captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lašišos išbrauktos iš Lietuvos raudonosios knygos

Iš Lietuvos raudonosios knygos pagaliau išbrauktos lašišos.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Iš Lietuvos raudonosios knygos pagaliau išbrauktos lašišos.

Ypač vertingas žuvis – lašišas ir šlakius Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos poskyriai dirbtinai veisia ir augina nuo 1998 metų, kai ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis buvo pradėtos įgyvendinti šių žuvų išteklių atkūrimo programos. Jose buvo numatytas ne tik dirbtinis veisimas, bet ir nerštaviečių apsauga, migracijos sąlygų gerinimo darbai, žuvų praėjimo takų statyba, taršos ir brakonieriavimo kontrolė bei kt. Pastaraisiais metais šių žuvų gerokai pagausėjo – per ketverius metus į Lietuvos upes įveista beveik 1,5 mln. vienetų lašišų ir šlakių.

„Džiaugiamės, kad sėkmingai įgyvendinus šių vertingų žuvų išteklių atkūrimo programas, lašišos pagaliau išbrauktos iš Lietuvos raudonosios knygos“, – sako žuvininkystės sektorių kuruojanti žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė.

Žuvininkystės tarnybos Rusnės, Simno, Trakų Vokės, Laukystos, Žeimenos ir Ignalinos poskyriuose veisiamos ir paauginamos 17 rūšių žuvys, tarp kurių šlakiai, lašišos, margieji upėtakiai, kiršliai, sykai, šamai, aštriašnipiai eršketai, sterkai, lydekos, lynai, vėgėlės, unguriai, plačiažnypliai vėžiai. Tai retos ir vertingos žuvų rūšys, saugomos Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos. Jos Lietuvoje veisiamos išskirtinai tik Žuvininkystės tarnybos poskyriuose.

„Privačios akvakultūros įmonės šių žuvų dėl didelių auginimo kaštų bei būtinų nuolatinių investicijų į naujas technologijas neaugina, nes neturi tam reikalingų gamybos bazių“, – teigia viceministrė L. Kujalytė.

Į Lietuvos valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žvejybos plotą, Žuvininkystės tarnyba kasmet išleidžia vidutiniškai 20–28 mln. vienetų žuvų ir vėžių. Juos veisiant griežtai laikomasi mokslininkų rekomendacijų – į vandens telkinius patenka paauginti žuvų jaunikliai. Šiemet jie sudarė jau 30 proc. viso įveisiamų žuvų kiekio, kai prieš 5 metus šis skaičius tesiekė 4 proc.

Žuvininkystės tarnyba valstybinius vandens telkinius įžuvina ir plėšriosiomis žuvimis. Kasmet į vidaus vandens telkinius išleidžiama po 3–4 mln. vienetų paaugintų lydekų, 1,5 mln. vienetų starkių bei 100 tūkst. vienetų europinių šamų.

Žuvininkystės tarnyba inicijavo ir XX a. viduryje Lietuvos vandens telkiniuose išnykusių aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimą. Jie veisiami tarnybos poskyriuose Rusnėje ir Simne. Per trejus metus į Neries ir Šventosios upes įveista daugiau kaip 40 tūkst. vnt. įvairaus amžiaus eršketų. Nuo 2012 m. į laisvę paleidžiami eršketai sužymimi elektroniniais radijo sekimo žymekliais, suteikiantys daug informacijos moksliniams tyrimams, kuriuos finansuoja Žemės ūkio ministerija.

Žuvininkystės tarnyba, įgyvendinama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje planą, 2011–2014 m. į valstybinius vandens telkinius įveisė 2,2 mln. vienetų unguriukų. Žuvivaisa gausina ir vietinių vėžių rūšių – plačiažnyplių ir siauražnyplių populiaciją. Siekdama ją išsaugoti, Žuvininkystės tarnyba vėžius veisia ir reguliariai išleidžia į vandens telkinius.

Dalis Žuvininkystės tarnybos poskyrių turi gruntinius tvenkinius, kuriuose reprodukcijai, motininėms bandoms formuoti auginamos ir įprastinės žuvų rūšys: lydekos, lynai, sterkai, peledės, karpiai, karosai, šamai. Beje, šios žuvys iki prekinio dydžio neauginamos – dalis jų, įvykdžius įveisimo planus, parduodamos žvejybos plotų naudotojams, privatiems asmenims. Visos gautos pajamos pervedamos į valstybės biudžetą.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...