captcha

Jūsų klausimas priimtas

Uždraudus Darbo partiją, „darbiečiai“ galėtų likti valdžioje

Jei Darbo partija (DP) būtų uždrausta, šis draudimas netaptų teisine priežastimi iširti Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai. Taip LRT.lt trečiadienį teigė buvęs Konstitucinio teismo (KT) teisėjas prof. Egidijus Kūris. Jo teigimu, DP frakcijai Seime priklausę nariai galėtų burtis į naują frakciją kitu pavadinimu.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Jei Darbo partija (DP) būtų uždrausta, šis draudimas netaptų teisine priežastimi iširti Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai. Taip LRT.lt trečiadienį teigė buvęs Konstitucinio teismo (KT) teisėjas prof. Egidijus Kūris. Jo teigimu, DP frakcijai Seime priklausę nariai galėtų burtis į naują frakciją kitu pavadinimu.

Anot prof. E. Kūrio, KT, nutaręs, kad teisiamųjų suole sėdinti DP yra kalta, galėtų pritaikyti griežčiausią sankciją ir nutarti likviduoti juridinį asmenį. „Jei taip būtų su DP, tai DP, kaip partija, veikti negalėtų. Tai nereikštų, kad Seimo nariai, būdami DP partijos sąraše, neliktų Seime, bet tokios frakcijos Seime būti nebegalėtų“, – LRT radijo laidoje „LRT Aktualijų studija“ trečiadienį tvirtino prof. E. Kūris.

Savo ruožtu laikinai pareigas einantis teisingumo ministras Remigijus Šimašius pastebėjo, kad žvelgiant iš šalies, atrodo, jog DP tokiam scenarijui kone ruošiasi. Mat yra užregistruota „neveikianti“ Leiboristų partija, kurioje kai kurie nariai esą sutampa su DP. „Galbūt ruošiamas atsarginis variantas?“ – svarsto R. Šimašius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tokių valstybių, kaip Vokietija, teisinę praktiką, neleidžiančią uždraustai politinei partijai registruotis kitu pavadinimu, išlaikant iki tol buvusią narių sudėtį ir valdymo organus.

Gali vilkinti sprendimo priėmimo procesą

LRT.lt primena, jog sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija savo sprendimą dėl DP narių Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės teisinės neliečiamybės panaikinimo ruošiasi pateikti ne anksčiau kaip gruodžio 21 d. Tačiau, pasak prof. E. Kūrio, tokia data galėjo būti pasirinkta neatsitiktinai.

„Gruodžio 21 d. yra penktadienis, po to yra Kalėdos. (...) Yra gausybė procedūrinių galimybių – paprašyti pertraukos, atidėti teisinį nagrinėjimą ir t.t. Jeigu iki sesijos pabaigos, gruodžio 30 d., nebus priimtas to klausimo sprendimas, tai tokiu atveju eilinė naujoji Seimo sesija turėtų būti kovo 10 d.“, – sako prof. E. Kūris.

Jis taip pat priminė, jog gerą savaitę gali užtrukti darbotvarkės svarstymai, sesijos programos rengimas. Tai reikštų, kad prie teisinio imuniteto klausimo būtų sugrįžta tik kovo pabaigoje. „Jeigu iš viso bus grįžta“, – nuogąstauja profesorius.

Svarstydamas, kodėl pasirinkta būtent gruodžio 21 d., jis taip pat juokavo, kad gal kai kurie žmonės imunitetą turės iki pasaulio pabaigos, jeigu tikėtume Majų kalendoriumi.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...