captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Kuodis: „Dzin budizmas Lietuvos politikoje yra žudantis“

Nors niūrus Lietuvos demografinis likimas žinomas seniai – jį galima pavadinti „ateitimi, kuri jau įvyko“ – politikai sprendimus, kurių reikia norint prisitaikyti, arba ignoruoja, arba sugadina. Taip apie savo patirtį siūlant receptus politikams papasakojo ekonomistas Raimondas Kuodis.
R. Kuodis, A. Ufarto (BFL) nuotr.
R. Kuodis, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nors niūrus Lietuvos demografinis likimas žinomas seniai – jį galima pavadinti „ateitimi, kuri jau įvyko“ – politikai sprendimus, kurių reikia norint prisitaikyti, arba ignoruoja, arba sugadina. Taip apie savo patirtį siūlant receptus politikams papasakojo ekonomistas Raimondas Kuodis.

Įpusėjus šimtmečiui Lietuvoje, prognozuojama, teliks apie 2 mln. gyventojų, o darbingo amžiaus žmonių santykis bus gerokai mažesnis nei dabar. Iškils sunkumų išlaikant socialinės rūpybos, sveikatos sistemas, nebereikalingo dydžio infrastruktūrą, regionai dar labiau dus dėl išsivažinėjusių darbingų žmonių stygiaus. Apie šiuos ir kitus ateinančių dešimtmečių iššūkius ir jų sprendimą diskutuota LRT Televizijos laidoje „LRT forumas“.

„Demografija yra, kaip sakė garsus vadybos guru Peteris Druckeris, jau įvykęs dalykas. Tai yra ateitis, kuri jau įvyko“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys R. Kuodis.

Todėl problemas aiškiai apibrėžia ir sprendimų siūlo tiek verslas, tiek savo sričių ekspertai. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kartoja esminę švietimo svarbą visuomenei prisitaikant prie demografinių iššūkių.

Tačiau politikai, pasak R. Kuodžio, nereaguoja, net jei jiems viskas pateikiama ant lėkštutės.

„Penkiolika metų mokesčių sistema nereformuota, nors jau trečias paketas atiduotas trečiam premjerui. „Sodros“ sistema dabar reformuojama turbūt juokingiausiu būdu. Sakoma, kad reikia įvesti taškų sistemą. Sakau, kad jau šiuo metu yra taškų sistema. Na, bet taškai ne tokie. 0,05 padauginę iš 20 gausime vieną tašką – štai jums visa „Sodros“ reforma, kuri dabar siūloma, už kurią Socialinės apsaugos ministerija sumokės 3 mln. Šitaip vyksta reikalai“, – „LRT forume“ kalbėjo R. Kuodis.

„Niekas nenori daryti reformų, nes visiems tiesiog dzin. Net jei tu atiduoti gatavą darbą – aš dažnai tai darau. Išsprendžiu kokią nors problemą, siunčiu dešimčiai Seimo narių, kurie užsiima ta sritimi, elektroninį laišką su gatavu receptu ir gatavu darbu – tereikia paimti ir įforminti visa tai. Žinote, kiek ateina paprastai atsakymų? Jei vienas, tai būna labai gerai, – pasakojo ekonomistas. – Jei rašytum kaip pilietis, tau atrašytų gal dešimt, bet dabar tiesiog visi ignoruoja, nes visiems tiesiog dzin. Tas dzin budizmas politikoje yra žudantis.“

Ilgametis daugiabučių renovacijos šalininkas R. Kuodis teigė, kad kai kuriais atvejais dabartinės investicijos į daugiabučių infrastruktūrą niekada neatsipirks, nes gyventojai buvo palikti valstybės ir patys negali paskaičiuoti, ar sudėtos sumos atsipirks dėl šilumos sutaupymo.

Pasak jo, Lietuvos politikams „yra neįprasta skaičiuoti, jie sąnaudų-naudos analizės nesugeba įvesti daug metų“.

„LRT forumo“ dalyviai teigė, kad politikų horizontas yra apribotas ketverių metų ciklu tarp rinkimų, o juos šiuo metu dar labiau akina didžiulės ES lėšos, kurioms „įsisavinti“ skiriamas didžiulis dėmesys.

„Tada išeina taip, kad iš vienos pusės kas nors kelia ekonomiką, iš kitos pusės kas nors nuleidinėja jai kraują per kvailas investicijas. (...) Politikai investicijas vertina per jų sąnaudas – kuo brangesnės, tuo daugiau nubyra“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys.

„Klausimas, ar iš tikro reikia renovuoti viską. Pustuštes mokyklas – kam? Pažiūrėkime, kaip vokiečiai tvarkėsi šitais klausimais – tankino rajonus. Jei žmonių nėra, reikia sukelti visus į vieną daugiabutį. Ką padarysi. Nes išlaikyti pustuščius kelis daugiabučius yra pinigų švaistymas“, – tvirtino R. Kuodis.

LPK prezidentas Robertas Dargis teigė, kad Šiauliuose jau yra išlaikoma kelių, šilumos ir elektros infrastruktūra, pritaikyta 150 tūkst. žmonių, nors realiai gyventojų yra trečdaliu mažiau – apie 100 tūkst.

„Per šilumos, elektros, per kitus mokesčius išlaikome sistemą, kuri iš esmės jau yra nebenaudinga“, – sakė R. Dargis.

Pasak jo, jau gali apsimokėti iškelti gyventojus iš kai kurių daugiabučių ir juos atjungti nuo šildymo sistemos.

„Aš nemanau, kad kurioje nors savivaldoje yra smegenų centras, kuris skaičiuoja, prognozuoja, mato miesto ateitį ir galvoja: galbūt susirenovuokime pusę namų, nes pusės jau nebereikės“, – sakė R. Dargis.

Anot LPK prezidento, reikalingas analizes galima nesunkiai atlikti per pusmetį, tačiau „šiuo metu vyksta spartus kitų dalykų įsisavinimas ir apie tai [kas iš tiesų būtų naudinga] pradėsime kalbėti turbūt po 2020-ųjų, kai europinė parama smarkiai sumažės“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...