captcha

Jūsų klausimas priimtas

Notarė: testamentas ir dovanojimo sutartis neįpareigoja teikti išlaikymo

Artimiesiems padovanojęs arba testamentu palikęs užgyventą turtą, senyvo amžiaus žmogus negali tikėtis, kad paveldėtojas jį išlaikys ir prižiūrės, nes dovanojimo sutartyje jokios sąlygos nenurodomos, o testamentas įsigalioja tik po mirties, sako notarė Svajonė Šaltauskienė. „Jei pagrindinis noras – gauti išlaikymą, [...] siūloma sudaryti išlaikymo arba rentos iki gyvos galvos sutartį. Tačiau ta sutartis reiškia, kad turtas turi būti perleidžiamas asmeniui, kuris turės teikti minėtą išlaikymą, o nuosavybės teise turtas jau priklausys rentos mokėtojui“, – teigia ji.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Artimiesiems padovanojęs arba testamentu palikęs užgyventą turtą, senyvo amžiaus žmogus negali tikėtis, kad paveldėtojas jį išlaikys ir prižiūrės, nes dovanojimo sutartyje jokios sąlygos nenurodomos, o testamentas įsigalioja tik po mirties, sako notarė Svajonė Šaltauskienė. „Jei pagrindinis noras – gauti išlaikymą, [...] siūloma sudaryti išlaikymo arba rentos iki gyvos galvos sutartį. Tačiau ta sutartis reiškia, kad turtas turi būti perleidžiamas asmeniui, kuris turės teikti minėtą išlaikymą, o nuosavybės teise turtas jau priklausys rentos mokėtojui“, – teigia ji.

Nors sutartį, kaip pastebi S. Šaltauskienė, šalims sutarus, galima nutraukti, ji vis tiek rizikinga abiem pusėms. Pavyzdžiui, jei sutartis bus nutraukta teismine tvarka, stipriai nukentėti gali ir senolį išlaikęs asmuo: „Tu teiki išlaikymą, o, jei tavo finansinė padėtis ar sveikata staiga pablogėja ir nebegali išlaikymo teikti, rentos, išlaikymo gavėjas turi teisę kreiptis į teismą. [...] kai sutartis nutraukiama, paslaugos gavėjas susigrąžina daiktą, o asmuo, kuris tikrai savo darbu prisidėjo ir gal netgi patyrė finansinių išlaidų, susigrąžinti nieko negali.“

– Už pagalbą ir priežiūrą senolis juo besirūpinančiam asmeniui paprastai atiduoda savo užgyventą turtą. O svarbiausias ir brangiausias turtas yra namai. Populiariausi tokių santykių teisinio įforminimo būdai – testamentas, dovanojimas arba rentos (išlaikymo) iki gyvos galvos sutartis. Kuo šie tiesiniai instrumentai skiriasi? Kuris geriausiai apsaugos ir užtikrins seno žmogaus interesus?

– Teisingai pastebėjote, kad šios trys notarinių veiksmų rūšys labai panašios, tačiau iš esmės skiriasi savo pasekmėmis ir teisiniais pagrindais. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ko asmuo, kuris nori perleisti turtą, tikisi. Jeigu jo pagrindinis noras – gauti išlaikymą (t. y. už perleistą turtą gauti tam tikrų paslaugų, globą susirgus, būti aprūpintas maistu, gyvenamąja patalpa, gauti komunalinių paslaugų apmokėjimą), tokiais atvejais siūloma sudaryti išlaikymo arba rentos iki gyvos galvos sutartį. Tačiau ta sutartis reiškia, kad turtas turi būti perleidžiamas asmeniui, kuris turės teikti minėtą išlaikymą. Ir nuosavybės teise turtas jau priklausys rentos mokėtojui, tai yra išlaikymo teikėjui.

Kartais senyvo amžiaus žmonės bijo perleisti turtą, nes galvoja, kad paskui negaus išlaikymo. Šie nuogąstavimai teisingi, nes, sudarius išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ją nutraukti dėl esminio pažeidimo (jei išlaikymas bus nebeteikiamas) galima tik teismine tvarka. Žinoma, įstatymų leidėjas yra nustatęs daug saugiklių, kaip apsaugoti asmenį, kad pareigos tikrai būtų vykdomos. Pirmiausia perleidžiamas turtas negali būti parduotas kitiems asmenims, į jį negali būti nukreipiamas kitų kreditorių išieškojimas, jis negali būti įkeistas, išskyrus tuos atvejus, kai pats išlaikymo gavėjas sutinka. Antras saugiklis – jei, sudarius išlaikymo iki galvos sutartį, nepraeina 30 dienų (t. y. išlaikymo gavėjas miršta), sutartis laikoma negaliojančia ir turtas paveldimas bendrais pagrindais.

Pasitaiko, kad senyvo amžiaus žmonės nori palikti turtą testamentu, paskiria įpėdinius ir prašo į testamentą įrašyti vieną sąlygą – kad paveldėtojas tą seną žmogų išlaikytų. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad testamentas negalioja, kol testatorius yra gyvas. Jis pradės galioti tik testatoriui mirus, todėl visi įsipareigojimai iki testatoriaus mirties negali būti įtraukiami į testamentą.

– Testamentas yra kaip avansas?

– Taip, kaip avansas, bet jis realiai nevykdomas ir reikalauti jo vykdyti negalima. Kodėl atkreipiu dėmesį? Nes testamentų rūšių Lietuvoje yra ne viena. Tai – ne tik pas notarą tvirtinami oficialieji testamentai. Tai gali būti ranka parašyti asmeniniai testamentai, kuriuos testatorius atneša notarui tik saugoti ir užregistruoti. Tokiu atveju pareiga žinoti įstatymus tenka pačiam asmeniui, kuris palieka testamentą. Kitas vertus, slaptas testamentas užklijuotame voke nėra žinomas ir tam asmeniui, kuriam turtas yra paliktas, todėl tikėtis kažkokio išlaikymo iš tokio asmens galima tik morališkai.

Taip pat reikėtų išskirti dovanojimo sutartį. Ji nuo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties iš esmės skiriasi, nes dovana yra besąlyginis turto atidavimas, o dovanos gavėjas dovanotojui neprivalo nieko vykdyti. Tai vienas esminių skirtumų, nes išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje yra dvi pareigos. Viena – rentos, išlaikymo gavėjas perleidžia turtą, antra – išlaikymo teikėjas teikia sutartyje išvardytas paslaugas, kurias jis įsipareigojo teikti.

– O dovanojimo sutartyje negalima nurodyti jokių savo norų?

– Dovanojimas yra besąlyginis. Dovanojimo sutartyje galima nurodyti tik tikslą – kam padovanotas daiktas galėtų būti panaudotas. Tai negali būti siejama su išlaikymo santykiais, kuriuos reguliuoja išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Žinoma, pasitaiko dovanojimo sutarčių, sudaromų su artimais giminaičiais, vaikais žodžiu sutarus, kad jie išlaikys, prižiūrės. Tokiais atvejais notarai siūlo saugiklius – nustato valdymo teisę, t. y. teisę iki gyvos galvos naudotis padovanotu turtu. Taip užtikrinama teisė neprarasti būsto, jame gyventi. Tačiau tikėtis, kad asmenys, kuriems turtas buvo padovanotas, vykdys pareigas, perleidėjai neturi galimybės. Taip pat jie negalės savo pažeistų teisių ginti teismine tvarka.

– O dovaną (namą, butą) galima susigrąžinti?

– Be abejo. Yra atskiras straipsnis, kai dovanotojas gali vienašališkai nutraukti sutartį. Tai būtų gana baisūs atvejai: kai apdovanotas asmuo prieš dovanotoją atlieka baudžiamąsias veikas (sunkus kūno sužalojimas, nužudymas). Tada netgi teisų perėmėjai gali reikalauti dovaną grąžinti. Taip pat teismą gali nustatyti moralės požiūriu griežtai smerktiną elgesį. Jei tai nustatoma, per vienus metus nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, galima reikalauti dovaną grąžinti. Tačiau dovanotojas turi įrodyti, kad tai tikrai prieštarauja gerai moralei.

– Kas įeina į sąvoką „išlaikymas iki gyvos galvos“?

– Sąvoka gana plati ir įstatyme pateiktas sąrašas tikrai neišsamus. Kiekvienas, kuris perleidžia turtą, gali įrašyti kokias tik nori pareigas, kurias turėtų atlikti išlaikymo teikėjas. Pats įstatymas pateikia tokį pavyzdinį sąrašą: aprūpinimas maistu, drabužiais, ligos atveju – reikiama medicinine pagalba, gyvenamąja patalpa. Bet dažniausiai išlaikymo gavėjai (asmenys, kurie perleidžia turtą) įrašo įvairiausių dalykų: nuvežti į kapus, bažnyčią, pas giminaičius, nurodoma, kiek kartų per metus.

Reikia atkreipti dėmesį, kad tai, kas įrašyta sutartyje, bet nevykdoma, teismine tvarka galėtų būti pripažįstama kaip esminis sutarties pažeidimas. Kokios pasekmės? Perleidęs asmuo turtą susigrąžintų, jei įrodytų, kad nebuvo teikta tai, kas parašyta sutartyje. O tai, kas buvo teikta, išlaikytojui nebūtų grąžinta – tai nekompensuojama. Tai rizikinga sutartis: tu teiki išlaikymą, o, jei tavo finansinė padėtis ar sveikata staiga pablogėja ir nebegali išlaikymo teikti, rentos, išlaikymo gavėjas turi teisę kreiptis į teismą. Įrodžius, kad asmuo negauna viso arba kažkokios rūšies išlaikymo, sutartis nutraukiama. Tai reiškia, kad paslaugos gavėjas susigrąžina daiktą, o tas asmuo, kuris tikrai savo darbu prisidėjo ir gal netgi patyrė finansinių išlaidų, susigrąžinti nieko negali.

– Ar galima kam nors patikėti kontrolę, kaip vykdomos sutarties sąlygos?

– Mūsų įstatymas remiasi kontinentinės teisės tradicija. Jei šalys sudaro sutartį, sąžininga tikėtis, kad ji bus vykdoma. Jei viena iš šalių nevykdo, yra dvi galimybės. Įstatymų leidėjas suteikia teisę nutraukti šią sutartį abiem šalims sutarus. Tarkim, išlaikymo teikėjas dėl pasikeitusių aplinkybių nebegali teikti išlaikymo. Tada abi šalys ateina pas notarą ir nutraukia sutartį. Taip tikrai pasitaiko. 

Įstatyme yra tam tikrų saugiklių. Pavyzdžiui, sudaromos pavedimo sutartys, kas gali atstovauti asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali pats apsirūpinti ir atlikti veiksmų. Tam išduodami notariniai įgaliojimai. Dažniausiai žmonės negyvena vieni, turi kažkokių giminaičių, kurie žiūri, ar išlaikymas tikrai teikiamas. Pastebėję, kad išlaikymo teikėjas nevykdo pareigų, jie gali inicijuoti sutarties nutraukimą, surasti advokatą, nes tuomet turtas po mirties atiteks jiems.

– Ar sutartyje galima reikalauti, kad iki gyvenimo pabaigos žmogus liktų gyventi savo namuose?

– Taip. Vienas šios sutarties turinio pagrindų yra suteikti išlaikymą – būstą. Jei turtas perleidžiamas, dažniausiai ir gyvenama ten: išsaugoma teisė tą turtą valdyti, juo naudotis, jame gyventi. Tik nuosavybė priklauso rentos mokėtojui. Antra, pareiga išlaikyti, mokėti komunalinius mokesčius taip pat atitenka rentos mokėtojui.

– O jei buvo skolos? Kas apmokės jas?

– Jei yra skolų, išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudaryti negalima. Tam galioja kiti saugikliai. Nebent rentos mokėtojas perimtų skolas.

– Bet jis neprivalo perimti skolų?

– Turtas neturi būti suvaržytas, nes pati renta turtą suvaržys ir rentos mokėtojas negalės disponuoti. Su skolomis turto tikrai neperleis. Sutartis be galo rizikinga abiem šalims, o visos sudėtingos, rizikingos sutartys, kur valstybė nori turėti kontrolę, sudaromos notarine forma. Notaro pareiga sužinoti, ko klientas nori: ar dovanojimo, ar testamento, ar išlaikymo iki gyvos galvos.

– Ar po mirties į perduotąjį turtą gali pretenduoti paveldėtojai, tarkim, vaikai?

– Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, rentos gavėjo mirus, be jokių suvaržymų savininku tampa asmuo, kuris teikė išlaikymą. Po rentos gavėjo mirties paduoti ieškinį teismui ir įrodinėti, kad išlaikymas nebuvo teiktas, nedaroma tai, kas buvo nurodyta sutartyje, neįmanoma. Ieškinys gali būti pateiktas tik iki rentos gavėjo mirties – tokiu atveju asmuo, kaip teisėjų perėmėjas, galėtų ginčyti tą sandorį.

– Ar gali nutikti taip, kad prižiūrimas senukas pasiligoja ir rentos davėjas nusprendžia jį apgyvendinti kokiuose nors slaugos namuose? Ar tai bus sutarties pažeidimas?

– Taip, nes vienas esminių dalykų, dažniausiai įtraukiamas į išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, yra aprūpinimas būstu. O apgyvendinimas slaugos namuose reiškia, kad pareigos nebeatliekamos. Taigi sutartis turės būti nutraukta.

– Ar žmogus, sudaręs tokią sutartį, gali kitą savo turto dalį padovanoti, palikti testamentu?

– Taip. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra sudaroma tik nekilnojamam turtui – negalima perleisti kito turto. Tačiau nebūtinai turi perleisti visą turtą. Pinigus, žemę, daiktus ir kt. gali padovanoti, palikti testamentu, parduoti. Šiuo atveju suteikiama visiška laisvė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...