captcha

Jūsų klausimas priimtas

Slapti VRM Centrinės duomenų bazė duomenys – it vieši

Kam naudojama slapta Vidaus reikalų ministerijos Centrinė duomenų bazė? Pareigų netekęs pasienietis liudija, kad visa apie asmenį surinkta konfidenciali informacija – lengvai prieinama, o už duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą apskritai nėra baudžiama.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Kam naudojama slapta Vidaus reikalų ministerijos Centrinė duomenų bazė? Pareigų netekęs pasienietis liudija, kad visa apie asmenį surinkta konfidenciali informacija – lengvai prieinama, o už duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą apskritai nėra baudžiama.

Kaupia ir intymią informaciją

„Informacija kaupiama apie kiekvieną pilietį. Pareigūnams žinomos ne tik žmogaus pajamos, turtas, bet visa informacija apie šeimos narius, jų sveikatą ir net tai, kokia žmogaus seksualinė orientacija ir su kuo jis bendrauja“, – tikino buvęs Pakrančių apsaugos rinktinės teisininkas Einaras Razma.

Vyras įsivėlė į teismų maratoną, kai pamėgino buvusiai kolegei iškelti baudžiamąją bylą už smalsumo tenkinimą slaptais dokumentais.

„Sukūrus Centrinę duomenų bazę, buvo kilęs skandalas, kad nuobodžiaujantys policininkai joje naršė asmeninius šalies vadovų duomenis. Tada atsirado apribojimai ir už neteisėtą duomenų rinkimą buvo numatyta atsakomybė. Tačiau aš pats įsitikinau, kad įstatymas neveikia“, – nuomonę dėstė buvęs pasienietis.

Skandalas Pakrančių apsaugos rinktinėje kilo po to, kai iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovybės atskriejo nurodymas išsiaiškinti, kas ir kodėl naršė sistemoje ir domėjosi Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininku Vladimiru Banel.

„Visi pamanė, kad tai aš darau, nes dirbau Teisės poskyryje ir man tuo metu buvo privalu atlikinėti tarnybinius patikrinimus dėl nusižengusių pareigūnų. Bėdų kildavo, jei tarnybinį patikrinimą reikėdavo atlikti dėl profesinei sąjungai priklausančių pareigūnų. Jiems iškart atsirasdavo užnugaris“, – tikino E. Razma.

Domėjosi draugių vyrais

Tačiau esą paaiškėjo, kad duomenų bazėje savo viršininku domėjosi tuometė Klaipėdos pasieniečių profsąjungos lyderė.

„Tuomet ir aš sužinojau, kad ir apie mane du kartus buvo renkami duomenys. Vieną kartą teisintasi, kad duomenų bazėje buvo naršoma, nes pareigūnė nežinojo, kaip rašyti mano vardą. Dėl antrojo karto niekas net nesiteikė pasiaiškinti“, – pasakojo E. Razma.

Buvusio pareigūno žodžiais, pasienio užkardoje dirbanti kolegė duomenų bazėje domėjosi įvairias pareigas užimančiais pareigūnais.

„Prasidėjus tyrimui, paaiškėjo, kad ji naršė kolegių pasieniečių duomenis, domėjosi jų vyrais. Pasiaiškinime ji vėliau rašė, kad pasieniečių profsąjungos pirmininku domėjosi, nes neva norėjo sužinoti, kada jo gimtadienis. Ir visi tuo patikėjo“, – stebėjosi E. Razma.

Teisės poskyryje specialistu dirbęs vyras tikino, kad bet kuris pareigūnas puikiai žino savo kompetencijos ribas.

„Juk landžiojant Centrinėje duomenų bazėje yra privalu įrašyti, kokiu pagrindu tai darai. Pasirodo, užtenka įrašyti, kad domiesi asmeniu norėdamas patikslinti duomenis. Mano manymu, tai – absurdas. Jei tikslini duomenis, vadinasi, tavo darbas – juos tvarkyti, įvesti, keisti. O nieko panašaus juk nevyksta, ir bet kuris antpečius turintis gali naršyti po Vidaus reikalų ministerijos, „Sodros“, „Regitros“ duomenis“, – tikino E. Razma.

Ar J. Razma – giminaitis?

Paaiškėjo, kad E. Razma duomenų bazėje domėjosi ir dar vienas kolega.

„Šis vėliau aiškino, kad jam buvo smalsu sužinoti, ar aš nesu Seimo nario Jurgio Razmos giminaitis. Neįtikėtina, tačiau vadovybei toks kolegos motyvas nepasirodė absurdiškas“, – piktinosi buvęs pareigūnas.

Jis du kartus dėl tokių duomenų rinkimo kreipėsi į prokuratūrą.

„Abu kartus prokuratūra nematė reikalo pradėti tyrimų. Kreipiausi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Viena nutartimi teismas skundą tenkino iš dalies, o sprendimą apskundus ta pati teisėja priėmė jau visai kitokią nutartį – atmetė mano skundą“, – stebėjosi vyras.

Nors už neteisėtą asmens duomenų rinkimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau teismų nutartyse teigiama, kad ne visuomet tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu.

„Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo pažymėta, kad pareigūnams draudžiama sistemoje rinkti informaciją apie asmenį vien tam, kad būtų patenkintas asmeninis smalsumas, tačiau kolegei tebuvo skirtas tik griežtas papeikimas“, – aiškino E.Razma.

Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Donatas Lengvinas tikino, jog tiki, kad pavaldinė duomenis apie buvusį kolegą rinko ne piktų kėslų vedama.

„Tai pirmas toks atvejis mūsų rinktinėje. R.Razma jau yra atleistas iš pareigų, o jam, matyt, labai nepatiko, kad juo buvo domimasi“, – teigė D. Lengvinas.

Smalsuolei atleido

Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Vladimiras Banel tikino, jog visai atsitiktinai sužinojo, kad juo buvo domimasi duomenų bazėje.

„Kreipiausi į Informatikos ir ryšių departamentą, gavau atsakymą, kas ir kodėl manimi domėjosi, ir jokių pretenzijų neturėjau“, – tvirtino V.Banel.

Pasieniečių profsąjungos pirmininkas prisipažino, kad būtų sunerimęs, jei juo būtų domėjęsis nepalankiai nusiteikęs asmuo.

„Juk visų, visur ir visada kas nors klausosi, seka. Mano manymu, atsakomybė turėtų būti už neatsakingą naudojimąsi šia sistema. Tačiau, kiek man žinoma, kolega buvo domėtasi pagrįstai. Jis buvo atleistas iš tarnybos, nes paaiškėjo, kad pateikė suklastotą aukštojo mokslo diplomo pripažinimo dokumentą“, – teigė V. Banel.

Tikrins pavaldinius

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis prisiminė, kad tai ne pirmas atvejis, kai pareigūnai duomenų bazėje naršo ne tarnybos tikslais.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kitų asmenų prašymu neteisėtai rinko duomenis apie žmonių privatų gyvenimą, juos atskleidė ir neteisėtai panaudojo.

Kiek anksčiau viešumoje nuskambėjo Panevėžio kelių policijos biuro viršininko istorija, kai jam buvo pareikšti įtarimai neteisėtai rinkus informaciją apie vieno verslininko teistumą.

„Po šių įvykių naudojimasis specializuotomis duomenų bazėmis buvo dar labiau sugriežtintas. Buvo apribota prieiga, o kiekvienas, kuris nori ką nors patikrinti, turi įvesti savo identifikavimo kodą“, – aiškino R. Matonis.

Pasak jo, Policijos departamentas patvirtinto korupcijos kontrolės planą, kuriuo tikimasi pažaboti bandymus neteisėtai rinkti informaciją.

„Šiame plane numatyta pareiga vadovams tikrinti pareigūnus, kurie turi teisę naudotis Centrine duomenų baze. Manome, kad tokiomis priemonėmis pavyks užkirsti kelią neteisėtam informacijos rinkimui“, – tikino R. Matonis.

Pasiteisinimai kelia juoką

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas nesuvaldė juoko, išgirdęs apie pasieniečių pasiteisinimus, kad VRM duomenų baze naudotasi neva norint sužinoti kolegos gimimo datą.

„Jei tai daroma ne tarnybos tikslais, tokiems pareigūnams turi būti uždrausta naudotis šia baze. Tai juk tarnybinis nusižengimas. O ką galvojo šių pareigūnų vadai? Mano manymu, jei tokia informacija nors vieną kartą pasinaudojama neteisėtai, prieiga pareigūnui turi būti atimta“, – tikino A. Anušauskas.

***

Remigijus Žemaitaitis, Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys:

Atsakomybė už tokių duomenų rinkimą yra ir jos būtų įmanoma pasiekti, jei ikiteisminio tyrimo pareigūnas būtų principingas. Jei duomenys surinkti turint tikslą informaciją perduoti tretiesiems asmenims, numatomas net laisvės apribojimas iki ketverių metų. Mano nuomone, tokių bazių informacija turi būti prieinama tik būtinai įrašius, dėl kokio ikiteisminio tyrimo yra renkama informacija.

O dabar kas kur nori, ten ir landžioja. Jei pasienietis domėjosi, kas yra politiko J. Razmos giminaitis, turėjo būti koks nors tyrimas. Jei teismas tokį įtariamojo argumentą pripažintų kaip tinkamą, šis pasienietis galėtų kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir laimėti bylą. Mano asmeniu taip pat buvo domėtasi, tačiau apie tai, kad klausomasi mano pokalbių, sužinojau tik tuomet, kai komisariato viršininkas oficialiai informavo Policijos departamentą apie Šilalės rajone vykstančius procesus.

Giedrius Danėlius, Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras:

Asmens gyvenimas yra neliečiamas ir neturint teisinio pagrindo tokiose sistemose naršyti negalima. Paaiškinimas, kad norėta sužinoti, kada yra gimtadienis, tikrai nėra tinkamas pretekstas ir nėra atsakomybę šalinanti aplinkybė. Pareigūnas nėra visiškai laisvas naudodamas tokias sistemas. Asmens privataus gyvenimo neliečiamumą saugo Konstitucija, o toks pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Jei sistemoje mėginama įrašyti, kad įeinama duomenų patikslinimui, spėju, kad taip apgaunama sistema. Juk Baudžiamajame kodekse numatyta, jog užtenka tokio nusižengimo, kad kiltų pasekmės. O dėl to, kad žmonės nežino, ar juos kas tikrino, jiems belieka galimybė kreiptis į policiją ir pamėginti užklausti. Tačiau kas būtų, jei trys milijonai gyventojų kreiptųsi?

Inspekcijos tyrimai

2011 m. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tyrė tris pažeidimus, susijusius su VRM Centrinio duomenų banko naudojimu.

Du skundai buvo dėl neteisėto asmens duomenų gavimo iš tos duomenų bazės.

 Vienas skundas – dėl informacijos nesuteikimo asmeniui, kai informacija apie jį buvo pateikta iš minėtos duomenų bazės.

Per 2011-uosius inspekcija ištyrė net 256 skundus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...