captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tirpsta Palangos paplūdimys, kai kur susidarė poros metrų skardžiai

Šią vasarą Palangos pasididžiavimu virtę kurorto krantai ėmė tirpti – Baltijos bangos ėmė griaužti paplūdimį, kai kur susidarė beveik poros metrų skardis.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Šią vasarą Palangos pasididžiavimu virtę kurorto krantai ėmė tirpti – Baltijos bangos ėmė griaužti paplūdimį, kai kur susidarė beveik poros metrų skardis.

Šią vasarą Palangoje poilsiautojai džiaugėsi kaip niekada plačiu paplūdimiu, kuris vietomis buvo beveik 70 metrų pločio. Tačiau dabar vaizdas pasikeitęs – paplūdimys dešiniau nuo tilto į jūrą gerokai susiaurėjęs. Vietomis susidarė beveik 2 metrų skardžiai, bangos vis gviešiasi smėlio.

Anot Palangos komunalinio ūkio vadovo Konstantino Skieraus, išgriaužtas paplūdimio plotas vis plečiasi. „Prasidėjęs audrų sezonas paplūdimį dar labiau ardys“, – prognozavo jis.

Jūra atidengė ir sutrešusį vamzdį – juo kažkada buvo pumpuojamas Baltijos vanduo į „Jūratės“ baseiną. „Sunku pasakyti, kodėl būtent šis ruožas paplaunamas. Gali būti, kad tam įtakos turi akmenų masyvas prie tilto, ir dėl jo pasikeičiančios kryptys. Tačiau aš praktikas, ne teoretikas“, – teigė pašnekovas.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vadovas Laimutis Budrys teigė, kad situacija, susidariusi Palangoje – normalus procesas. „Natūralu, kad stebimasi – vasarą buvo toks platus paplūdimys, kokio nesame turėję, ir štai jis susiaurėjęs. Tačiau tai nieko baisaus – pavasarį paplūdimiai buvo paaukštinti beveik metru, tad dabar ir susidaro toks įspūdis, kad atsivėrė skardžiai. Tiesiog audrų sezonu iki pat kovo ar balandžio mėnesio vandens lygis būna pakilęs, susidaro išgraužos“, – ramino specialistas. Anot jo, smėlis niekur nedingo – pavasarį jis vėl bus panaudojamas paplūdimiams formuoti. „Pamažu situacija atsistatys. Galbūt pavasarį reikės pagalbos, išlyginti paplūdimius. Tačiau situacija tikrai nėra dramatiška, nepalyginsi kaip buvo prieš aštuonerius metus, kai jau buvo atsivėrusi morena, paplūdimiai buvo stipriai susiaurėję, buvo likęs vos keliasdešimt metrų kopagūbrio, buvo grėsmė, kad vanduo ims plūsti į Palangą“, – teigė L.Budrys.

Maitinimui smėliu pinigų nėra

Lietuvos paplūdimiuose atvežta ir išpilta beveik pusė milijono kubinių metrų smėlio. Tam skirta daugiau nei 20 mln. Lt. Smėlis iš jūros ties Kuršių nerija buvo siurbiamas naudojant specialius filtrus.

Paplūdimių maitinimo smėliu priešininkai siūlė vadinamąsias kietas priemones apsaugoti krantus – statyti bangolaužį ar betoninius įtvirtinimus.

„Išanalizavus patirtį vienareikšmiškai konstatuota, kad pasaulyje geresnių priemonių kaip natūralus paplūdimių papildymas smėliu niekas geriau dar nesugalvojo. Jei mes norime turėti paplūdimį, turime jį maitinti smėliu. Jei turėti žemyną, tada galima statyti apsaugą nuo bangų mūšos, kad jūra neateitų į žemyną. Įmanomos ir kitos priemonės – krantinės iš betono su akmenų klojiniais. Tačiau mes turėsime tik krantinę, bet ne paplūdimius“, – konstatavo L.Budrys.

Lenkai, statę užtvaras, jas jau ardo, kaip netikusią priemonę.

Artėjančius pora metų finansų Lietuvos paplūdimiams maitinti nėra numatyta – šiemet pasibaigė ES fondų finansuota programa, todėl kitąmet didelių investicijų tikėtis neverta. „Mes esame numatę krantotvarkos programos tęstinumą 2014-2020 m. Kitąmet bus matuojamas kiekvienas metras krantų tiek žemyninėje dalyje, tiek Kuršių nerijoje ir žinosime, kiek reikia kokių darbų atlikti kiekviename ruože.

„Bet koks darbas atliekamas jūros krantuose turi būti gerai pasvertas, nes yra toks dėsningumas kranto dinamikoje – vienoje vietoje pasielgus neapgalvotai, gali nukentėti kita vieta. Todėl bet kokie didesni darbai turi būti paskaičiuojami mokslininkų“, – aiškino L.Budrys.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close