captcha

Jūsų klausimas priimtas

Priėmimo išvakarėse Kibernetinio saugumo įstatymo projektas kelia abejonių

Seime svarstomas Kibernetinės saugos įstatymo projektas sukėlė interneto vartotojų diskusijas, teigia interneto operatoriai.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Seime svarstomas Kibernetinės saugos įstatymo projektas sukėlė interneto vartotojų diskusijas, teigia interneto operatoriai.

Internautai nuogąstauja, kad prisidengiant įstatymu galės būti persekiojami ir už tai, kas nesukelia pavojaus valstybei, pavyzdžiui filmų, programų atsisiuntimą, ar lankymąsi įvairiuose tinklalapiuose.

Kibernetinio saugumo įstatymo priėmimo išvakarėse jo projektas iš esmės keičiamas. Interneto tiekėjams ir jo naudotojams kelia nerimą, kad be teismo sankcijų pareigūnai apie piliečius galėtų rinkti privačią informaciją. O, esant tik įtarimams dėl asmenų neleistinos veiklos internete, be jokio įspėjimo dviem parom galėtų būtų atjungiamas internetas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, svarstant šio įstatymo projektą, sutarta, kad, norėdami patikrinti įtariamojo vartotojo veiklos internete duomenų srautą, tai yra, kur jis jungėsi ar su kuo komunikavo ir turinį, pavyzdžiui, ką rašė ar kalbėjo, pareigūnai privalės gauti teismo sankciją.     

„Kalbame tik apie kibernetinį incidentą. Tai yra rimtas incidentas, kuris gali sukelti valstybei didžiulę žalą. [...] Sistemoms, kritinei infrastruktūrai,  energetikai, bankiniam sektoriui, vandens. Sektorių, kurių pažeidimas sukelia mūsų valstybės funkcijos“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

„Mūsų nuomone, ankščiau pateikta įstatymo redakcija, pataisos, jos buvo pernelyg orientuotos į saugumą ir pernelyg daug privatumo mūsų klientai būtų privalėję atsisakyti. Institucijoms suteikiami įgaliojimai būtų, mūsų nuomone, per dideli. Žmonės, interneto vartotojai, telekomunikacijų paslaugų klientai, jie būtų tam tikra prasme sekami dėl bet kokio tipo nusikaltimo, nebūtinai susijusio su kibernetiniu saugumu“, – aiškina AB TEO LT korporatyvinių reikalų vadovas Antanas Bubnelis.

Tačiau įstatyme liko nuostata, kad pareigūnai be teismo sankcijos iš operatorių galės gauti abonento duomenis: IP adresą, vardą pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą. 

„Paraleliai liko dar vienas įstatymas, kuris turėjo būti priimtas kartu, įsigalioti nuo sausio 1d., Asmens duomenų apsaugos įstatymas, iš kurio bandoma perkelti IP adresų privatumo sąvoką į Telekomunikacijų įstatymą. [...] Tas IP adresas lieka ne Asmens duomenų įstatymo ribose, kur viskas buvo saugoma, ribojama, niekam neprieinama, tiktai su teismo sankcija. Jis dabar perkeliamas į Telekomunikacijų įstatymą. Ir Telekomunikacijų įstatyme, ten jau viskas paprasčiau: RRT prieina, prieis paslaugų teikėjai, prieis valstybininkai, kuriems to reikės“, – tikina informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius.

Seime Kibernetinės saugos įstatymo priėmimas numatytas ketvirtadienį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...