captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ligoninės palatos – užuovėja nuo teismo, policijos ir STT

Seimo nariai, merai, viceministras, kyšininkavimu įtariamas teisėjas – tai tik dalis veikėjų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių sugebėjo pasiligoti papuolę į skandalą. Regis, bėdos dėl korupcijos, galimo vairavimo išgėrus ar kitų negandų Lietuvoje sėte sėja įvairiausius susirgimus, dėl kurių, žinoma, būtina gultis į ligoninę.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Seimo nariai, merai, viceministras, kyšininkavimu įtariamas teisėjas – tai tik dalis veikėjų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių sugebėjo pasiligoti papuolę į skandalą. Regis, bėdos dėl korupcijos, galimo vairavimo išgėrus ar kitų negandų Lietuvoje sėte sėja įvairiausius susirgimus, dėl kurių, žinoma, būtina gultis į ligoninę.

Nors įtariama, kad ne vienas tokio pasiligojimo atvejis – ne tikras susirgimas, o proceso vilkinimas, nerandama būdų galimiems simuliantams sutramdyti. Tačiau teisingumo ministras Remigijus Šimašius tokias galimybes įžvelgia – esą reikia griežtesnės medikų kontrolės ir labiau principingo teismų darbo.

Ne pirma liga kliudo Darbo partijos bylai

Penktadienį pasiligojo parlamentaras Vytautas Gapšys – vienas iš Darbo partijos bylos kaltinamųjų. Lyg tyčia, dar ketvirtadienį „darbietis“ žvaliai dirbo Seime, klausėsi prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo, o penktadienį, kai „juodosios buhalterijos“ byloje reikėjo stoti prieš teismą, ant teisėjos stalo atgulė medikų pažyma apie netikėtą politiko ligą.

V. Gapšys – ne vienintelis šios bylos veikėjas, pasiligojęs kaip tik tada, kai turėjo stoti prieš teismą. Balandį pasiligojo kaltinamoji Marina Liutkevičienė, kovą teismas nepajėgė apklausti liudytojo, kuris irgi staiga susirgo. O vasarį teismas taip pat negalėjo nagrinėti bylos, mat susirgo kaltinamosios M. Liutkevičienės advokatė.

STT vizitas sukelia ligas?

Ligos – dažnas reiškinys po susidūrimų su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentais. Regis, STT apsilankymas sukelia įvairiausius negalavimus.

Turbūt sunkiausiai po STT vizito pasiligojo korupcija kaltinamas Lazdijų meras, konservatorius Artūras Margelis. Jį liga pakirto kaip tik tada, kai STT ėmėsi purtyti Lazdijų rajono savivaldybę. Meras sirgo ilgai, o artimieji ir partijos kolegos jokių detalių apie A. Margelį sykiu su STT aplankiusią ligą neatskleidė – žiniasklaida tuomet skelbė, kad meras gydomas partiečio Raimundo Aleknos iš dalies valdomoje Vilniaus Ąžuolyno klinikoje. Ši gydymo įstaiga specializuojasi psichikos sutrikimuose.

A. Margelis – ne vienintelis skandalų herojus, sykiu su STT tyrimu pasiprašęs medikų globos. Kyšininkavimu įtariamas teisėjas Ryšardas Skirtunas į ligoninę paguldytas balandžio viduryje – tuoj po to, kai STT Vilniaus valdybos agentai atliko kratą jo kabinete.

Ligos neaplenkė ir STT tyrimo, po kurio įtarimai pareikšti Seimo nariui Vitui Matuzui, herojų. Šių metų sausį STT krėtė Panevėžio miškų urėdijos darbuotojų, tarp jų – ir urėdo Daugirdo Lukoševičiaus, darbo vietose ir namuose. Tuomet skelbta, kad D. Lukoševičiui sunegalavo širdis tuomet, kai STT agentai krėtė jo namus. Pirmiausiai urėdas pasiprašė vietos medikų pagalbos, o vėliau jį teko pervežti netgi į Santariškių klinikas.

Nuo alkotesterio gelbsti palata

Politikų padaryti eismo įvykiai – dar viena priežastis gultis į ligoninę. Tiesa, ne dėl sužalojimų, o dėl kokių nors kitų priežasčių.

Čia bene garsiausiai nuskambėjo Seimo narys, liberalcentristas Vincas Babilius. Kovo 19 d. politikas papuolė į eismo įvykį, kurio metu rėžėsi į stovintį „Mazda“ automobilį su savo visureigiu „VW Touareg“. V. Babilius policijos pareigūnų nesulaukė, jau kitą dieną pranešta, kad jam prireikė medikų pagalbos.

„Mano žiniomis, kurios neoficialios, šiuo metu jis yra Santariškėse, kardiologiniame skyriuje“, - tuomet DELFI sakė jo partijos vicepirmininkas Arūnas Valinskas. Tą pačią dieną, kovo 20-ąją, pas V. Babilių apsilankė policijos pareigūnai, tačiau staiga sunegalavęs parlamentaras atsisakė su jais kalbėtis.

Ligoninės gultas išgelbėjo V. Babilių nuo patikrinimo dėl blaivumo. Nors avarijoje sumaitotos „Mazdos“ vairuotojas teigė, jog parlamentaras po eismo įvykio atrodė esąs girtas, jo blaivumas tikrinamas nebuvo.

Ligos kamavo ir dar vieną vairo ir „kvapelio“ skandalo herojų – Ukmergės merą Algirdą Kopūstą. Balandžio pabaigoje teismui teko atidėti posėdį, kuriame buvo sprendžiama mero byla dėl galimo vairavimo išgėrus. Teismas informuotas, kad meras pasilogojo likus porai dienų iki teismo posėdžio. A. Kopūsto istorijoje nesutapo policijos ir medikų duomenys: pareigūnai nurodė, jog meras vairavo neblaivus, o Ukmergės ligoninės medikai alkoholio pėdsakų politiko organizme nerado.

Skandalo sūkuryje, tiesa, be policijos ar STT įsikišimo, pasiligojęs buvo ir aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas. Jam medikų pagalbos prireikė kaip tik tuo metu, kai DELFI paskelbė Vilniaus savivaldybės užsakymu teismo eksperto Sigito Mitkaus atliktos ekspertizės dėl naujojo Gedimino prospekto grindinio rezultatus. Savo ekspertizėje S. Mitkus norodė, jog dėl nepakankamo atsparumo lietuviškam klimatui reikia keisti beveik pusę prospekto dangos. Savivaldybės dokumentuose S. Šriūbėnas, rekonstrukcijos metu ėjęs savivaldybės bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvo nurodytas kaip vienas iš asmenų, atsakingų už objekto techninę priežiūrą.

G. Kryževičius: advokatus apsaugoti nuo ligų galima, kaltinamuosius – sunkiai

Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius DELFI teigė, jog teismai daro viską, kad apriboti galimybes vilkinti bylas, prisidengiant susirgimais. Kaip to pavyzdį, jis pateikė ligų purtomą Darbo partijos bylą, kurioje advokatai jau nustojo sirgti.

„Žiūrėkit, prieš keletą mėnesių buvo panašiai, kai negalėdavo atvykti į tą bylą advokatai. Dėl ligų įvairių. Kai teismas pasirūpino, kad būtų valstybės paskirti advokatai, šitie dalykai baigėsi. (...) Bet kai asmenys, patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi nedarbingumo lapelius, kito kelio, kaip atidėti posėdį, žinoma, nėra“, – kalbėjo G. Kryževičius.

Galimybių stiprinti galimų simuliantų medžioklę Teisėjų tarybos vadovas mato nedaug.

„Pagal Žmogaus teisių konvenciją, tai (pvz., bylos nagrinėjimas už akių – DELFI) būtų, ko gera, pažeidimas. Vien dėl to, kad žmogus dėl pateisinamos priežasties negali dalyvauti. Jeigu iš tiesų serga ir turi nedarbingumo pažymėjimą, nedalyvauja, nors turi teisę dalyvauti. Nelabai įsivaizduoju, kaip galima bylą nagrinėti nedalyvaujant asmeniui, kuris teisiamas“, – sakė G. Kryževičius.

R. Šimašius: galimybes simuliantams galima susiaurinti

Tuo tarpu teisingumo ministras R. Šimašius DELFI teigė ketinantis siūlyti teisinius sprendimus, kurie turėtų apriboti galimybes pasiligoti „kai reikia“.

„Mano supratimu, yra tų teisinių galimybių. Viena vertus – per griežtesnę sveikatos sistemos kontrolę. Nes visą laiką už susirgimų – tikrų ar netikrų – yra gydytojų pažymos. Ir, mano supratimu, toks sirgimas nėra tiktai medicininis klausimas, bet ir tikslo klausimas. Puikiai matome, kai kartais būna sergama, kai reikia, ir nesergama, kai nereikia. Tiesą sakant, turiu siūlymų, kaip tą spręsti, tiktai tiek, kad reikia ne tik mano dalyvavimo tame“, – kalbėjo ministras.

Jo nuomone, teismai taip pat galėtų principingiau vertinti pasiligojusius proceso dalyvius – ypač jei pastebima simuliavimo su medikų pagalba požymių.

„Manau, kad ir teismas turi galimybių, taikydamas visus bendrus principus, nustatyti, kad ir, pvz., advokato sirgimas nėra pretekstas nuolat atidėlioti bylą. Ir, tiesą sakant, jeigu ypač kartojasi ir pačių kaltinamųjų sirgimas, kad nebūtų pretekstas nuolat bylą nukėlinėti, tam tikrais atvejais, ko gero, būtų galima priimti sprendimą ir už akių“, – svarstė R. Šimašius.

J. Razma: būdų ieškojome, bet neradome

Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma DELFI teigė jau senokai įžvelgęs galimo piktnaudžiavimo nedarbingumo lapeliais požymių teisiniuose procesuose. Tačiau pakeisti įstatymus, kad ligonių sumažėtų, esą nėra būdų.

„Matome tokią sisteminę problemą. Aš manau, ir visuomenė mato. Bet kiek aš bandžiau konsultuotis su teisininkais – gaila, niekas nepasiūlo kažkokių išeičių“, – sakė J. Razma.

Anot jo, nedarbingumo lapelio išdavimas – gydytojo sąžinės reikalas. „O kaip tu tą dalyką pamatuosi? Negi dabar papildytume Poligrafo įstatymą ir numatytume galimybę tokius abejotinus susirgimus konstatuojančius medikus „sodinti“ ant melo detektoriaus? Tai būtų turbūt labai jau nestandartinis sprendimas“, – apgailestavo J. Razma.

Ž.Pacevičius: STT agentų apsilankymas tikrai gali susargdinti

STT direktorius Žimantas Pacevičius DELFI teigė, jog jo vadovaujama tarnyba turi kiek mažiau vargo su savo „klientų“ ligomis. Mat tikrai tikėtina, kad STT agentų sulaukusiam žmogui gali pašlyti sveikata.

„Aišku, tokių atvejų yra. Tokia problema – dėl vilkinimo ir pan. – gali būti. Bet vienareikšmiškai nepasakyčiau, kad yra tik tos (susirgimų – DELFI) priežastys. Iš tikrųjų, kai apsilanko STT ar kitos teisėsaugos institucijos, gali sveikata pablogėti“, – sakė Ž. Pacevičius.

Ž. Pacevičiaus teigimu, staiga teisėsaugos užkluptiems asmenims iš tiesų gali sušlubuoti sveikata – vien dėl patiriamo streso. Anot jo, STT praktikoje yra buvę atvejų, kai agentai atlikdami operatyvinius veiksmus savo „klientams“ turėjo kviesti medikus.

STT vadovo nuomone, daugiau galimo piktnaudžiavimo medikų malone galbūt galima įžvelgti teismų procesuose, kai įtariamieji jau turėtų būti atsigavę po kratų metu patirto šoko.

 

DELFI

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close