captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teismas išteisino aukšto rango policijos pareigūnus

Penki policijos pareigūnai, neužkirtę kelio Drąsiaus Kedžio planuojamoms žudynėms Kaune, išteisinti, penktadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

Penki policijos pareigūnai, neužkirtę kelio Drąsiaus Kedžio planuojamoms žudynėms Kaune, išteisinti, penktadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Apylinkės teismo teisėjų neįtikino pagrindinio liudytojo, D. Kedžio draugo Mindaugo Žalimo, argumentai.Teismas konstatavo, kad visi kaltinamieji jiems inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Kaltinamųjų veiksmai, kuriuos prokuroras kvalifikuoja kaip piktnaudžiavimą tarnyba, buvo nukreipti į D. Kedžio paiešką. Byloje nėra nei menkiausio duomens, kad jie siektų priešingo rezultato, t.y. šio asmens buvimo vietos nustatymo ir jo sulaikymo apsunkinimo bei atitinkamai neturtinės žalos padarymo institucijoms ir fiziniams asmenims, ar sąmoningai leistų tokioms pasekmėms kilti.

Kaltinamajame akte buvo nurodoma, kad T. Ulpis ir E. Damukaitis, nepradėję operatyvinio tyrimo, neužtikrino jo pradėjimo, kad patikrintų M. Žalimo pateiktą informaciją ir tuo pačiu užkirstų kelia Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymams. Ištirti bylos duomenys rodo, kad M. Kedžio pateikta informacija T. Ulpis pasidalino su Vilniaus apygardos prokuratūros vadovybe, ir ji buvo pradėta realizuoti ikiteisminiame tyrime dėl galimo mergaitės seksualinio išnaudojimo. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui pradėti ir operatyvinio tyrimo bylą neleidžiama.

Teismo vertinimu kaltinamajame akte minimas raštas, kurio suklastojimas ir panaudojimas inkriminuojamas V. Račkauskui ir E. Damukaičiui, neatitinka dokumento sąvokos.

Teismas pažymėjo, kad spręsti subjekto, nužudžiusio J. Furmanavičių ir V. Naruševiečienę, klausimo šią bylą nagrinėjantis pirmos instancijos teismas negali. Bylos nagrinėjimo teisme ribos įpareigoja teismą bylą nagrinėti tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje kaltinimai J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymais pareikšti nebuvo, ir ji dėl šių nusikalstamų veikų ir jas padariusių asmenų nagrinėjimui teisiamajame posėdyje perduota nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, teismas pabrėžė, kad nebuvo svarstyta T. Ulpio ir E. Damukaičio kaltė neužkirtus kelio D. Kedžiui ir jo bendrininkams nužudyti J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę.

„Teismas nepatikėjo M. Žalimo parodymais, t.y. toje dalyje, kur jis teigė, kad iš anksto įspėjo apie planuojamo nužudymo detales, ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį“, – žurnalistams sakė teisėjas Valerijus Paškevičius. Tačiau teismas patikėjo ta dalimi, kur M. Žalimas teigė, jog ieškojo perdaryto šaunamojo ginklo.

Pagrindinis argumentas, dėl kurio teismas suabejojo M. Žalimo, kaip liudytojo parodymais, buvo, kad jo parodymai buvo nenuoseklūs, tarpusavyje prieštaringi, prieštaravo kitų liudytojų ir kaltinamųjų parodymams. Nors šioje istorijoje daug kritikos strėlių sulaukė prokuratūra, tačiau teismas jos darbo nevertino.

Prokuroras Arūnas Verenius kol kas negalėjo atsakyti, ar nuosprendį skųs – tam turima 20 dienų. Pagal visus kaltinimus visiems kaltinamiesiems jie atmesti.

„Teismas pasakė, kad nepatikėjo M. Žalimo parodymais, tai reikia žiūrėti ir vertinti. (...) Įstatymas visiems suteikia lygias teises susipažinti, išsianalizuoti, apskųsti. Čia tiktai pirmoji instancija, o toliau žiūrėsime, ar yra pagrindo skųsti, ar įtikino nuosprendis ir jo motyvai, ar ne“, – kalbėjo valstybės kaltintojas.

Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas T. Ulpis tikino žinojęs, kad visi kaltinamieji nepadarę nusikalstamų, tačiau tam pasakyti pirmos instancijos teismui esą prireikė trejų metų.

„Tai man iš karto kyla klausimai: o kas pradėjo šitą bylą?, – klausė jis.

Perklausus, kas pareigūnų atžvilgiu pradėjo bylą, T. Ulpis dėstė, jog „tie, kurie pradėjo šią bylą jos baigtį žinojo iš anksto, jog ji pasibaigs niekuo“. Tokia situacija, susijusi su šalies teisėsaugos institucijomis esą yra jau ne pirma.

„Yra kaip yra, pas mus tokia šalis. Pas mus visi ieško priešų, kur kas. Galiu pasakyti: priešai šiandien yra tie, kurie tokias bylas kuria. Čia yra valstybės priešai, t.y. kenkimas žmonėms, kurie sąžiningai tarnavo, dirbo, sistema ir visa kt. Kažkas dėl tam tikrų asmeninių ambicijų kažką bando pasidaryti, o rezultatas yra vienas“, – užuominomis kalbėjo T. Ulpis. Buvęs aukšto rango pareigūnas nedžiūgavo, tačiau pripažino savo pergale tikėjęsis ir tikino, kad teisingumas Lietuvoje egzistuoja.

„Tie, kas darė šita bylą , laimėjo tik tada, kai tai padarė, jiems rezultatas neįdomus, nors žinojo kuo pasibaigs šita byla“, – kartojo T. Ulpis.

Buvęs generalinio policijos komisaro pavaduotojas V. Račkauskas taip pat tikino, kad nė vienas iš kaltinamųjų nepadarė jokios nusikalstamos veikos, o bylinėtis teko per trejus metus.

„Mes pilnai įrodėme, kad netgi pirmasis įtarimas mano ir kitų vyrų atžvilgiu buvo suklastotas t.y. jisai paremtas visiškai nesant jokių absoliučiai įrodymų“, – sakė jis.

V. Račkauskas vėlgi neįvardijo, kad ta darė ir siūlė paklausti tų, kurie vedė baudžiamąjį tyrimą. Pasak buvusio generalinio policijos komisaro pavaduotojo, tuo siekta jį atleisti iš pareigų, „kad nesimaišytų tiems, kuriems trukdė daryti nusikaltimus“.

V. Račkauskas kol kas negalėjo pasakyti, ar planuoja grįžti į tarnybą, teistis su M. Žalimu.

„Pasidžiaugsiu, o tada pagalvosiu.(...) Manau, šitoje byloje liko daug neatsakytų klausimų kodėl aš buvau apkaltintas nebūtais dalykais, kodėl man buvo pareikšti nebūti įtarimai tokia forma, teiginiais, kurie nebuvo paremti absoliučiai jokiais įrodymais ir jie man buvo taikomi pusė metų“,– neabejojo V. Račkauskas ir žadėjo ieškoti atsakymų į tai galbūt ir teismuose.

Kaip ELTA jau rašė, būtent M. Žalimas pranešė prokurorams apie pareigūnų – tuomečio generalinio policijos komisaro pavaduotojo V. Račkausko, buvusio Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Tomo Ulpio, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininko Emilijaus Damukaičio ir dviejų operatyvininkų – Dariušo Sinkevičiaus ir Vitalijaus Vitkovskio – neveiklumą. Jis teigė, jog žudynių išvakarėse, 2009-ųjų spalio 4-ąją, buvo atvykęs į Policijos departamentą Vilniuje ir pranešė, jog kaunietis D. Kedys planuoja žudynes.

Nužudytos kaunietės Violetos Naruševičienės tėvai ir sesuo Laimutė Stankūnaitė bei Kauno teisėjo Jono Furmanavičiaus motina Anelė Furmanavičienė šioje byloje pripažinti nukentėjusiais.

Ikiteisminio tyrimo, pradėto 2011 metų rudenį, metu buvo aiškinamasi, ar Policijos departamento ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai ėmėsi visų įstatyme numatytų priemonių, kad 2009 m. spalį būtų užkirstas kelias Kauno apygardos teismo teisėjo J. Furmanavičiaus ir kaunietės L. Stankūnaitės sesers V. Naruševičienės nužudymams, ar nuo prokurorų nenuslėpė nužudymui išsamiai atskleisti ir ištirti reikšmingų aplinkybių, asmenų, žinančių kokių nors bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Apie pareigūnų – tuomečio generalinio policijos komisaro pavaduotojo V. Račkausko, buvusio Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo T. Ulpio, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininko E. Damukaičio ir dviejų operatyvininkų – D. Sinkevičiaus ir V. Vitkovskio – neveiklumą prokurorams pranešė D. Kedžio draugas Mindaugas Žalimas. Jis teigė, jog žudynių išvakarėse 2009-ųjų spalio 4-ąją buvo atvykęs į Policijos departamentą Vilniuje ir pranešė, jog kaunietis D. Kedys planuoja žudynes.

Vyras tvirtino pranešęs policijos generalinio komisaro pavaduotojams V. Račkauskui ir Algirdui Stončaičiui, tuomečiam kriminalinės policijos pareigūnui T. Ulpiui apie D. Kedžio ketinimus 2009 metų spalį nušauti Kauno apygardos teismo teisėją J. Furmanavičių, savo dukters motiną L. Stankūnaitę, jos seserį V. Naruševičienę, buvusį Seimo Pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninį padėjėją Andrių Ūsą. D. Kedys šiuos asmenis kaltino pedofilija ir sąvadavimu. A. Ūsas 2010 m. vasarą mįslingomis aplinkybėmis mirė.

Generalinė prokuratūra Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui baudžiamąją bylą dėl Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų veiksmų tiriant teisėjo J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymą perdavė spalio 11-ąją.

2011 m. lapkričio 14 dieną, prokurorams pareiškus įtarimus generalinio komisaro pavaduotojui V. Račkauskui, jis atsistatydino. Iš pareigų taip pat pasitraukė ir įtariamuoju tapęs T. Ulpis.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...