captcha

Jūsų klausimas priimtas

Požeminės perėjos: nors saugios ir techniškai tvarkingos, bet gyventojai jas aplenkia

Dažnas miestietis, užuot ėjęs požemine perėja, kelią kerta kitoje vietoje. Pasak jų, tai kur kas saugiau nei kelti koją į ne visada švarias ir geros būklės požemines perėjas. Savivaldybių darbuotojai aiškina, kad perėjos yra saugios ir techniškai tvarkingos. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Dažnas miestietis, užuot ėjęs požemine perėja, kelią kerta kitoje vietoje. Pasak jų, tai kur kas saugiau nei kelti koją į ne visada švarias ir geros būklės požemines perėjas. Savivaldybių darbuotojai aiškina, kad perėjos yra saugios ir techniškai tvarkingos.

Sostinėje 6 iš 16 požeminių perėjų stebi vaizdo kameros. Kiti šalies miestai tokio komforto sau leisti negali, nes tai esą per brangu.

„Kiek tik įmanoma, stengiuosi neiti požemine perėja. Vakarais einu šiuo viaduku, nes požemine perėja nedrįstu. Iš tikrųjų į daugelį požeminių perėjų baugu kelti koją. Jos menkai apšviestos, prišnerkštos, o nosį riečia šlapimo tvaikas“, – LRT.lt sakė sostinės Šeškinės mikrorajone sutikta vilnietė.

Panašiai kalba ir kiti prie Vingio parko požeminės perėjos sutikti, miestiečiai Dažnai į akis esą krinta skylančios sienos ir aptrupėję laiptai, dulkių sluoksnis siekia kelis centimetrus, gąsdina tamsa ir galimi apiplėšimai.

Visa tai išgirdęs Arūnas Visockas, Vilniaus savivaldybės Statinių skyriaus vedėjas, tvirtina, kad sostinėje esančios perėjos yra saugios ir techniškai tvarkingos.

Perėjos esą prižiūrimos kaip ir kiti inžineriniai statiniai, t.y. tiltai ir viadukai. Jos šluojamos, renkamos šiukšlės, uždažomi grafičiai, atliekami kiti smulkūs remonto darbai – tinkavimas, betonavimas ir laiptų remontas. Pasak A. Visocko, požeminės perėjos prie Europos prekybos centro grindys plaunamos ir šlapiuoju būdu su chemikalais.

„Dėmesio perėjoms užtenka. Psichologiniu požiūriu žmonėms sudėtinga leistis po žeme, tačiau kaip inžinerinis statinys – tai vienas iš saugiausių būdų pereiti gatvę. Ateityje numatoma įrengti perėją Laisvės prospekte ir dar vieną – Santariškėse“, – tikino A. Visockas.

Nusikaltimų, kurie įvykdomi požeminėse perėjose, statistika nevedama, tačiau, pasak pareigūnų, visuomet saugiau eiti požeminėmis perėjomis, mat žmonių, nukentėjusių jose, yra daug mažiau nei nukentėjusių eismo įvykiuose einant per gatvę.

Iš viso Vilniuje yra 16 požeminių perėjų. Iš jų 10 yra su apšvietimu, likusios jo neturi. Šešiose perėjose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje daugelis perėjų yra apšviestos, tačiau jose vaizdo stebėjimo kamerų nėra.

„Požeminės perėjos yra apšviestos. Visko buvo seniau. Praėjusių metų rudenį ir groteles buvo pavogę vienoje perėjoje. Tai tada tikrai buvo problemėlė ir žmonės skambino, kad negali praeiti. Niokodavo anksčiau tas perėjas, bet paskutiniu metu ramiau, o šiais metais nusiskundimų nebuvo. Tokio komforto kaip vaizdo stebėjimo kameros neturime“, – sakė Kęstutis Barzda, Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas.

Kaip LRT.lt komentavo Liudvikas Dūda, Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius, vaizdo stebėjimo kameras įrengti problemiška ir dėl to, kad uostamiestyje šios perėjos yra nutolusios nuo centro, tad reikia papildomų investicijų. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...