captcha

Jūsų klausimas priimtas

Etikos sargai įvertino viceministrų G. Černiausko ir D. Mažinto elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) antradienį nenustatė, kad eidamas sveikatos apsaugos viceministro pareigas socialdemokratas Gediminas Černiauskas būtų supainiojęs interesus.
G. Černiauskas, Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
G. Černiauskas, Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) antradienį nenustatė, kad eidamas sveikatos apsaugos viceministro pareigas socialdemokratas Gediminas Černiauskas būtų supainiojęs interesus. Tuo tarpu VTEK konstatavo, kad D. Mažintas interesus supainiojo.

„Bent jau tiek, kiek tyrimo dokumentai rodo, jis nusišalino kiek įmanoma visur, todėl jo elgesys pakankami yra pavyzdingas šitoje vietoje ir kalbėti apie pažeidimą nėra pagrindo“, – BNS sakė VTEK sekretoriato vadovas Tomas Čaplinskas.

Į VTEK dėl G. Černiausko kreipėsi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Agnė Bilotaitė. Parlamentarė suabejojo, ar nebuvo pažeisti viešieji ir privatūs interesai, kai įmonei „Sveikatos ekonomikos centras“, kurios vienas akcininkų yra G. Černiauskas, šių metų birželį buvo skirta 1,442 mln. litų parama.

Dėl buvusio sveikatos apsaugos ministro tyrimą atlieka ir teisėsauga.

Gruodžio pradžioje Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) pradėtas tyrimas dėl Sveikatos apsaugos ministerijos rengto konkurso į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovo postą. Į teisėsaugą dėl buvusio sveikatos apsaugos viceministro Gedimino Černiausko ir premjero Algirdo Butkevičiaus elgesio per šį konkursą kreipėsi taip pat A. Bilotaitė.

Generalinės prokuratūros konservatorė prašė atlikti tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, remdamasi paviešintu slapta darytu įrašu. Jame G. Černiauskas piktinasi konkurso komisijos narių sprendimu didesnį balą skirti tuometinei sveikatos apsaugos ministrės patarėjai Norai Ribokienei, kuri ir laimėjo konkursą. Įraše jis leidžia suprasti, jog turėjo būti pasirinktas kitas kandidatas – socialdemokratė Vilija Vertelienė, to esą pageidavo premjeras A. Butkevičius. G. Černiauskas taip pat N. Ribokienę vadino necenzūriniais žodžiais.

Po minėto slapto įrašo paviešinimo G. Černiauskas atsistatydino iš viceministro pareigų.

D. Mažintas interesus supainiojo

Buvęs kultūros viceministras Darius Mažintas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, nusprendė VTEK.

D. Mažintas, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Komisija nustatė, kad viešosios įstaigos „Culture live“ steigėjas D. Mažintas, eidamas kultūros viceministro pareigas, nenusišalino nuo klausimų rengimo ir svarstymo procedūrų bei ministerijoje priimtų sprendimų, susijusių su Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamais projektais, vykdymo kontrolės. VšĮ „Culture live“ Kultūros tarybai teikė paraiškas prašydama finansuoti kultūros projektus tuo metu, kai viceministras D. Mažintas kontroliavo šios tarybos veiklą.

VTEK konstatavo, jog D. Mažinto tarnybinis elgesys buvo veikiamas tiesioginio ir akivaizdaus privataus intereso sėkminga VšĮ „Culture live“, kurioje dirba jam artimi asmenys, veikla. Todėl jis, kaip vienas iš Kultūros ministerijos vadovų, turintis plačius įgaliojimus veikti ir pareigą elgtis apdairiai bei rūpestingai, siekdamas išvengti net interesų konfliktų ir šališkumo regimybės savo veikloje, Komisijos nuomone, aiškiai išreikštais veiksmais turėjo pareikšti nusišalinimą.

To nepadaręs, anot VTEK, D. Mažintas nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo imperatyvias nuostatas, įpareigojančias nusišalinti.

„Valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, einantiems vadovaujančias pareigas, taikytini itin aukšti ne tik profesinės kompetencijos, bet ir tarnybinės etikos nuostatų laikymosi standartai. Nes pagrįstų lūkesčių, kad šie asmenys veikia tik objektyviai, skaidriai ir nešališkai, turi ne tik visuomenė, bet ir visi kiti jiems tarnyboje pavaldūs tarnautojai“, – teigė VTEK.

Įvertinusi tyrimo metu surinktą informaciją Komisija taip pat nusprendė kreiptis į Kultūros ministeriją, siūlant įvertinti galimas interesų konfliktų grėsmes Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų administravimo srityje ir, siekiant užtikrinti priimamų sprendimų skaidrumą, nešališkumą bei objektyvumą, nedelsiant spręsti klausimą dėl šį fondą administruojančios Lietuvos kultūros tarybos pavaldumo bei veiklos reglamentavimo gerinimo.

Įvertinti situaciją prašė ir pats D. Mažintas

Į komisiją įvertinti šių aplinkybių atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms kreipėsi ir pats D. Mažintas, ir Seimo narys Vytautas Juozapaitis.

„Lietuvos kultūros tarybos paremtiems VĮ „Culture live“ projektams – „Koncertų meistriškumo pamokų ciklas legendinis pianistas“ ir „Žydų kultūros muzikinis paveldas Lietuvos kultūriniame kontekste“ finansavimas skirtas 2014 m. pirmąjį ketvirtį, kai nei aš nebedalyvavau „Culture Live“ veikloje, nei mano žmona nebevadovavo įstaigai, taip pat nei aš, nei su manimi susiję asmenys jau nebebuvome ir šios viešosios įstaigos steigėjai. Kalbėti apie Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo arba kitų įstatymų pažeidimą nėra jokio pagrindo“, – yra sakęs D. Mažintas.

Spalio pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi viešojoje erdvėje paskelbtas abejones dėl buvusio kultūros viceministro D. Mažinto brandos atestato tikrumo ir surinkusi papildomų duomenų, konstatavo, kad šis dokumentas yra suklastotas, primena ELTA.

Turimais duomenimis, Vilniaus „Santaros“ vidurinės mokyklos baigimo dokumentas, neva išduotas 1999 m. birželio 23 d., 2001 m. buvo pateiktas D. Mažintui stojant į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA).

Atliekant patikrinimą nustatyta, kad 1999 m. Vilniaus „Santaros“ vidurinę mokyklą baigusių mokinių sąrašuose D. Mažinto nėra, o Brandos atestatų ir jų priedų apskaitos knygoje nurodytu registracijos numeriu yra užregistruotas kito brandos atestato išdavimas kitam asmeniui.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, tokio dokumento suklastojimas ir jo panaudojimas turėtų būti kvalifikuotas kaip nesunkus tyčinis nusikaltimas. 2001 m., kai suklastotas dokumentas buvo pateiktas LMTA priėmimo komisijai, galiojusiame Baudžiamajame kodekse buvo įtvirtinta, kad asmeniui, padariusiam nesunkų tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję penkeri metai. Šiuo atveju senaties terminas suėjo 2006 m., todėl pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad be vidurinį išsilavinimą patvirtinančio brandos atestato asmuo neturi teisės studijuoti aukštesnės pakopos švietimo įstaigoje ir negali įgyti aukštojo išsilavinimo, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius pavedė prokurorams priimti sprendimą dėl galimybės taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...