captcha

Jūsų klausimas priimtas

E. Gudavičius 85-ąjį gimtadienį minėjo kalbėdamas apie istoriją

85-ąjį gimtadienį švenčiantis istorikas Edvardas Gudavičius vengia viešumo, bet trečiadienį sutiko dalyvauti 2014 m. į lietuvių kalbą išverstos Oskaro Haleckio knygos „Europos istorijos ribos ir skirstymai“ pristatyme ir diskusijoje „Europa, jos ribos ir Lietuva“ Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.
J. Kalinsko (15min.lt) nuotr.
J. Kalinsko (15min.lt) nuotr.

85-ąjį gimtadienį švenčiantis istorikas Edvardas Gudavičius vengia viešumo, bet trečiadienį sutiko dalyvauti 2014 m. į lietuvių kalbą išverstos Oskaro Haleckio knygos „Europos istorijos ribos ir skirstymai“ pristatyme ir diskusijoje „Europa, jos ribos ir Lietuva“ Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.

Diskusiją moderavęs istorikas Alfredas Bublauskas juokavo, kad kolegą į šventinę diskusiją prisikviesti pavyko tik pasakius, kad jam bus leidžiama kalbėti, kiek norės ir tinkamai pristatyti knygą, kuriai parašė įvadą.

Pristatydamas rudenį išleistoje knygoje aprašytą savo požiūrį į Europos istorijos formavimąsi, E. Gudavičius pabrėžė, kad, jo supratimu, Lietuva istorijos objektu tapo tik tada, kai susikūrė valstybė.

„Nesupraskite, kaip priekaišto, bet man tenka prisiminti Rimanto Vėbros pasakymą: „Nėra pono – nėra tautos“. Yra tik gentis. Turi, deja, kažkas nusavinti dalį produkto, kad galėtų vadovauti. O kaip kitaip? Komunistai bandė išspręsti tą reikalą kitaip, bet matėme, kas išėjo. Žinoma, tą produktą reikia dalintis žmogiškai. Ir čia dar yra mums ko mokytis, kad išmoktume tai daryti“, – sakė E. Gudavičius.

Jis pripažino, kad ir seniau, ir dabar didikai gyveno žmoniškai, o kiti – ubagiškai.

„Kai kas yra ubagai ir iki šiandien. Turiu tai pripažinti, nes negaliu plaučių uždegimo vadinti sloga. Kaip mums tapti geriau gyvenantiems? Dirbti, dirbti ir  dar kartą dirbti. Kito sprendimo nėra“, – mokė garbingą sukaktį švenčiantis E. Gudavičius.

Pasak jo, Lietuva tapo Europos dalimi tada, kai apsikrikštijo, kad ir kaip tai kas nors norėtų neigti. Tada atsirado dinastija. Nuo XIV a., pasak E. Gudavičiaus, galima kalbėti apie Gediminaičius kaip europiečius.

„Galiu sakyti, kad nekrikštas – ne europietis. Nėra pono – nėra tautos, bet, jei yra ponai, tai kiek yra tautos? Jei šiandien didelė dalis sako: „Aš neginsiu Lietuvos, man prie ruso buvo geriau“, tai ar tai yra lietuviai ir ar tai yra lietuviška savimonė?“ – į šiandieną apeliuodamas retorinių klausimų nevengė E. Gudavičius.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...