kad dabartiniai Rusijos veiksmai iššaukė atitinkamą NATO šalių reakciją ir mes, pasienio valstybės, Baltijos šalys ir Juodosios jūros šalys, paprašėme papildomų saugumo garantijų. Tokias saugumo garantijas mes ir gauname pagal Vašingtono sutartį ir NATO kolektyvinės gynybos 5-ą straipsnį. Tai, kad Jungtinės Valstijos tiesiogiai, dvišaliu pagrindu siūlo pagalbą, tik rodo, kad Jungtinės Valstijos viską vertina labai objektyviai. Džiaugiamės, kad reakcija yra labai greita – ir JAV, ir NATO, kaip organizacijos“.

Apie Baltarusiją

2010 m. sausio 7 d. „Visada buvau įsitikinusi, kad šis klausimas gali būti išspręstas tik politiniame lygmenyje, taigi politinis dialogas su Aleksandru Lukašenka vyks toliau“, – taip D. Grybauskaitė atsakė į klausimą apie Baltarusijos prokuratūros atsisakymą iš duoti Lietuvai generolą Vladimirą Uschopčiką, kaltinamą 1991 m. sausio 13-osios byloje.

2010 m. sausio 13 d. „Kaip galima reikalauti, kad mums kažką duotų ar su mumis bendradarbiautų, kai mes nusukę nugarą į savo kaimynus stovime 20 metų?“

2010 m. lapkričio 11 d. „A. Lukašenka yra ekonominio ir politinio stabilumo Baltarusijoje ir jos nepriklausomybės garantas. Mes nenorėtume, kad mūsų kaimynė būtų antra Rusija“, – tokius D. Grybauskaitės žodžius Europos Sąjungos ambasadoriams citavo naujienų agentūra „Reuters“.

2010 m. lapkričio 22 d. „Baltarusijoje pagrindinis stabilumo garantas yra patys baltarusiai, Baltarusijos žmonės. Ir ką išsirinks, tuo pasitikėsime, su tuo bendradarbiausime. Tai yra baltarusių tautos apsisprendimas“.

2011 m. rugsėjo 13 d. „Kai kalbiesi arba girdi, kaip kalba kai kurie opozicijos atstovai, dažniausiai ko negirdime – tai kad jų prioritetas ir tikslas yra nepriklausoma Baltarusija. To beveik negirdime. Girdime daugiausia, kad reikia daugiau pinigų ir kad Rusija iš principo yra draugas. Be abejo, tai mums kelia tam tikrą nerimą, nes Lietuvos nacionalinis interesas yra nepriklausoma kaimynė, nepriklausoma šalis“.

„Deja, po rinkimų matėme visai kitą vaizdą ir priėmus tam tikras sankcijas bei susidūrus su ekonominiais sunkumais Baltarusija vėl pasuko link Rusijos, praktiškai nusisuko nuo Vakarų“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...