captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bandydami žiemišką nuotaiką pakelti saldumynais, galite sulaukti priešingo efekto

Nors daugelis užgriuvusią liūdną žiemišką nuotaiką bando pakelti, valgydami saldumynus, anot specialistų, to nereikėtų daryti, nes galima sulaukti atvirkštinio efekto ir pasijusti dar blogiau. Jie atkreipia dėmesį, kad kai kurie žmonės orų pokyčiams yra jautresni.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nors daugelis užgriuvusią liūdną žiemišką nuotaiką bando pakelti, valgydami saldumynus, anot specialistų, to nereikėtų daryti, nes galima sulaukti atvirkštinio efekto ir pasijusti dar blogiau. Jie atkreipia dėmesį, kad kai kurie žmonės orų pokyčiams yra jautresni.

„Orų pokyčiai gali sukelti pažeidžiamų, silpnesnių organizmo vietų reakciją. Jie žmones gali veikti labai skirtingai, nes tai priklauso nuo jų amžiaus, lyties, sveikatos būklės. Moksliniai tyrimai rodo, kad jautresnės yra moterys, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis“, – sako D. Stroputė.

Oro pokyčiai įtakos turi ir nesergantiems depresija

Gydytojai pastebi, kad, tamsėjant ir šaltėjant dienoms, didėja noras valgyti saldumynus, nes juose yra medžiagų, gerinančių nuotaiką. Ilgi tamsūs vakarai, vėlai pakylanti saulė, šviesos trūkumas – toks kiekvieną rudenį ateinantis ir žiemą besitęsiantis gamtos diktuojamas ritmas ilgina ne tik eiles prie saldumynų parduotuvių ar kavinių, kuriose galima užsisakyti tokių skanėstų, bet, anot psichikos sveikatos specialistų, daugėja darbo ir jiems.

„Šiuo periodu mes esame apgulti. Galiu pasakyti, kad pacientų padaugėja apie 30–40 proc.“, – tvirtina Šiaulių Dainų pirminės sveikatos priežiūros psichikos sveikatos centro psichiatras psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius. Jam pritaria ir Žemaitijos psichikos sveikatos centro direktorė psichiatrė psichoterapeutė Stefa Naujokienė, tvirtinanti, kad nuotaikų svyravimas yra itin jaučiamas šaltuoju metų laiku.

Jos teigimu, tie žmonės, kurie neserga depresija, gali pasijusti pavargę, mieguisti, norėti daugiau saldumynų, bet šie žmonės dažnai randa kitų būdų, kaip suvaldyti vadinamąją rudeninę depresiją, todėl į specialistus nesikreipia. Psichoterapeutė pastebi, kad pacientai, kurie vasaros metu buvo sumažinę ar net nutraukę vaistų vartojimą, dažnai, prasidėjus šaltajam metų laikui, sugrįžta, prašydami pagalbos.

Kai kuriuos šviesa gali veikti neigiamai

Dalia Stroputė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto mokslininkė sako, kad naudingas šviesos poveikis buvo žinomas ir terapijoje naudojamas jau seniai. Anot jos, šviesos naudą galime pastebėti ne tik skirtingu metų laiku. Žmonės, dirbantys uždarose patalpose, į kurias nepatenka natūrali šviesa, dažnai jaučia nuovargį, energijos trūkumą, blogą nuotaiką.

„Tai susiję su tokiais hormonais kaip kortizolis ir melatoninas. Kortizolio kiekis paprastai padidėja ryte. Tai vadinamasis streso hormonas, kuris suaktyvina, paruošia mus veiklai. Tuo pačiu metu sumažėja melatonino kiekis, kuris yra vadinamas miego hormonu. Paprastai melatonino kiekis padidėja vakarais ir paruošia mus miegui, padeda mums išsimiegoti. Šviesa, kuri patenka per mūsų akis, turi sugebėjimą tiesiogiai slopinti melatonino kiekį“, – aiškina D. Stroputė.

Mokslininkė taip pat priduria, kad ne visi tyrimai rodo, jog saulė žmogų veikia gerai. Žmones, turinčius emocinių sutrikimų, saulės šviesa gali veikti atvirkščiai – neigiamai. Pavyzdžiui, kai gamta bunda ir viskas aplinkui džiaugiasi, linkusiems į liūdesį žmonėms būna dar liūdniau. Būtent todėl pavasarį psichikos sveikatos centrai sulaukia kito pacientų pagausėjimo. Pasak D. Stroputės, tai, kad orai turi įtakos žmogaus savijautai – neabejotina, tačiau jie nėra pagrindinė tos savijautos priežastis.

„Orų pokyčiai gali sukelti pažeidžiamų, silpnesnių organizmo vietų reakciją. Jie žmones gali veikti labai skirtingai, nes tai priklauso nuo jų amžiaus, lyties, sveikatos būklės. Moksliniai tyrimai rodo, kad jautresnės yra moterys, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis“, – D. Stroputė.

Saldumynais prastos nuotaikos kelti nepataria

Šiaulių Dainų pirminės sveikatos priežiūros psichikos sveikatos centro psichiatras psichoterapeutas priduria, kad, jei žmogus namuose laiką leidžia prieblandoje ar net tamsoje, kyla 70 proc. tikimybė, kad toks žmogus serga depresija. V. Bartkevičiaus teigimu, vienas iš būdų užkirsti kelią depresijai, šiai dar net neprasidėjus, – turėti šviesesnius namus.

Pašnekovai pataria, kad galima imtis labai paprastų veiksmų, siekiant pagerinti nuotaiką šaltuoju metų laiku. Jeigu įmanoma, reikėtų pasistengti daugiau laiko praleisti lauke, nes net ir apniukusią dieną lauke yra šviesiau nei ryškiai apšviestoje patalpoje. Be to, nuo depresijos gelbsti aktyvi veikla, sportas.

Jau minėti saldumynai taip pat padeda pasijusti geriau, nes jie padidina seratonino, laimės hormono, kiekį. Nors dažnas nežinome, kad saldumynuose yra seratonino, bet jaučiame, koks maistas pakelia nuotaiką, todėl, jausdamiesi blogai, valgome būtent tokį maistą. Tačiau, kaip pataria specialistai, tuo piktnaudžiauti nereikėtų.

Psichiatrė S. Naujokienė juokauja, kad nė vienas dar nepasveiko nuo depresijos, valgydamas saldainius, ir to nereikėtų tikėtis, nes seratonino kiekis saldumynuose yra mažas. Be to, valgant daugiau saldumynų, auga svoris, o tuomet kyla antrinė depresija dėl pasikeitusios išvaizdos.

Saldumynai gal ir neišgydys, tačiau pokalbiai su artimais žmonėmis, pavyzdžiui, apie jų receptus ar skanėsto gaminimas kitiems galėtų padėti, pataria psichikos sveikatos specialistai. Anot psichiatrės S. Naujokienės lengviau pasijusti padeda ir iškritęs sniegas.

„Tada lauke, nors ir naktis, vis tiek būna šviesiau ir tada po truputį žmonės ima atsigauti. Dažniausiai po Naujųjų metų jaučiame palengvėjimą“, – sako pašnekovė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...