captcha

Jūsų klausimas priimtas

Absoliuti dauguma gyventojų dėl pažeistų teisių niekur nesikreipia

Absoliuti dauguma – 95 proc. – gyventojų, manančių, kad jų teisės buvo pažeistos, niekur dėl to nesikreipė, parodė Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) užsakymu spalį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Absoliuti dauguma – 95 proc. – gyventojų, manančių, kad jų teisės buvo pažeistos, niekur dėl to nesikreipė, parodė Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) užsakymu spalį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Ankstesniais metais savo teises buvo linkę ginti penktadalis ar daugiau respondentų (2012 metais – per 18 proc., 2010 metais – per 22 proc.).

Kaip spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ŽTSI direktorė Dovilė Šakalienė, iš tų 95 proc. didžioji dauguma – 66 proc. – nieko nebando daryti, nes netiki, jog kažkas pasikeis, o beveik penktadalis – dėl to, kad nežino, kur kreiptis.

„Mes turėtume neužsiimti saviplaka ir nemanyti, kad žlugo mūsų valstybė, pasitikėjimas ja – mes taip pat patyrėme priešišką (europines vertybes niekinančios propagandos iš Rytų) veikimą ir tai mums padarė žalą. Mes tai turime pamatyti, suprasti, pripažinti ir judėti toliau ir tada labiau koncentruotis būtent į tą žmonių skaičių, kurie nežino, ką daryti, nežino, kur kreiptis, nes iš tiesų žinomumas apie valstybės institucijas, kurios tiesiogiai užtikrina žmogaus teisių apsaugą, teikia pagalbą, jas gina, yra tragiškas“, – dėstė D. Šakalienė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos gyventojai labiausiai pažeidžiama pilietine ir politine teise laiko teisę į teisingą teismą (vertinimų vidurkis 10 balų skalėje – 6,47, kur 1 reiškia mažiausią, o 10 – didžiausią pažeidžiamumą).

Pasak ŽTSI, palyginti su 2012 metų tyrimu, pastebima bendra visų apklausoje aptariamų teisių pažeidžiamumo suvokimo didėjimo tendencija. Ypač padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad labiausiai pažeidžiama jų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą (2014 metais – 6,11, 2012 metais – 5,25).

„Galima daryti prielaidą, kad gyventojams tampant labiau informuotais apie žmogaus teises plačiąją prasme, jie gali geriau įvertinti, kai šios teisės nėra tinkamai įgyvendinamos“, – nurodo ŽTSI.

„Vilmorus“ apklausoje dalyvavo 1004 respondentai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...