captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bažnyčia įgijo naują galingą ginklą: kentės, kas neįtiks?

Katalikų Bažnyčia mūsų šalyje įgijo galingą ginklą, kurį jai parūpino teisminė šalies valdžia.
M. Vaičiulio (BFL) nuotr.
M. Vaičiulio (BFL) nuotr.

Katalikų Bažnyčia mūsų šalyje įgijo galingą ginklą, kurį jai parūpino teisminė šalies valdžia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė šio teismo pirmininko Ričardo Piličiausko teikimą atnaujinti procesą byloje, kurioje dizainerio Roberto Kalinkino kolekcijos reklama pripažinta prieštaraujančia visuomenės moralės principams, nes vaizdavo džinsuotą Jėzų ir balta suknele vilkinčią Mariją.

Teisėjų kolegiją sudarantys teisėjai Laimutis Alechnavičius, Arūnas Dirvonas ir Virginija Volskienė konstatavo, kad lietuvių visuomenės moralės principų ištakos slypi krikščionybėje, mat Lietuvoje statistiškai vyrauja krikščionys: katalikai ir stačiatikiai.

Tačiau ekspertai sako, kad, remiantis tyrimais, Lietuvos visuomenė yra sekuliari: nors dauguma žmonių priskiria save kuriai nors religinei bendruomenei, bet daugiau nei pusė nesilanko bažnyčioje, nesimeldžia, pateisina skyrybas ir abortus.

Kyla klausimas, ar teisėjai gali išvesti moralės principus remdamiesi pliku faktu, kad 86 proc. žmonių išpažįsta kokį nors tikėjimą? Ar daugiau nei šimtas karštai tikinčiųjų, kurie pasiskundė R. Kalinkino reklama, gali diktuoti, kokie moralės principai bus įteisinti Lietuvos teisėje? Kodėl su džinsais vaizduojamas Jėzus ir gėlių apdangalu bei balta suknele papuošta Marija kenkia mūsų moralei?

O galbūt tapsime panašūs į pasaulinę musulmonų bendruomenę, kurioje religingumas klesti ir kuri dėl pranašo Mahometo karikatūrų 2006 m. surengė daugybę protestų įvairiose pasaulio šalyse? Arba gal imsime persekioti religijos temą palietusius rašytojus ir menininkus, kaip pasaulyje buvo persekiotas romaną „Šėtoniškos eilės“ parašęs indų kilmės britų rašytojas Salmanas Rushdie?

Teismas nustatė, iš ko kyla moralė

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų lapkričio 20 d. atmetė teismo pirmininko R. Piličiausko teikimą atnaujinti procesą dėl R. Kalinkino kolekcijos reklamos, kurioje vaizduojamas džinsais apsirengęs Jėzus ir balta suknele vilkinti ir gėlių galvos apdangalą dėvinti Marija. Reklamoje buvo vartojami šūkiai: „Jėzau, kokios tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“, „Jėzau Marija, kuo čia apsirengęs!“.

Tačiau teisėjų kolegija nusprendė, kad proceso atnaujinimui pagrindo nėra, todėl paliko galioti ankstesnį sprendimą, pagal kurį R. Kalinkino kolekcijos reklama pagrįstai pripažinta pažeidžianti visuomenės moralės principus. Tokį pat sprendimą buvo priėmęs ir pirmos instancijos teismas.

Į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi Lietuvos vyskupų konferencija, kuri sulaukė iki šimto tikinčiųjų pasipiktinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje paaiškino, kad „moralės normos – tai tam tikros elgesio taisyklės, nusistovėjusios visuomenėje, nustatančios žmogaus pareigas visuomenės ir kitų žmonių atžvilgiu“. Teismo teigimu, moralės principų ištakos kyla iš religijos.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, tačiau atkreipė dėmesį, kad valstybė pripažįsta 9 tradicines religines bendruomenes, iš kurių gausiausios Romos katalikų ir stačiatikių. Dėl šios priežasties buvo padaryta išvada, kad Lietuvos visuomenės moralės principai kyla iš krikščionybės.

„Krikščionybėje yra ir daugelio mūsų moralės principų ištakos“, – teigiama teismo nutartyje.

Teismas konstatavo, kad džinsuoto Jėzaus ir šiuolaikine suknele aprengtos Marijos vaizdavimas kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, nes „religija kaip tam tikra pasaulėžiūros forma neišvengiamai prisideda prie visuomenės narių moralės formavimo, religinio pobūdžio simbolika asmenų ir visuomenės dvasinių vertybių sistemoje užima reikšmingą vietą“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, netinkamas religinių simbolių naudojimas neatitinka geros moralės bei krikščionybės vertybių/sakralumo simbolių gerbimo principų.

Taigi išvada viena – religinių simbolių naudojimas reklamoje prieštarauja plačiosios visuomenės moralei.

Lietuviai – dviveidžiai katalikai

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, sociologė Rūta Žiliukaitė DELFI teigė, kad, remiantis tyrimais, lietuvių visuomenė katalikiška arba krikščioniška gali vadintis tik iš dalies. Dauguma žmonių išties priskiria save kokiai nors religinei bendruomenei, tačiau pakapsčius giliau išaiškėja, kad dauguma gyventojų nevaikšto į bažnyčią, neina išpažinties, pateisina skyrybas ir abortus,.

2008 m. duomenimis, Lietuvoje 86 proc. žmonių teigia išpažįstantys kokį nors tikėjimą: 79 proc. sakė esantys katalikai, 1 proc. protestantai, 4 proc. stačiatikiai.

Tačiau kasdieniame gyvenime religijos svarbą įžvelgia 45 proc. gyventojų, į bažnyčią bent kartą per savaitę eina vos 13 proc. respondentų, bent kartą per savaitę meldžiasi 22 proc. žmonių, 56 proc. sako, kad religiniai lyderiai neturėtų daryti įtakos Vyriausybės sprendimams.

Bažnyčios svarba lietuviams išauga per santuoką, laidotuves ir krikštynas. Net 88 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad religinės paslaugos svarbios sudarant santuoką, 95 proc. neapseitų be bažnytinių paslaugų per laidotuves. 94 proc. gyventojų taip pat teigia, kad religinės paslaugos svarbios pažymint vaiko gimimą.

„Niekas iš esmės nesikeičia. Žmonės tiki, bet praktikuoja tik per šventes. Tai daugiau kultūrinė katalikybė, nėra taip, kad religija ką nors reikštų kasdieniame gyvenime ir būtų susijusi su kasdieniais moraliniais pasirinkimais. Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje yra daugiau žmonių, kurie turi religinę tapatybę, bet žvelgiant į praktiką, tai jos įtaka gyvenimui yra maža“, – sakė R. Žiliukaitė.

„Pagal nuostatas moralės srityje mes esame labai sekuliarizuoti. Užtenka pažiūrėti, kiek žmonių pateisina skyrybas, kiek žmonių pateisina abortus, kad suprastum, jog tikrai esame labai nutolę nuo to, ką moko Bažnyčia“, – pridūrė mokslininkė.

E. Račius: teismas pasakė – o gal būkime labiau religingi?

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius irgi pažymi, kad Lietuvos visuomenė nėra tokia krikščioniška, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

„Lietuvoje mes turime tikrai nedidelę dalį visuomenės, kuri yra išties religinga, pamaldi, stengiasi sąmoningai gyventi pagal religinius principus. Tai absoliuti mažuma. Net jeigu Lietuvoje didžiąją dalį gyventojų sudaro krikščionys, tačiau jei pradėsime gilintis, kaip jie supranta krikščionybę, kaip jie ją praktikuoja, tai pamatytume, kad didžioji dalis save priskiria tai bendruomenei, bet nebūtinai praktikuoja.

O jei nepraktikuoja, tai turbūt ir nesitapatina su dogmomis, su simboliais. Šia prasme bet kokių religinių simbolių pasirodymas viešumoje jiems nesukelia nei teigiamos, nei neigiamos reakcijos. Aš sakyčiau, kad didžioji mūsų visuomenės dalis yra indiferentiška religijai ir religiniams simboliams bei jų vartojimui viešumoje“, – sakė E. Račius.

Profesorius teigia, kad Lietuvos visuomenės religingumas nepalyginamas su daugelio musulmonų visuomenių religingumu: 2006 m. Danijos dienraščiui „Jyllands-Posten“ išspausdinus pranašo Mahometo karikatūrą musulmonai išėjo į protestus visame pasaulyje. Protestuojančiųjų požiūriu, karikatūra pažemino pranašą Mahometą, nes vaizdavo jį su bomba, vietoje galvos apdangalo.

„Tačiau Lietuvos teismo sprendimas šiuo atveju yra anachronistiškas. Nors didžiumai visuomenės religija yra neaktuali, bet teismo sprendimas suponuoja, kad religija turėtų būti aktuali. Kitaip tariant, teismo nutartyje vos ne įvardinta, kad Lietuvos visuomenė vadovaujasi krikščioniškais, o gal ir katalikiškais, principais, kas yra mažų mažiausiai netiesa.

Jei žiūrėsime statistiškai, tai žmonės ne tik nesitapatina su religija, religiniais simboliais ir praktikomis, bet apskritai didžiumos visuomenės dalies elgesys tikrai nėra krikščioniškas. Turbūt net galima kalbėti apie pokrikščionišką Lietuvos visuomenės būseną“, – sakė E. Račius.

Jo teigimu, teismas padarė keletą dalykų: pirma, nusprendė, kad visuomenė vadovaujasi religinėmis nuostatomis, nors tyrimai rodo, kad nesivadovauja, antra, netiesiogiai paskatino lietuvius vadovautis šiomis nuostatomis. „Kitaip tariant, teismas lyg pasiūlė tokį perviršį – o gal būkime labiau religingi ir paisykime religinių nuostatų bei pagarbiai vartokime simbolius“, – sakė profesorius.

M. Ališauskienė: ar 100 žmonių gali atstovauti visiems katalikams?

Vytauto Didžiojo universiteto docentė, Sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė sako, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje tarsi įtvirtino, kaip visuomenėje turėtų būti, o ne kaip yra. Jos teigimu, teismas pasakė tarsi savaime suprantamą dalyką, kad mūsų moralės ištakos kyla iš krikščionybės, tačiau nepasidomėjo esama visuomenės būkle.

„Tai labai apibendrinti dalykai. Krikščionybėje yra daugelio mūsų moralės ištakos. Na, taip, bet ar vis dar yra? Kiek dar yra? Teismo sprendime kalbama, kaip turėtų būti, bet o kaip yra iš tiesų? Taip, turėtų būti moralės taisyklės, nustatančios žmogaus pareigas visuomenėje. Viskas aišku, taip turėtų būti, bet ar taip yra?“ – klausė sociologė.

„Teismo sprendime interpretuojami gyventojų surašymo duomenys, bet visiškai nepasitelkiami kiti duomenys, kurie paaiškina, ką reiškia gyventojų surašymo duomenys. Taip, Lietuvoje dauguma gyventojų laiko save krikščionimis, bet ką reiškia ta krikščionybė Lietuvoje? Teismas nusprendė, kad krikščionybė ir iš jos kilusi moralė yra svarbi. Be to, teigiama, kad reklama neatitinka geros moralės. O kas yra gera moralė? Ar gali būti bloga moralė? Kur yra riba tarp geros ir blogos moralės?“ – klausė M. Ališauskienė.

Mokslininkė pažymi, kad teismas savo nutartyje aiškiai pabrėžė, jog į Lietuvos vyskupų konferenciją kreipėsi beveik 100 tikinčiųjų, kurie buvo nepatenkinti R. Kalinkino kolekcijos reklama. Ji kelia klausimą, ar toks kiekis tikinčiųjų gali primesti moralės suvokimą visai visuomenei?

Pasak M. Ališauskienės, Lietuvos katalikų bendruomenė yra labai nevienalytė: jai priklauso ir labai konservatyvūs, ir labai liberalūs asmenys, todėl išvesti bendro vardiklio negalima.

Sociologė sako, kad senas demokratijos tradicijas turinčiose valstybėse panašūs moraliniai klausimai teismo keliu nesprendžiami: bendruomenės diskutuoja tarpusavyje pasitelkusios įvairiausias pilietinės raiškos formas – mitingus, akcijas ar renginius.

„Atviroje pilietinėje visuomenėje bendruomenės meta iššūkius viena kitai, diskutuoja. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, kai kalbama, kad krikščionybė yra visuomenės pagrindas, ateistai paleidžia autobusą, kur sako: „Dievo greičiausiai nėra, tad gyvenkite ramiai“. Tai yra pilietinės visuomenės atskirų bendruomenių diskusija. Aš suprantu, kad demokratinėje visuomenėje šitie dalykai sprendžiami ne teismo keliu, nes teismas yra viena iš valdžių“, – sakė M. Ališauskienė.

Mokslininkė taip pat pabrėžia, kad sociologinių tyrimų duomenys kalba apie visuomenėje vis didėjančią kritiką Bažnyčiai, antiklierikalizmą: „Manau, kad tokie ir panašūs teismo sprendimai, atskleidžiantys Bažnyčios ir kitų valdžių suartėjimą gali sustiprinti minėtas tendencijas“.

Ar nukentės J. Statkevičius, pavaizdavęs moteris su nikabais?

Profesoriui E. Račiui savo ruožtu kilo abejonė, ar teismas priimtų panašų sprendimą, jeigu kas nors pasiskųstų dizainerio Juozo Statkevičiaus kolekcijos, kuri buvo įkvėpta Maroko, reklama, vaizduojančia musulmoniškais nikabais apsisiautusias moteris. Musulmonų sunitų islamo pakraipa Lietuvoje irgi yra tradicinė.

„Man smalsu, kaip į tai pažiūrėjo musulmonai Lietuvoje. Į J. Statkevičiaus vizualią reklamą gal žiūrėčiau kitaip – kad tai yra neigiamas stereotipizavimas. Jeigu mes šnekame apie drabužių reklamą, kur paminimas Jėzus, tai nėra neigiamas stereotipizavimas. Galbūt Jėzus su džinsais kaip tik imponuotų jaunimui, nes nėra jokio negatyvaus šleifo, tuo tarpu kalbant apie J. Statkevičiaus reklamą, susidarytų įspūdis, kad J. Statkevičius Maroke matė tik moteris su nikabais (nors pristatyme paaiškėjo, kad matė visokių, net labai nuogų). Bet iš reklamos būtų galima manyti, kad marokietės būtinai privalo nešioti nikabus, nors žinome, kad tai visai neteisinga“, – svarstė profesorius.

„Žinoma, tai nebūtų prasminga, bet teismo sukurtas precedentas gali būti naudojamas įvairių suinteresuotų grupių – net labai marginalių grupių, kurios nori prastūminėti savo interesus“, – pridūrė E. Račius.

Tiesa, Lietuvos musulmonų bendruomenės muftijus Romas Jakubauskas DELFI patikino, kad dėl J. Statkevičiaus kolekcijos reklamos niekas iki šiol nesiskundė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...