captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas dėl visuomenės teisinio švietimo

Penktadienį Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje teisingumo ministras dr. Juozas Bernatonis bei švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl visuomenės teisinio švietimo.  
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Penktadienį Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje teisingumo ministras dr. Juozas Bernatonis bei švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl visuomenės teisinio švietimo.  

Pasirašytame memorandume abi ministerijos įsipareigojo atnaujinti pasirenkamojo dalyko „Teisė“ mokymo programą bendrojo ugdymo mokykloms bei pilietiškumo pagrindų bendrąją programą, rašoma pranešime spaudai. Taip pat abi ministerijos bendradarbiaus integruojant teisinio švietimo turinį į dėstymo programas šalies profesinio mokymo mokyklose, kurs teisės pagrindų kvalifikacijos tobulinimo programą mokytojams ir toliau aktyviai vykdys visuomenės teisinio švietimo priemones ir veiklas, tokias kaip Konstitucijos egzamino organizavimas, visuomenės informavimas apie įvairius teisinės sistemos aspektus.

„Teisės žinios reikalingos ne tik ministrams ar politikams. Elementariausius ir būtiniausius teisinius dalykus turi išmanyti kiekvienas visuomenės narys. Teisiškai išprusęs žmogus bus doras ir sąžiningas valstybės pilietis, gerbiantis savo šalį ir jos įstatymus“, –  įsitikinęs teisingumo ministras J. Bernatonis.  

„Visi mokiniai susipažįsta su Konstitucija, įgyja esminių žinių apie žmogaus ir piliečio teises. Džiaugiamės, kad prie piliečių ugdymo mokyklose – talkindami kuriant ar atnaujinant mokymo programas, tobulinant mokytojų kompetenciją – aktyviai prisidės ir profesionalūs teisininkai“, – sakė švietimo ir mokslo ministras prof. D. Pavalkis.

„Baltijos tyrimų“ surengtos apklausos duomenimis, 83 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad teisės įvadas turėtų būti dėstomas mokyklose ir gimnazijose. Apklausa atskleidė, kad tik penktadalis (21 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad jiems pakanka žinių savo teisėms ginti, 34 proc. respondentų teigia, kad tokių žinių visiškai neturi ir 30 proc. norėtų gauti papildomos informacijos. Lietuvos žmonėms labiausiai trūksta informacijos, susijusios su žmogaus teisių apsauga (35 proc.), bendrųjų teisinių žinių (35 proc.) ir dar 35 proc. respondentų pažymėjo, kad jiems trūksta informacijos iš vartotojų teisių srities (35 proc.). Dar 28 proc. apklaustųjų įvardijo, kad jiems nepakanka informacijos darbo teisės klausimais ir 21 proc. respondentų – nuosavybės teisės klausimais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...