captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Dobryninas: žmonių požiūriu, policija – geresnė už teismus

Pasitikėjimo policija reitingas keletą metų iš eilės auga, artėjama prie Vakarų Europos gyventojų požiūrio į policiją, tačiau pasitikėjimas teismais beveik visą nepriklausomybės laikotarpį išliko žemas. Taip teigia sociologai ir kriminologai, penktadienį pristatę dvejus metus trukusį mokslinį projektą apie pasitikėjimą Lietuvos teisėsauga ir darančius jai įtaką veiksnius. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Pasitikėjimo policija reitingas keletą metų iš eilės auga, artėjama prie Vakarų Europos gyventojų požiūrio į policiją, tačiau pasitikėjimas teismais beveik visą nepriklausomybės laikotarpį išliko žemas. Taip teigia sociologai ir kriminologai, penktadienį pristatę dvejus metus trukusį mokslinį projektą apie pasitikėjimą Lietuvos teisėsauga ir darančius jai įtaką veiksnius. 

Projekto vadovas ir kolektyvinės monografijos „Pasitikėjimo Lietuvos teisėsauga profiliai“ bendraautorius prof. dr. Aleksandras Dobryninas sako: visuomenėje vyrauja populiarus požiūris, kad policija gaudo nusikaltėlius, o teismai juos paleidžia.

Nelaimingų nutikimų metu pasitikėjimas policija krinta, bet greit atsistato

Gyventojų pasitikėjimas policija ir teismais pradėtas tirti 1993-aisiais. Tuomet iš dešimties institucijų, kurios tada buvo vertinamos, šios institucijos buvo lentelės dugne. Nepaisant to, pasitikėjimas policija palaipsniui augo. Jis smarkiai krito 1997-aisiais, kai buvo nužudytas žurnalistas Vitas Lingys bei 2007-aisiais dėl įvykių Skuodo rajone, kai neblaivus policininkas mirtinai sužalojo tris mažamečius.

„Būtent tokių atvejų metu pastebėtas staigus pasitikėjimo policija kritimas. Bet įdomu tai, kad per keletą mėnesių jis atsistatydavo. Galbūt tai buvo momentinė neigiama reakcija, kuriai buvo skirtas pakankamai didelis žiniasklaidos dėmesys. Įtakos turėjo viešųjų ryšių darbas – policija kone vienintelė labai daug dėmesio skyrė savo veiklos tobulinimui. Be to, per 20 metų išaugo pareigūnų kvalifikacija. Nepriklausomybės pradžioje tik trečdalis turėjo aukštąjį išsilavinimą, o dabar – daugiau kaip pusė“, – pažymi sociologė ir kriminologė dr. Eglė Vileikienė.

Kaip sako A. Dobryninas, teismų darbas bus visada prasčiau vertinamas nei policijos: „Policija vaizduojama kaip geras arba blogas, bet kovotojas su blogiu, o teismai dėl savo ne visada suprantamų sprendimų tarsi gali atsidurti anapus teisingumo. Yra populiarus įvaizdis visuomenėje, kad policija gaudo nusikaltėlius, o teismai paleidžia.“

Policijos pasitikėjimo reitingas esą turi tendenciją augti, bet daug kas priklauso nuo tokių veiksnių kaip kokybiškas policijos darbas, santykis su piliečiais, policijos elgesys su nukentėjusiaisiais.

Vadinamoji pedofilijos byla dar labiau nusmukdė pasitikėjimą teismais

„Kad ir kaip būtų nemalonu šios institucijos atstovams, pasitikėjimas teismais beveik nesikeitė visu nepriklausomybės laikotarpiu. Kurį laiką jis buvo panašiai vertinamas kaip ir policijos, bet paskutinius 4-5 metus policijos vertinimas augo, o teismais – liko panašus. Buvo kritimas prieš keletą metų. Tai siejama su vadinamąja Kauno pedofilijos byla. Po to kritimo pasitikėjimas teismais neatsistatė“, – teigia E. Vileikienė.

Teismui nusprendus, kad nebuvo jokios pedofilijos dviejų žmonių nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio ir buvusios jo draugės Laimutės Stankūnaitės šeimoje, A. Dobryninas tikina, kad tokie įvykiai turi laikiną poveikį pasitikėjimui teismais. „Ko gero, galima prognozuoti laikiną reitingo kritimą. Galima manyti, kad tie žmonės, kurie buvo vienoje barikadų pusėje, sakys, kad toks teismų sprendimas netoleruotinas. Kita pusė, kuri galbūt yra kiek mažesnė, sakys: „ačiū Dievui, pagaliau triumfavo teisingumas“, - tvirtina sociologas.

Jo teigimu, rezonansinių bylų atžvilgiu dažnai nutinka tas pat – teisėsauga paprastai neišneša sveiko kailio. „Visame pasaulyje taip – Jungtinėse Amerikos Valstijose visuomenę irgi į dvi puses suskaldė Simpsono byla. Tai neigiamai atsiliepė teismams. Bet vis tiek pačiai visuomenei geriau pasitikėti teismais“, – apibendrina A. Dobryninas.

Dvejus metus trukusį mokslinį projektą atliko A. Dobryninas, teisininkė ir kriminologė doc. dr. Anna Drakšienė, sociologas dr. Vladas Gaidys, Eglė Vileikienė, sociologė ir kriminologė dr. Laima Žilinskienė. Projekto tikslas – kompleksiškai išanalizuoti, kokia yra sąveika tarp pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis ir tokių veiksnių, kaip gyventojų požiūris į teisėsaugos institucijas, saugumo jausmas, nusikaltimų baimė, požiūris į kriminalines bausmes, viktimizacijos patirtis ir kt. Kartu išleista ir kolektyvinė monografija „Pasitikėjimo Lietuvos teisėsauga profiliai“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...