captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nežymiai padaugėjo rinkėjų, sutrikusių dėl favoritų Seimo rinkimuose

Padidėjęs aktyvumas artėjant savivaldos rinkimams kol kas labai nepakoregavo didžiųjų partijų reitingų Seimo rinkimams, kurie vyks tik 2016 metais. Padaugėjo tik sutrikusių arba apolitiškų rinkėjų, kurie į šiuos rinkimus neitų visai arba nežinotų, už ką juose balsuoti.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Padidėjęs aktyvumas artėjant savivaldos rinkimams kol kas labai nepakoregavo didžiųjų partijų reitingų Seimo rinkimams, kurie vyks tik 2016 metais. Padaugėjo tik sutrikusių arba apolitiškų rinkėjų, kurie į šiuos rinkimus neitų visai arba nežinotų, už ką juose balsuoti.

Lapkričio mėnesį tokių rinkėjų dalis išaugo 3 procentais ir pasiekė 30 proc., rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio 14–24 dienomis atlikta apklausa.

Bendrovės „Baltijos tyrimai“ marketingo direktorius sociologas Romas Mačiūnas šio pokyčio nedramatizuoja.

„Vis dėlto reikia turėti mintyje, kad tai yra klausimas, už ką rinkėjai balsuotų per Seimo rinkimus. Nors dabar ir yra padidėjęs politinis aktyvumas dėl savivaldos rinkimų, ten situacija yra šiek tiek kitokia – be pagrindinių partijų, pastebima daugiau aktyvumo ir iš visuomeninių komitetų. Aš manau, kad nedidelis neapsisprendusiųjų padidėjimas yra susijęs su tuo, kad Seimo rinkimai yra dar gana toli“, – aiškino R. Mačiūnas.

Sociologas pažymi, kad dažnai savivaldos rinkimuose žmonės renkasi „šiek tiek kitaip nei per Seimo rinkimus“.

„Manau, kad šių duomenų nereikėtų projektuoti į savivaldos rinkimus. Savivaldos rinkimų rezultatai spręsis kiekvienoje savivaldybėje. Šiuose rinkimuose atsiranda daugiau nežinomųjų. Pirmą kartą patys rinksime merą“, – teigė R. Mačiūnas.

Lapkričio mėnesį rinkimų į Seimą reitinguose vyravo stabilumas. Partijų populiarumo pokyčiai sutilpo į trijų procentų paklaidos ribas.

Kaip parodė šių metų lapkričio apklausa, už Lietuvos socialdemokratų partiją rinkimuose į Seimą ketino balsuoti beveik ketvirtadalis – 23 proc. 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų.

Jei lapkritį būtų vykę rinkimai į Lietuvos Seimą, tai panaši dalis – po dešimtadalį ar kiek mažiau gyventojų būtų balsavę už šias keturias partijas: Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 10 proc., Darbo partiją – 9 proc., partiją Tvarka ir teisingumas – 9 proc. bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį – 8 proc.

Kiek daugiau nei 4 proc. nuo visų apklaustų Lietuvos gyventojų ketino balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, po 3 proc. – už Lietuvos lenkų rinkimų akciją bei Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus), o 1 proc. suaugusių šalies gyventojų nurodė, kad jei rytoj vyktų rinkimai, jie balsuotų už Lietuvos žaliųjų partiją.

Apklausa vyko 2014 m. lapkričio 14–24 dienomis. Apklausti 1096 Lietuvos gyventojai (nuo 15 metų), apklausa vyko 127 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...