captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką svarbu žinoti, norint tinkamai pailsėti

Dauguma lietuvių nesugeba tinkamai pailsėti nei po darbo, nei savaitgaliais, nei per atostogas, sako LRT.lt kalbinti psichologai. „Streso lygis, alkoholio vartojimo rodikliai, savižudybių skaičius rodo, kad įtampos yra pakankamai daug ir žmonės nespėja tinkamai ja atsikratyti“, – pažymi psichologas Marius Daugelavičius.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Dauguma lietuvių nesugeba tinkamai pailsėti nei po darbo, nei savaitgaliais, nei per atostogas, sako LRT.lt kalbinti psichologai. „Streso lygis, alkoholio vartojimo rodikliai, savižudybių skaičius rodo, kad įtampos yra pakankamai daug ir žmonės nespėja tinkamai ja atsikratyti“, – pažymi psichologas Marius Daugelavičius.

Psichologė Edita Čekuolienė taip pat teigia pastebinti, kad jos paskaitose, streso valdymo seminaruose dalyvaujančių žmonių streso lygis, atlikus vertinimo testus, dažniausiai paaiškėja esantis vidutinis.

„Tai reiškia, kad žmogus sumaišo darbą ir poilsį, neskiria pakankamai dėmesio poilsiui paros metu, miega nepakankamai arba per daug. Beveik visi žmonės žino, kada jų protas yra aktyvus, kada jis yra darbingas, todėl bandymas kažką daryti kitu laiku gali būti botagas nuvargusiam arkliui.

Žinoma, jei labai reikia, galime priversti savo protą dirbti viršvalandžius, bet ne per ilgai. Jei mes nepaisysime to, kad atėjo laikas protui pailsėti, ir versime jį dirbti, pridarysime daug klaidų, sugaišime daugiau laiko“, – pasakoja psichologė.

E. Čekuolienė pažymi, kad anksčiau buvo vadovaujamasi religijoje žinomu principu – septintą dieną švęsk. Tai reikšdavo, kad žmogus turi ne dirbti darbus, o tą laiką skirti kūno ir sielos pusiausvyrai atkurti. Tačiau dabar, pasak pašnekovės, net ir savaitgalius žmonės paskiria ne poilsiui, o nebaigtiems darbams atlikti.

Psichologės teigimu, lietuviams gana sunku atsipalaiduoti ir per atostogas, nes tinkamai jų neplanuoja. E. Čekuolienė atkreipia dėmesį į tai, kad atostogos – palyginti naujas dalykas: oficialiai jos įteisintos prieš porą šimtų metų.

„Anksčiau atostogaudavo tik turtingi žmonės, o mūsų sąmonėje dar likęs vergo mąstymas, kad ilgai arba prabangiai ilsėtis, leidžiant sau kažką daugiau nei įprastai, yra nepadoru. Todėl nesame linkę planuoti atostogų. Jei užsidirbsime daugiau – išvyksime kur nors atostogauti, jei ne, tai ne“, – sako pašnekovė.

Temperamentas lemia sugebėjimą pailsėti

Tam, kad nesugebame atsikratyti streso ir pailsinti proto, nemažai reikšmės turi uždaras lietuvių būdas, nerimo, blogų emocijų kaupimas, sako M. Daugelavičius. Skirti laiko sau ir atpalaiduoti protą bei kūną, anot psichologo, trukdo mūsų kartais perdėtas pareigingumas, atsakingumas.

„Esame linkę pirmiausia rūpintis vaikais, šeima, darbu, tėvyne, o mes patys – paskutinėje vietoje. Prioritetą teikiame pareigoms atlikti, o laisvalaikiui, malonumams skirti laiko mums atrodo nepatogu, negerai“, – kalba M. Daugelavičius.

Pasak E. Čekuolienės, dauguma lietuvių yra įtarūs melancholikai, todėl nespėja pasidžiaugti laisvu laiku. „Vyraujantis lietuvių temperamentas turi įtakos poilsiui. Dauguma lietuvių yra melancholikai, visada su ašara akyse. Žmonės nesijaučia nusipelnę džiaugsmo, yra įtarūs – jei dabar gerai, tai tikrai paskui turi būti labai blogai. Žmonės tiesiog nemoka pasidžiaugti tuo, ką turi“, – sako psichologė.

M. Daugelavičiaus teigimu, kitų kultūrų ir mentaliteto žmonės laiką, skirtą poilsiui, sugeba išnaudoti kur kas geriau. Pavyzdžiui, italai, ispanai poilsį laiko būtinybe, jiems labai svarbu pasidžiaugti gyvenimu, bendravimu, ten nėra darbo, reikalų ir rūpesčio kulto.

Ką daryti, kad ilsėdamiesi nepavargtume?

Anot E. Čekuolienės, žmogus turi skirti užtektinai dėmesio kasdieniam poilsiui, kad būtų pakankamai žvalus ir darbingas. Protinį darbą dirbantys žmonės, įvairių mokslininkų rekomendacijomis, turi ilsėtis po 10–15 min. po kiekvienos darbo valandos.

Taip pat, kad atkurtume minčių ir kūno pusiausvyrą, svarbu savaitgalių nepraleisti darbuojantis.

Atostogaujant, pasak psichologės, svarbi ne tik atostogų vieta, tačiau ir žmonės, su kuriais leidžiame atostogas.

„Reikia tinkamai pasirinkti, su kuo ilsėtis. Pageidautina, kad žmonės, su kuriais ilsimės, mus įkvėptų, suteiktų teigiamų emocijų. Labai gražu žiūrėti, kada žmonės išvažiuoja ilsėtis mėnesiui prie jūros su šeima, tačiau kai kartu paimama dar nemėgstama uošvė ar nuolat atostogų ritmą trikdanti draugė, po tokių atostogų greičiau norisi į darbą pailsėti“, – šypsosi pašnekovė.

Poilsiui tinkama vieta yra itin svarbi. Privalu žinoti, kad jei žmogus išvyksta kažkur, kur laiko juosta pasikeičia, pavyzdžiui, trimis valandomis, adaptacija truks tris dienas. Taigi, jei atostogaujame septynias dienas, tris iš jų adaptuojamės, o vieną skiriame išvykimui iš viešbučio, kelionei į oro uostą, poilsiui belieka trys dienos.

„Parvykę po tokių atostogų adaptuojamės dar tris dienas. Todėl reikia pagalvoti, ar tai – poilsis. Mūsų didžiausia problema yra ta, kad mes nemėgstame planuoti ne tik darbų, bet ir poilsio, o paskui nematome, kuo džiaugtis“, – kalba E. Čekuolienė.

Pašnekovės teigimu, norint gerai pailsėti ir įsikrauti geros energijos, labai svarbu pasirinkti tinkamą stichiją. Tai gali būti didelis vandens telkinys, miškas, kalnai. Vanduo, pasak psichologės, turi ypatingą energiją.

Tobulėti ar dykinėti?

Graikų filosofas Aristotelis teigė, kad žmogaus laisvalaikis turi būti skirtas intelektiniam tobulėjimui, o ne dykinėjimui, tačiau šių dienų psichologija ne visai sutinka su senovės graikų filosofija.

„Intelektinį darbą dirbantis žmogus sunkiai galėtų pailsėti skaitydamas gana sudėtingą intelektualią literatūrą. Tai būtų tas pats, kaip griovius kasančiam žmogui eiti pailsėti kraunant plytas. Fizinį darbą pakeitus fiziniu poilsiu, naudos daug nebus, lygiai taip pat ir su protiniu darbu bei poilsiu. Jei žmogus dirba protinį darbą, jam būtų pravartu fiziškai pajudėti ar padykinėti. Poilsis turėtų būti to, nuo ko pavargstama, priešingybė“, – sako M. Daugelavičius.

Savo ruožtu E. Čekuolienė pažymi, kad reikia ilsėtis ne tik kūnu, bet ir siela, o tam intelektuali literatūra tikrai tinka.

„Kiekvienas žmogus savaip pasirenka poilsį, tačiau prasminga ilsėtis, kai sužinai, patiri kažką naujo. Kai dirbame, neturime laiko tam susikaupti, o poilsiaujant skaityti intelektualią literatūrą yra labai graži ir prasminga veikla“, – tikina psichologė. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...