captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po merų rinkimų gali tekti rinkti keletą naujų parlamentarų

Po tiesioginių merų rinkimų gali tekti organizuoti Seimo nario rinkimus keliose vienmandatėse apygardose. Mat bene aštuoni jose išrinkti parlamentarai planuoja varžytis dėl mero pareigų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Po tiesioginių merų rinkimų gali tekti organizuoti Seimo nario rinkimus keliose vienmandatėse apygardose. Mat bene aštuoni jose išrinkti parlamentarai planuoja varžytis dėl mero pareigų.

Apie savo ketinimus dalyvauti kovą vyksiančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose yra pranešę nepartinai Valerijus Simulikas, Naglis Puteikis, „tvarkiečiai“ Jolita Vaickienė, Remigijus Žemaitaitis, Petras Gražulis, „darbiečiai“ Petras Narkevičius ir Audronė Pitrėnienė bei liberalas Algis Kašėta.

Jie visi į parlamentą išrinkti vienmandatėse apygardose.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas BNS sakė, kad merų rinkimus laimėję Seimo nariai iki balandžio 1 dienos turės atsisakyti mandatų. O įstatymas sako, kad pakartotiniai Seimo nario rinkimai nerengiami tik tuomet, jeigu iki eilinių rinkimų liko mažiau nei metai.

Eiliniai parlamento rinkimai turėtų vykti 2016 metų spalį.

„Be to, Seimą palikti be Seimo narių irgi nėra gera idėja. Gali kilti kvorumo klausimai“, – svarstė VRK vadovas.

VRK yra suskaičiavusi, kad surengti rinkimus vienoje apygardoje kainuoja apie 0,5 mln. litų. Jeigu būtų renkami keli parlamentarai, reikėtų pridėti dar po 200 tūkst. litų už kiekvieną vienmandatę apygardą. Tokiu būdu, jeigu visi į merus pretenduojantys dabartiniai Seimo nariai būtų išrinkti, Seimo nario rinkimai aštuoniose apygardose kainuotų apie 2 mln. litų.

„Tokia demokratijos kaina“, – BNS sakė politologas Antanas Kulakauskas, paklaustas, ar racionalu metams rinkti naujus parlamentarus.

„Žinoma, jeigu labai racionaliai skaičiuotume, taip, pakartotiniai rinkimai – vėl išleista krūva pinigų, bet valdžia sėdėdama ir be pakartotinių rinkimų tiek pinigų išleidžia, iš kurių naudos nėra visuomenei“, – teigė jis.

Politologas atkreipė dėmesį, kad parlamentarams dalyvauti kituose rinkimuose leidžia dabartinė teisinė bazė.

„Žinoma, jeigu vadovautumėmės politinės moralinės principais, tai negerai, apgaudinėjami rinkėjai. Kita vertus, išrinktas Seimo narys neįsipareigoja, kad jis išbus visą kadenciją“, – kalbėjo A. Kulakauskas.

Jis tvirtino galįs suprasti, kodėl kai kurie politikai Seimo nario mandatą nori iškeisti į savivaldos politiko kėdę. „Ko gero, vis dėlto mero pozicija yra aukščiau nei eilinio Seimo nario“, – svarstė politologas.

Anot jo, mero pareigos sudaro galimybę pamatyti apčiuopiamą savo darbo rezultatą, įgyvendinti ambicijas, suteikia daugiau konkrečių galių. „Seime sprendimai priimami daugumos balsais, vieno žmogaus balso vertė, pozicijos vertė yra mažiau apčiuopiama“, – kalbėjo A. Kulakauskas.

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks kitų metų kovo 1 dieną.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...