captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Jastramskis: koalicijos ateitį lems ne Vyriausybės tvirtinimas, o balsavimas dėl „darbiečių“ imuniteto

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas, kad kai kurie Darbo partijos kandidatai į ministrus nėra tinkami, neturi didelės reikšmės koalicijos ateičiai. Svarbiausia – būsimas balsavimas dėl „darbiečių“ Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės teisinio imuniteto panaikinimo, mano politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.     
 Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, BFL nuotr.
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, BFL nuotr.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas, kad kai kurie Darbo partijos kandidatai į ministrus nėra tinkami, neturi didelės reikšmės koalicijos ateičiai. Svarbiausia – būsimas balsavimas dėl „darbiečių“ Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės teisinio imuniteto panaikinimo, mano politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.

„Nemanau, kad konkrečios ministrų pavardės Darbo partijai yra svarbiausia derybų dalis. Daug svarbesnis dalykas yra Uspaskicho, Gapšio ir Vonžutaitės teisinė neliečiamybė. Būtent balsavimas dėl jų, skirtingai nei Vyriausybės formavimas, parodys, ar dirbs toliau šita valdančioji dauguma kartu. Jei bus atimta teisinė neliečiamybė, koalicija gali griūti“, – naujienų agentūrai ELTA prognozavo politologas.

A. Butkevičius, anot politologo, Prezidentei teikdamas Vyriausybę be dviejų narių, pasielgė „racionaliai“, kadangi kitu atveju pasekmių numatyti buvo neįmanoma, be to, jis pernelyg niekuo ir nerizikavo.

„Algirdas Butkevičius leido Prezidentūrai parodyti, kas jiems tinka, o kas netinka, žinodamas, kad vis tiek didžioji ministrų sąrašo dalis bus patvirtinta. Šiuo atveju taip ir buvo – tie du nesantys ministrai tikrai nėra reikšminga dalis, Vyriausybę be problemų galima formuoti ir be jų“, – teigė VU TSPMI dėstytojas.

Darbo partijos sprendimas be didesnių ginčų sutikti ieškoti naujų ministrų vietoj Prezidentei neįtikusių Loretos Graužinienės ir Virginijos Baltraitienės, anot politologo, nestebina - jau nuo rinkimų, kai Prezidentė sakė, kad Darbo partijos koalicijoje neturėtų būti, buvo aišku, jog šiai partijai norint būti valdžioje kai kur teks nusileisti.

„Pavardės kandidatų yra viena, o principas, kad Darbo partija vis tiek deleguos kažką į šitas ministerijas – kita. Ministrų postų partija gi nepraranda, Vyriausybėje išlieka“ , – pažymėjo politologas.

„Tik keista, kad Darbo partija nepartinių ministrų nenorėjo ieškoti iš karto arba siūlė nerimtus kandidatus, kaip Juozas Gaižauskas. Atrodo, kad jie sąmoningai ėjo į konfliktą su Prezidentūra, siūlydami kandidatūras, kurios, jie ir patys tikrai suvokė, realiai negalėjo būti patvirtintos“, – pridūrė jis.

VU TSPMI dėstytojo teigimu, D. Grybauskaitės sprendimas pritarti visiems kandidatams būtų parodęs jos nenuoseklumą.

„Tada atrodytų, kad Prezidentė „mėtosi“ tarp visiškai priešingų pozicijų Darbo partijos atžvilgiu – arba išvis prieštarauja jos buvimui Vyriausybėje, arba tvirtina visus kandidatus, kurių partija tik nori“, – sakė M. Jastramskis.

Pasak jo, Darbo partija Prezidentei dabar galimai per daug neprieštarauja ir dėl to, kad jau yra susitarusi su koalicijos partneriais, kaip šie balsuos dėl teisinės neliečiamybės.

„Tikėtina, kad Darbo partijos dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje ir netgi santykinis nusileidimas – atiduoti vieną ministeriją, siūlyti nepartinius kandidatus – gali būti susijęs su tuo, kad jau yra susitarta dėl to, kad balsuojama bus "prieš" teisinės neliečiamybės atėmimą", – svarstė M.  Jastramskis.

Kai kurių socialdemokratų teiginių, neva partija tikrai balsuos už tai, kad Darbo partijos atstovams būtų panaikinta teisinė neliečiamybė, M.  Jastramskis siūlė nesureikšminti.

„Socialdemokratai yra daug ką pasakę ir po to vakare sugalvoję daryti kitaip. Taigi, manau, niekas nenustebtų, jei jie balsuotų kitaip, negu teigia. Be to, valdančioji koalicija turi daugiau negu 80 mandatų, ir kai kurie ryškesni jos atstovai, pavyzdžiui, Andriukaitis ar Olekas, dėl parodomojo efekto tikrai gali balsuoti už neliečiamybės panaikinimą. Juk tai nieko nekeis, jei valdančiojoje daugumoje susidarys kritinė masė, kuri balsuos „prieš“. Dar, be to, ir su Venckiene ir dar kažkuo iš „Drąsos kelio“ dėl balsavimo gali būti susitarta papildomai", – svarstė politologas.

Pačią situaciją, kuomet Seimui Vyriausybė yra teikiama be dviejų ministrų, M. Jastramskis apibūdino kaip „geresnę negu galimos alternatyvos“.

„Esama situacija bet kokiu atveju yra geresnė už situaciją, kurioje nebūtų teikiama jokia Vyriausybė arba už situaciją, kurioje būtų rengiami pirmalaikiai rinkimai. Tai, kad, nors ir esant prieštaravimams tarp valdžios institucijų ir skirtingų jų politinių interesų, su Vyriausybės formavimu judama tolyn, aš vertinu teigiamai, tai gerai demokratijos stabilumui“ , – sakė M.  Jastramskis.   

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės formavimas

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...